Svarbiausias dalykas, kuriuo turėtų rūpintis vairuotojas - pakankamas kokybiško aušinimo skysčio kiekis, cirkuliuojantis aušinimo sistemoje. Be šio dalyko automobilio eksploatavimas būtų neįmanomas, nes variklis akimirksniu perkaistų.
Pagrindinės aušinimo skysčio savybės
Geras aušinimo skystis turi pasižymėti bent jau trimis svarbiomis savybėmis: neužvirti, neužšalti ir apsaugoti aušinimo sistemoje esančius metalus nuo korozijos pažeidimų. Pasak bendrovės „Lesta“ chemikų, gero aušinimo skysčio virimo temperatūra turi būti ne mažesnė nei 107°C, o kristalizacijos arba užšalimo temperatūra ne aukštesnė nei -35°C.
Trečia itin svarbi savybė - apsauga nuo korozijos ir vadinamosios kavitacijos (garų ar burbuliukų susidarymo). Jei skystis chemiškai agresyvus, sąlyginai greitai susidaro nuosėdos, užkemšančios sistemos kanalus ir smarkiai pabloginančios jos darbą. Ne mažiau pavojingas garų ar burbuliukų susidarymas skystyje. Šiems sproginėjant iš metalo išplėšomos mažiausios medžiagos dalelės, taip pat pažeidžiančios aušinimo sistemą.
Esant aušinimo sistemos sutrikimams ir cilindro sienelės darbinės temperatūros padidėjimui, sumažėja klampumas, suprastėja alyvos plėvelės ant cilindro paviršiaus, išauga degalų sąnaudos ir t. t.
Venkite „kokteilių“: teisingas aušinimo skysčio maišymas
Aušinimo skysčiai gaminami iš monoetilenglikolio, į kurį įmaišoma nuo korozijos apsaugančių ir putojimą stabdančių priedų, dažų ir specialiai apdoroto vandens. Pastarojo kokybė labai svarbi norint išsaugoti kuo ilgiau aktyvius korozijos inhibitorius, apsaugoti sistemą nuo apnašų ir nuosėdų. Tad koncentruotą antifrizą būtina skiesti tik distiliuotu vandeniu ir tik tada, kai nėra galimybės papildyti sistemos kokybišku aušinimo skysčiu.
Automobilių detalėmis prekiaujančios bendrovės „Inter Cars“ specialistai, pasakodami apie aušinimo sistemos priežiūrą, pastebi, kad klausimas apie skirtingų gamintojų ir skirtingų spalvų antifrizų maišymą - vienas dažniausiai užduodamų. Jų teigimu, aušinimo skysčių spalva pati savaime nereiškia absoliučiai nieko, nes dažydami skysčius raudonai ar žaliai gamintojai tiesiog atskiria savo produkcijos rūšis, pvz., skysčius su silikatais ar be jų, su boratais ar be jų. Visgi skirtingų spalvų ar gamintojų skysčių maišyti nepatartina.
Jei dėl kokių nors priežasčių teko kelionės metu papildyti skysčio rezervuarą, pasiekus kelionės tikslą rekomenduojama pakeisti visą aušinimo skystį. Tai leistų išvengti skirtingų korozijos inhibitorių tarpusavio reakcijų, kurių metu susidaro nauji nereikalingi junginiai arba suardomi jau esantys, o skystis praranda „darbines“ savybes. Ant aušinimo skysčio pakuočių paprastai būna nurodoma, galima ar negalima jo maišyti su kitais.
Pasirinkimo galvosūkiai: kaip pasirinkti tinkamą aušinimo skystį
Dažniausiai aušinimo skystis yra renkamas pagal spalvą. Tačiau būtina prisiminti, kad ne aušinimo skysčio spalva lemia jo kokybę. Jeigu vieno gamintojo aušinimo skysčio spalva geltona arba raudona, tai dar nereiškia, jog jis turės tas pačias savybes kaip ir kito gamintojo parduodamas geltonas ar raudonas aušinimo skystis. Svarbu atsižvelgti į tarptautinius klasifikavimo standartus, kurie nurodyti etiketėje.
Aušinimo skysčiai dažniausiai klasifikuojami pagal „Volkswagen“ AG TL774 standartą. G11, G12, G12++, G13 atspindi aušinimo skysčio tipą ir jam keliamus reikalavimus. Nors rinkoje galima rasti ir G48, G30, G40, GG40. Pastarieji pavadinti pagal vokiečių gamintojo „Basf Glysantin“ sistemą.
- Dažniausiai autoreikmenų parduotuvėse pigiausiai parduodamas žalias aušinimo skystis, kuris paprastai gaminamas glicerino pagrindu ir nėra klasifikuojamas.
- G11 (geltonas) aušinimo skystis skirtas senesniems automobiliams, kurių aušinimo sistemoje yra daugiau aliuminio detalių, tačiau jis jau gaminamas etilenglikolio pagrindu. Šiuos abu aušinimo skysčius rekomenduojama keisti kas 3 metus.
- G12, G12+ (raudonos spalvos), G12++ (violetinis) skirtas naujesnės kartos varikliams ir yra priskiriami prailginto veikimo (long-life) aušinimo skysčių kategorijai, todėl gali būti keičiami kas 5 metus.
- G13 (violetinis) aušinimo skystis pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir G12++, tačiau jo sudėtyje yra nedidelis kiekis glicerino, kuris draugiškesnis gamtai. Šios kategorijos skysčiuose naudojamas labai gerai išvalytas glicerinas, tinkamas naudoti ir kosmetikos gaminiams, todėl jis žymiai brangesnis nei kitų kategorijų aušinimo skysčiai. G13 aušinimo skysčiai pasižymi sustiprinta aliuminio apsauga nuo korozijos.
Servisų meistrai atkreipia dėmesį į dar vieną dalyką, susijusį su aušinimo sistemų priežiūra. Vairuotojai kartais susigundo išbandyti įvairių priedų, kurie valo sistemą ar stabdo nedidelį skysčio nuotėkį. Kaip taisyklė, tokie preparatai kenkia vandens siurbliui ir visai aušinimo sistemai - skatina koroziją bei mažina radiatorių efektyvumą.
Svarbu prisiminti, jog aušinimo skysčiai turi būti keičiami reguliariai pagal aušinimo skysčio gamintojo rekomendacijas, nes, laikui bėgant, antikoroziniai priedai praranda savo savybes, automobilio radiatorius ar kitos aušinimo sistemos dalys gali būti pažeistos korozijos, o tai sukelti gedimus ir papildomas išlaidas.
Dažniausios antifrizo nuotėkio priežastys ir požymiai
Aušinimo skystis (antifrizas) yra daugelyje automobilių ir užtikrina šilumos paskirstymą variklyje bei padeda išvengti perkaitimo. Kadangi variklis ir pats automobilis nuolat juda ir vibruoja, ilgainiui atsiranda įvairūs pažeidimai, pro kuriuos skystis gali pratekėti. Atsiradus antifrizo nuotėkiui galite susidurti su labai rimtomis problemomis, kurių šalinimas neretai kainuoja tūkstančius eurų.
1. Nepriveržtos žarnų jungtys
Aušinimo skystis teka per įvairius komponentus, o tie komponentai dažniausiai sujungti guminėmis aušinimo skysčio žarnomis. Tam, kad skystis iš rezervuaro patektų į variklio bloką, turbiną, radiatorių ir kitus komponentus, naudojamos tvirtos žarnos, o silpniausia vieta tampa jungtys. Jos dažniausiai yra labai paprastos - naudojamos suspaudžiamos arba susukamos metalinės sąvaržos, kurios užsandarina jungtį ir neleidžia skysčiui pratekėti.
Laikui bėgant tokios jungtys gali sutrūkti arba atsilaisvinti. Tokiu atveju gali pakakti suveržimo, o kartais pakanka pakeisti pačią sąvaržą. Kai skystis prateka pro jungtis, galima pastebėti toje vietoje besikaupiančią drėgmę. Tik turėkite omenyje, kad neretai ta drėgmė yra žarnos apačioje ir gali būti sunkiai pastebima iš viršaus.
2. Pažeistos žarnos
Dėl pažeistų žarnų antifrizas gali ištekėti labai greitai. Laikui bėgant, žarnų būklė suprastėja dėl amžiaus, temperatūrų pokyčių ir įvairių cheminių medžiagų. Žarnose esantys įtrūkimai, plyšiai ar įbrėžimai pažeidžia jos konstrukciją, todėl aušinimo skystis gali pratekėti, ypač kai sistemoje pakyla slėgis.
Be to, nuolatinis žarnų išsiplėtimas ir susitraukimas temperatūros svyravimų metu dar labiau pablogina situaciją ir paspartina skysčio nuotėkius. Atsiradus pažeidimams, aušinimo skysčio nuotėkis ne tik gali perkaitinti variklį, bet ir kelia pavojų aplinkai bei saugumui. Pastebėjus nuotėkį labai svarbu nedelsiant kreiptis pagalbos į specialistus, kad jie pakeistų pažeistas dalis. Kuo pažeidimas didesnis, tuo stipriau prateka aušinimo skystis.
3. Kiauras radiatorius
Pažeistas radiatorius yra dažna aušinimo skysčio nuotėkio priežastis. Aušinimo radiatorius yra viena svarbiausių aušinimo sistemos detalių, kuri gali būti pažeista dėl įvairių veiksnių, tokių kaip korozija, išoriniai smūgiai arba natūralus nusidėvėjimas. Įtrūkimai, skylės ar korozija radiatoriaus konstrukcijoje praleidžia antifrizą, todėl jis ilgainiui išbėga ir variklis gali perkaisti. Be to, pažeistos radiatoriaus briaunos ar vamzdeliai gali trikdyti antifrizo cirkuliaciją, dar labiau sumažinant sistemos efektyvumą.
Radiatoriaus nuotėkį pastebėti nesunku, o jį pastebėjus reikėtų nedelsiant kreiptis pagalbos į specialistus. Išvengti radiatoriaus pažeidimų galima užtikrinant, kad po varikliu yra dugno apsauga, taip pat reikėtų naudoti gamintojo rekomenduojamą aušinimo skystį, kuris nepažeistų aušinimo sistemoje naudojamų medžiagų.
4. Nesandarus aušinimo bakelio kamštis
Pažeistas, nesandarus, susidėvėjęs antifrizo bakelio kamštis yra mažiau žinoma, tačiau gana dažna ir svarbi priežastis, dėl kurios dingsta antifrizas. Kamštis yra svarbus aušinimo sistemos sandariklis, kuris palaiko slėgį ir reguliuoja aušinimo skysčio srautą. Jei kamštis veikia netinkamai, gali kilti įvairių problemų, įskaitant aušinimo skysčio nuotėkį.
Blogas antifrizo bakelio kamštis negali tinkamai užsandarinti sistemos, todėl aušinimo skystis gali pasišalinti per dangtelio sandariklį. Negana to, netinkamai veikiantis slėgio reguliavimo vožtuvas kamštelyje gali sukelti per didelį slėgį sistemoje, dėl kurio gali būti pažeidžiamos žarnos, tarpikliai ir kiti sistemos komponentai. Priklausomai nuo automobilio, tai gali būti tiek bakelio, tiek pačio radiatoriaus kamštis. Savarankiškai kamštį patikrinti gana sudėtinga, todėl geriausias sprendimas yra išbandyti kitą kamštį ir stebėti, ar problema tęsiasi.
5. Pažeista variklio galvos tarpinė
Tai yra kone rimčiausia problema šiame sąraše. Variklio pagrindas susideda iš bloko ir galvos. Šias dvi dalis jungia speciali tarpinė, kuri užtikrina, kad kompresija liktų cilindruose, antifrizas aušinimo sistemoje, o alyva tepimo sistemoje. Laikui bėgant variklio galvos tarpinė gali būti prapučiama, o tai priveda prie rimtų problemų, tarp kurių yra ir antifrizo nuotėkis.
Variklio galvos tarpinė dažniausiai pažeidžiama dėl variklio perkaitimo ar nekokybiško ankstesnio remonto. Taip nutikus, aušinimo skystis gali prasiskverbti į cilindrus, kuriuose skystis tiesiog išgaruoja, arba pratekėti į variklio išorę. Patekus į tokią situaciją remontas dažniausiai yra labai brangus, kadangi reikia išardyti visą variklį, šlifuoti galvą ir atlikti kitus remonto darbus. Negana to, važinėti su tokiu defektu nerekomenduojama, kadangi galite pažeisti variklio tepimo sistemą ir cilindrus, sukeliant dar daugiau papildomų problemų. Variklio galvos tarpinės defektą nustatyti turėtų specialistai.
Požymiai, kad automobilyje trūksta antifrizo
Patikrinti aušinimo skysčio lygį automobilyje mokame turbūt kiekvienas, tačiau to nedarome kiekvieną dieną, todėl, esant aušinimo skysčio trūkumui, labai svarbu gebėti pastebėti automobilio siunčiamus ženklus.
Štai keletas pagrindinių požymių, kad jūsų automobilyje trūksta antifrizo:
- Variklio temperatūros svyravimai. Jei variklio temperatūros kyla neįprastai aukštai arba dažnai svyruoja, tai gali būti žemo aušinimo skysčio lygio požymis. Kai nėra pakankamai aušinimo skysčio, variklio temperatūra pradeda kilti ir gali sugadinti variklį.
- Įspėjamoji lemputė prietaisų skydelyje. Daugelyje šiuolaikinių transporto priemonių yra įspėjamoji aušinimo skysčio temperatūros lemputė. Jei prietaisų skydelyje ji užsidega, tai įspėja apie galimas aušinimo skysčio problemas, įskaitant žemą antifrizo lygį.
- Pastebimi skysčio nuotėkiai. Aušinimo skysčio balos po transporto priemone arba matomi nuotėkiai aplink žarnas, radiatorių ar variklį yra aiškus įspėjimas apie žemą aušinimo skysčio lygį. Turėkite omenyje, kad antifrizo nuotėkiai įprastai yra spalvoti (dažniausiai žalias, oranžinis arba rožinis).
- Garai variklio skyriuje. Jei pastebėjote, kad iš po variklio gaubto sklinda garai, tai gali būti ženklas, kad aušinimo skystis laša ant karštų variklio dalių ir garuoja.
- Silpna šildymo sistema. Nepakankamas antifrizo lygis paveikia ir salono pečiuką. Jei pastebite, kad salono pečiukas nepučia šilto oro, tai gali būti dėl antifrizo trūkumo.
- Neįprastas variklio veikimas. Kai variklis veikia ekstremaliomis temperatūromis, jo veikimas gali sutrikti, todėl netolygus, triukšmingas ar tiesiog neįprastas variklio veikimas gali būti įspėjimas apie antifrizo trūkumą.
Susidūrus su šiomis ar kitomis panašiomis problemomis, reikėtų nedelsiant užgesinti variklį, kad išvengtumėte rimtesnių pažeidimų.
Kaip galima išvengti antifrizo nuotėkių?
Norint išvengti aušinimo sistemos nuotėkių ir gedimų, reikia reguliariai tikrinti žarnas, suveržimus ir radiatorių, įsitikinti, kad jie nėra susidėvėję ar pažeisti, ir pakeisti nekokybiškus komponentus laiku. Laikykitės gamintojo numatytų priežiūros reikalavimų, įskaitant aušinimo sistemos patikrą, plovimą, naudokite jūsų automobiliui tinkamą antifrizą ar jo mišinį.
Reguliariai atkreipkite dėmesį į temperatūros svyravimus, kad laiku pastebėtumėte aukštą temperatūrą ir išvengtumėte perkaitimo. Nuolatinė ir atsakinga priežiūra yra labai svarbi norint išvengti aušinimo skysčio nuotėkio ir užtikrinti sistemos ilgaamžiškumą.
Ar reikia keisti antifrizą?
Reguliarus antifrizo keitimas yra svarbus automobilio aušinimo sistemos ir variklio būklei. Laikui bėgant aušinimo skystis pablogėja ir nebegali efektyviai reguliuoti variklio temperatūros bei apsaugoti variklio nuo korozijos. Senas aušinimo skystis tampa rūgštus, todėl variklio komponentai greičiau koroduoja ir padidėja nuotėkio rizika. Be to, aušinimo skystis laikui bėgant praranda gebėjimą sutepti vandens siurblį ir kitas judančias dalis.
Laikydamiesi gamintojo rekomenduojamų antifrizo keitimo intervalų (įprastai kas 2-5 metus), užtikrinsite optimalų variklio aušinimą ir išvengsite sistemos korozijos.
„Volkswagen“ modelių techninė priežiūra ir aušinimo skysčio kiekis
Toliau pateikiama informacija apie populiarių „Volkswagen“ modelių priežiūrą, įskaitant aušinimo skysčio rekomendacijas.
1. Dyzelinio VW GOLF V - 1,9 TDI (90 AG/105 AG) aptarnavimas
- Aušinimo skysčio keitimas: Kas du metus (jei naudojamas universalus aušinimo skystis).
- Aušinimo skysčio kiekis: 8 l.
- Rekomendacijos: Rekomenduojama naudoti koncentratą VW.
2. Dyzelinio (CAYC/CAYB) VW GOLF VI 1,6 TDI (90/105 AG) aptarnavimas
- Aušinimo skysčio keitimas: Kas du metus (jei buvo naudojamas universalus aušinimo skystis).
- Aušinimo skysčio kiekis: 8 l.
- Rekomendacijos: Rekomenduojama koncentratas TL VW 774 G.
- Kitos aušinimo sistemos patikros: Kas 30 tūkst. km ridos - aušinimo sistemos sandarumo patikra; priemonės nuo užšalimo koncentracijos patikra, jei yra naudojamas VW aušinimo skysčio koncentratas.
3. Benzininio VOLKSWAGEN PASSAT B6 1,4 TSI (122 AG) aptarnavimas
- Aušinimo skysčio keitimas: Kas du metus (jei naudojamas universalus aušinimo skystis).
- Aušinimo skysčio kiekis: 5,6 l.
- Rekomendacijos: Automobiliai iki 2007 m. - rekomenduojama koncentratas VW 774F (G12+); automobiliai nuo 2008 m. - rekomenduojama koncentratas VW 774G (G12++).
- Kitos aušinimo sistemos patikros: Kas 60 tūkst. km ridos - aušinimo sistemos sandarumo patikra; priemonės nuo užšalimo koncentracijos patikra, jei yra naudojamas VW aušinimo skysčio koncentratas.
Bendros rekomendacijos ir pastabos
Aušinimo skysčio keitimo procedūra nėra sudėtinga - ją galima atlikti ir namų sąlygomis. Reikia žinoti, kad keičiant skystį, jei automobilyje nėra numatyta tam specialių išleidimo angų, paprastai numovus aušinimo žarną, dalis seno skysčio liks sistemoje. Nepamirškite, kad aušinimo skystis yra nuodinga, pavojinga medžiaga, todėl privalu jį utilizuoti ir priduoti į atliekų perdirbimo įmones, o neišpilti bet kur. Saugokime gamtą!
Aušinimo sistemos skysčiai paprastai sudaryti iš įvairių proporcijų monoetilenglikolio ir vandens mišinio bei specialių priedų. Lygių dalių mišinio užšalimo temperatūra -35 °C, o virimo +125 °C. Vanduo be priedų netinka aušinimui, nes, be terminių apribojimų, jame yra neištirpusių druskų, kurios nusėda ant sistemos detalių, mažina šilumos perdavimą ir gali jį blokuoti. Netgi distiliuotas vanduo netinka dėl savo korozinių savybių, tačiau jis naudojamas ruošiant aušinimo skysčius.
Kai rinkoje yra labai daug produktų, reikia pasirinkti kokybiškiausius ir tinkamus konkrečiam varikliui, jų tarpusavyje nemaišant. Jokiomis aplinkybėmis negalima leisti veikti varikliui, jei skysčio yra žemiau minimalaus nustatyto lygio, nes tai kenkia varikliui ir aušinimo sistemos siurbliui.
Gero aušinimo skysčio eksploatacinės savybės:
- Aukšta virimo temperatūra (iki 125 °C).
- Žema stingimo temperatūra (iki -35 °C).
- Aukštas šiluminis laidumas.
- Korozinio poveikio radiatoriui ir variklio konstruktyvioms medžiagoms nebuvimas.
- Neturi pažeisti guminių, plastikinių aušinimo sistemos detalių.
- Geros klampumo savybės.
- Neputoti esant didelei darbinei temperatūrai.
tags: #golf #4 #ausinimo #skystis #kiekis