„Tautinės eskadrilės“ formavimas ir veikla sovietinės okupacijos pradžioje
1940 m. rugpjūčio 30 d. - 1941 m. laikotarpiu, sovietinės Lietuvos okupacijos pradžioje, veikė „Tautinė eskadrilė“ - Darbininkų ir valstiečių Raudonosios armijos (DVRA) 29-ojo šaulių teritorinio korpuso karinės aviacijos dalinys. Ši eskadrilė buvo iš dalies suformuota iš Lietuvos karo aviacijos personalo.
Formavimo pradžia laikomas 1940 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos SSR liaudies komisarų tarybos nutarimas dėl Lietuvos kariuomenės reorganizavimo į DVRA 29-ąjį teritorinį šaulių korpusą ir 1940 m. rugsėjo 7 d. DVRA 29-ojo teritorinio šaulių korpuso vado įsakymas karo aviacijai Nr. 9. Pagal šį įsakymą, iš karo aviacijos buvo formuojama 29-ojo šaulių korpuso aviacijos eskadrilė pagal Raudonosios Armijos atskirų korpuso eskadrilių taikos meto etatus.
Iš keturių Lietuvos karo aviacijos grupių (I, II, III grupės po 3 eskadriles ir Karo aviacijos mokyklos grupė) DVRA suformavo tik vieną korpuso aviacijos eskadrilę. Jos personalą sudarė 208 žmonės: 77 vadovaujančiojo personalo, 72 jaunesniojo vadovaujančiojo ir 59 eiliniai. Eskadrilei aptarnauti buvo numatyta 19 automašinų. Eskadrilė buvo baigta formuoti 1940 m.
„Tautinės eskadrilės“ bazė buvo nebaigtas įrengti Pivonijos aerodromas prie Ukmergės.
Vadovybė ir personalas
1940 m. rugsėjo 7 d. slaptu Liaudies kariuomenės vado įsakymu Karo aviacijai Nr. 9 eskadrilę formuoti ir vado pareigas laikinai eiti buvo paskirtas gen. št. plk. ltn. Juozas Jankauskas. Vėliau, 1940 m. spalio 12 d. įsakymu Karo aviacijai Nr. 1, eskadrilės vadu buvo paskirtas majoras Jurgis Kovas.
Tarp svarbiausių eskadrilės vadovybės ir personalo narių minimi:
- Majoras Jurgis Kovas (eskadrilės vadas)
- Majoras Balys Brazys
- Majoras Petras Masys (vyriausias eskadrilės šturmanas)
- Kapitonas Albinas Bulvičius (eskadrilės štabo viršininkas)
- Kapitonas Vytautas Žižys
- Kapitonas Juozas Vaičeliūnas
- Kapitonas Vladas Šlikas
- Kapitonas Juozas Žilys
- Kapitonas Viktoras Sakalas (eskadrilės vyr. ?)
- Kapitonas Norbertas Adomkaitis
- Kapitonas Jonas Kazokaitis
- Kapitonas Arturas Drejeris
- Kapitonas Jonas Palėjus
- Kapitonas Antanas Naujokas
- Kapitonas Juozas Pušneraitis
- Kapitonas Aleksas Mariūnas
- Kapitonas Kostas Biknius (pilotas)
Taip pat minimi 39 leitenantai ir jaunesnieji leitenantai, tarp jų ir pilotai, bei 16 viršilų ir puskarininkių.
1940 m. lapkričio 2 d. Karo aviacijos likvidacinės komisijos įsakymu Nr. 1, remiantis Pabaltijo Ypač svarbių karinių veiksmų (YKA) vado slaptu įsakymu Nr. 0168 nuo spalio 22 d., į personalą buvo įtraukti ir kiti karininkai bei puskarininkiai.
Lėktuvus aptarnavo lietuviai mechanikai, tarp kurių minimi A. Jankus, J. Serbenta, J. Grigas, Šakėnas, J. ...
„Tautinės eskadrilės“ lakūnai dėvėjo Lietuvos kariuomenės uniformas su sovietiniais skiriamaisiais ženklais.
„Gloster Gladiator“ naikintuvai ir eskadrilės techninis aprūpinimas
Eskadrilė naudojo „Gloster Gladiator“ Mk. naikintuvus. Šie lėktuvai buvo svarbi dalis Lietuvos karinės aviacijos pajėgų.
„Tautinė eskadrilė“ turėjo kilnojamas lauko dirbtuves, radijo stotį, fotolaboratoriją, keliolika sunkvežimių ir kitą techninę įrangą.
Pivonijos aerodromas buvo prastai įrengtas. Dėl nepakankamo angarų skaičiaus dalis lėktuvų buvo laikoma lauke. 1940 m. gruodžio 9 d. dokumentuose nurodoma:
- a) lėktuvai: viena dalis laikoma lauko angaruose, kita - lauke.
- b) aerodromas: aerodromas neįrengtas. Jo dydis 280/600. Angarų nėra.
Tragedijos ir represijos
1941 m. birželio trėmimų metu nukentėjo mažiausiai dešimt „Tautinės eskadrilės“ lakūnų. Birželio 14 d. buvo suimti septyni žmonės (taip pat ir eskadrilės gydytojas ltn. Janulis), o birželio 15-16 d. - dar trys lakūnai (ltn. Urbietis, ltn. A. Navaitis, j.ltn. ...).
Sovietų nusikaltimai Lietuvoje: Pravieniškių, Panevėžio ir Rainių tragedijos
Karo pradžia ir pasitraukimas
Prasidėjus Vokietijos-SSRS karui, dauguma eskadrilės personalo buvo atostogose Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje. Eskadrilės personalą į atostogas eskadrilės vadas išleido birželio 20 d.
Karo veiksmams prasidėjus, birželio 22 d. antroje pusėje dalis personalo susirinko Ukmergėje. Eskadrilės vadas mjr. Kovas, nepavykus susisiekti su korpuso štabu Vilniuje ir gauti nurodymų, į Pabradę, kur buvo divizijos štabas, pasiuntė lėktuvu ltn. Kostkų ir ltn. Stankūną. Jie pargabeno įsakymą eskadrilei birželio 23 d.
1941 m. birželio 23 d. ryte, prieš pat išvykimą, j.ltn. Morkus naikintuvu „Gloster Gladiator“ padarė virš Pivonijos kelias aukštojo pilotažo figūras, paskui staigiai nėrė žemyn ir nukrito.
Nusileidusius Pabradėje „Tautinės eskadrilės“ lėktuvus apšaudė vokiečių lėktuvas. Du lėktuvai buvo išvesti iš rikiuotės.
Eskadrilės vadovybė nutarė birželio 24 d. trauktis į Sovietų Sąjungą. Puskarininkis A. Guja tvirtina, kad buvo nuspręsta skristi į Mogiliovą, tačiau leitenantas ...
Birželio 24 d. trys „Tautinės eskadrilės“ ANBO-41 ir 3 ANBO-51 grįžo į Ukmergę, kur nusileidę prie Siesikų ežero pasidavė Vokietijos kariuomenei. Dar vienas ANBO-41 (pilotas jaunesnysis puskarininkis Astikas), birželio 23 d. ...
Iš į SSRS gilumą išskridusių „Tautinės eskadrilės“ lėktuvų vieną (ltn. Kalasiūnas, politvadovas Zaika) DVRA zenitinės pajėgos numušė Baltarusijoje. Vienas, kuriuo skrido eskadrilės vadas mjr. Kovas ir pavaduotojas ltn. Jarčiuk, dėl neaiškių priežasčių sudužo Baltarusijoje.
„Tautinė eskadrilė“ oficialiai buvo išformuota 1941 m. rugsėjo 23 d.
Atsiskyros ir nelaimės: aktualios avarijos ir jų pasekmės
Nors pagrindinė straipsnio tema yra istorinė „Gloster Gladiator“ eskadrilė Lietuvoje, pateikiamas kontekstas apie kitas su aviacija ar transportu susijusias nelaimes. Viena tokių yra žmogaus mirtimi pasibaigusi avarija Peterboroughe, kurią sukėlė Lietuvos pilietis Vytautas Kiminius. Šiuo metu vykdoma tarptautinė jo paieška, išduotas Europos arešto orderis. Vytautas Kiminius buvo nuteistas 4 metų ir 6 mėnesių įkalinimu už pavojingą vairavimą, kurio metu žuvo žmogus. Nelaimė įvyko 2018 m. lapkričio 12 d. naktį kelyje B1095, kai vairuojamas visureigis „Range Rover“ dideliu greičiu išlėkė į priešingą eismo juostą ir susidūrė su „Ford Fiesta“. Dėl patirtų sužeidimų 46 metų moteris mirė.
Taip pat minimi ralio renginių saugumo aspektai ir nelaimės, kaip antai Utenos ralyje, kur žuvo žmogus. 2005 m. sausio 29 d. greičio ruože automobilis „Opel Kadett“, vairuojamas Tomo Baltramiejūno, rėžėsi į žiūrovų minią, sužeisdamas 6 žmones.
Lietuvos Karo aviacijos ištakos ir vystymasis
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1918 m., kilo poreikis formuoti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas. 1919 m. sausio 30 d. Kaune pradėta formuoti inžinerijos kuopa, kurioje buvo ir aviacijos būrys. 1919 m. kovo 1 d. inžinerijos kuopa buvo padidinta iki bataliono, o aviacijos būriai pavadinti kuopomis. Kovo 12 d. aviacijos kuopa tapo savarankiška dalimi, taip gimė Lietuvos Karo aviacija.
Lietuvos Karo aviacijos vystymasis vyko nuolat, jam įtaką darė užsienio valstybių karinių oro pajėgų patirtis. Tai apėmė specialistų samdymą, naujos technikos paiešką, karininkų komandiruotes, studijas užsienyje ir abipusius vizitus. Lietuvos Karo aviacijos organizacija ir struktūra buvo kuriama remiantis Vakarų Europos karinių oro pajėgų (ypač Vokietijos) formavimo schemomis.
Pagrindinė problema, su kuria susidūrė kuriama Lietuvos karo aviacija, buvo technikos stygius. Pirmieji lėktuvai į Lietuvą pasiekė tik 1919 m. antroje pusėje - vasario 27 d. iš Kauno aerodromo buvo atgabenti aštuoni Vokietijoje pirkti lėktuvai LVG C.VI.
1919 m. kovo 3 d. su pilotu Fricu Zylcu dalyvauta pirmame Lietuvos karo aviacijos žvalgybiniame skrydyje į Vilnių lėktuvu LVG C.VI. Kovo 12 d. buvo oficialiai atidaryta Karo aviacijos mokykla, o aviacijos kuopa atskirta nuo inžinerijos bataliono ir tapo savarankiška dalimi.
Nuolat didėjo poreikis specialistams ir technikai. Lietuvos aviacija bendradarbiavo su įvairiomis Europos valstybėmis, ieškodama naujos technikos, demonstruodama savąją, dalyvaudama parodose ir vykdydama abipusius lakūnų vizitus.
Lietuvos Karo aviacijos struktūra, technika bei žymiausi jos atstovai yra aprašyti įvairiuose leidiniuose. Ypač svarbūs yra archyviniai duomenys, publikuoti straipsniai ir atsiminimai, kurie atskleidžia aviacijos mokyklų, mokomųjų eskadrilių, vadų ir mokinių veiklą.
Vytenis Statkus savo knygoje „Lietuvos ginkluotosios pajėgos 1918-1940“ nagrinėja kariuomenės kūrimą, veiklą, struktūrą, skiria daug dėmesio lakūnų ir žvalgų ruošimui, mokymo sąlygoms. Autorius pateikia duomenų apie Lietuvos Karo aviacijos turėtą techniką, jos įsigijimo aplinkybes, taip pat apie savos konstrukcijos lėktuvus (ANBO).
Analizuojant Lietuvos, Latvijos ir Estijos karines oro pajėgas, matomi panašumai ir skirtumai, atspindintys bendrą geopolitinę padėtį ir vystymosi tendencijas.
tags: #gloster #gladiator #lietuvoje #avarija