Vokiečių dailininkas ir iliustratorius Helge Jepsenas domisi klasikiniais automobiliais, ypač tais, kurie dažnai vadinami ne tikruoju, o pravardiniu vardu. Anot jo, automobiliams pravardės suteikiamos nuo pat jų atsiradimo. Pavyzdžiui, „Ford Model T“ buvo pramintas „skardine Lizi“, o garsiausias vokiečių automobilis „Volkswagen Type 1“ dažniau žinomas kaip „vabalas“. H. Jepsenas teigia, kad pravardė paprastai siejama su tam tikromis dizaino detalėmis. Menininkas prisipažįsta, kad visuomet apsidžiaugia pamatęs dar nematytą automobilį ir stengiasi išsiaiškinti, ar jis jau turi pravardę.
Helge Jepsenas žavisi 6-ojo dešimtmečio „Alfa Romeo“ automobiliais, o pats vairuoja „Reliant Scimitar“, pramintą „greituoju kardu“. Pasak jo, šis automobilis šiek tiek „tarška“, ir kartais šis garsas primena, kad reikia daryti pertrauką. Iliustratorius savo aistrą automobiliams perkėlė į knygas ir kalendorius, išleido net „Top Trumps“ žaidimo kortas.
Menininkas pastebi, kad nauji automobiliai dažnai atrodo vienodi ir neturi tokių detalių kaip chromuoti apvadai, į kuriuos būdavo montuojami žibintai. Senesni automobiliai, anot jo, turi daugiau detalių ir „papildomų daikčiukų“, todėl juos piešti yra daug įdomiau. Piešimą jis visada pradeda nuo smulkių detalių, pavyzdžiui, ratlankio su stipinais, pripažindamas, kad tai gali būti „rimtas darbas“.
Ateities modelius, eksponuojamus Eseno parodoje, H. Jepsenas nupiešti laiko daug lengviau dėl jų futuristinio dizaino. Jis spėja, kad jų pravardės žodyne atsiras tik po gero dešimtmečio. Vieną modelį su užpakaliniais žibintais, primenančiais bumerangą, pavadintų „bumerangu“, o kitą, su dizaino elementais, panašiais į ragus, - „buliu“. Juodą automobilį, anot jo, anksčiau ar vėliau praminčiau „betmobiliu“. Menininkas įsitikinęs, kad jei šie automobiliai išriedės į gatves po dešimties metų, jos vėl taps gražios.
Dyzelinių variklių evoliucija ir eksperimentai
Dyzeliniai varikliai ilgą laiką buvo laikomi ateities technologija, ypač Europoje, kur jie pasižymėjo mažomis sąnaudomis ir patikimumu ilgesnėse kelionėse. Tačiau automobilių gamintojai kartais persistengdavo, montuodami dyzelius į netinkamus modelius.
Ekonomiški miesto automobiliai
- 1998 m. pasirodęs „VW Lupo“ buvo sukurtas miesto gatvėms, o jo „Lupo 3L“ versija su 1,2 l trijų cilindrų dyzeliu išgarsėjo dėl ypatingo ekonomiškumo - vos 3 l/100 km.
- „Aygo“, žinomas kaip nebrangus miesto automobilis, dažniausiai buvo komplektuojamas su 1,0 l benzinu. Tačiau bendradarbiaujant su PSA grupe, „Toyota“ pasiūlė ir 1,4 HDI dyzelį.
- „Audi A2“ buvo futuristinis mažas hečbekas su aliuminio kėbulu ir aerodinamiška konstrukcija. Su 1,2 l dyzeliu jis galėjo pasiekti net 3,0 l/100 km.
- Prancūzijos gamintojas „Aixam“ kūrė keturračius, kuriems daugelyje šalių nereikėjo vairuotojo pažymėjimo. Juos varė dviejų cilindrų dyzeliai, turėję vos 8 AG.
Pažangūs hibridiniai sprendimai
- 2013 m. riboto leidimo „VW XL1“ buvo tarsi ateities vizija. Jį varė 0,8 l dviejų cilindrų dyzelis su elektros motoru. Su itin aerodinamine forma ir lengva anglies pluošto konstrukcija XL1 naudojo vos 1 l/100 km.
Kiti dyzeliniai modeliai
- Europoje populiarus „Suzuki Swift“ buvo siūlomas su „Fiat“ 1,3 l „Multijet“ dyzeliu.
- Mažasis „Smart Fortwo“ jau savaime buvo neįprastas, o CDI versija su dyzeliu dar labiau stebino. Nors trūko galios, sąnaudos siekė tik apie 4 l/100 km.
- Mažiausias „Kia“ modelis Europoje trumpai buvo siūlomas su 1,1 l dyzeliu. Nors sąnaudos buvo mažos, galia nedžiugino, o pirkėjai dažniau rinkosi benziną.
Šie dyzeliniai automobiliai rodo, kaip gamintojai eksperimentavo dyzelio populiarumo laikais. Šiųmetės parodos tema - „Kuo važinėsimės ateityje?“
Ateities automobiliai: technologijos ir vizijos 2025 metams
Koks automobilis bus vairuojamas 2025 metais? Tikėtina, kad tai gali būti dešimties metų senumo elektromobilis, papildytas moderniomis technologijomis. Lietuviai, kaip žinia, mėgsta dešimties metų senumo automobilius.
Savavaldžiai automobiliai
Automobiliuose diegiamų technologijų evoliucija kasmet spartėja. Bepiločiai, arba savavaldžiai, automobiliai - tai vienas iš geriausiai žinomų pavyzdžių. Nors prieš dešimtmetį tyrėjai manė, kad technologijos nespės patobulėti iki šių dienų, dabar jau matome ir galime jais pasivažinėti.
Prognozuojama, kad iki 2025 m. automobiliai taps autonomiški greitkeliuose ar mažai apgyvendintose vietovėse, nors ir nebus 100 % savavaldžiai. Kad ši vizija taptų tikrove, reikalingi ne tik labai geros kokybės žemėlapiai, oro sąlygų prognozės ir informacija apie kelių būklę, bet ir spartusis interneto ryšys duomenims atsisiųsti.
Parodoje „Deutsche Telekom“ demonstravo sprendimus ir infrastruktūrą, skirtą automobilio komunikacijai su aplinka ir duomenų centrais. Dar geriau, jei automobilis pats, naudodamas įmontuotus jutiklius, galės rinkti informaciją apie kelio ir oro sąlygas. Pavyzdžiui, „Mercedes-Benz S klasė“ su pažangiąja kelių būklės sistema „Conti“ naudos lazerius, kad nustatytų, ar kelias duobėtas, ar slidus, ar šlapias, ir bandys prie jų prisitaikyti.
JAV 55 % eismo įvykių įvyksta dėl to, kad vairuotojas išvažiuoja iš savo eismo juostos. Parodoje buvo pristatyti automobiliai, stebintys eismo linijas vaizdo kameromis ir papildomais jutikliais. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, su ESC sistema, pradės patys stabdyti, kad grįžtų į kelią arba saugiai sustotų kelkraštyje.
Taigi, 2025 m. automobilis leis vairuotojui nusnūsti kelionės metu ir galės paprieštarauti jo priimamiems sprendimams, sustodamas arba aplenkdamas kliūtį, jei vairuotojas jos nepastebės.
Socialūs ir bendraujantys automobiliai
Pavyzdžiui, programėlė „AutoApp“ gali paversti ne tokį išmanų automobilį gerokai išmanesniu, o „myKIDIO“ skirta vaikams ilgose kelionėse. „Apple“ ir „Google“ pasirašė sutartis su automobilių gamintojais dėl transporto priemonėms skirtos informacijos ir pramogų platformos naudojimo.
Jūsų automobilis integruosis su išmaniuoju telefonu, rodydamas navigacijos sistemą, leidžiantis jūsų muziką ir mėgstamas stotis, leidžiantis balsu rašyti SMS žinutes ar elektroninius laiškus, taip pat naudotis programėlėmis automobilio ekrane. Automobilio ar išmaniojo telefono dirbtinio intelekto sistema balsu perskaitys socialinių tinklų pranešimus, SMS žinutes ar laiškus. Netgi sėdynių šildymą bus galima įjungti ir išjungti balsu.
Maži vienspalviai ekranai keičiami į didelės įstrižainės jutiklinius ekranus. Kai kurie gamintojai, mėgdžiodami „Tesla Motors“, atsisako prietaisų skydelio ir jį pakeičia planšetės ekraną primenančia vartotojo sąsaja. Įspūdingai atrodo „Volvo XC90“ ekranas, o „Lexus RX“ prietaisų skydelis informaciją rodo pagal važiavimo režimą.
Bendrovės „Conti“ vaizdo ekranai priekiniam prietaisų skydeliui turi haptinį elementą, leidžiantį, pavyzdžiui, keičiant radijo stotį, stipriau paspausti ekraną, kad peršoktumėte per keletą stočių iškart, ar tik šiek tiek spustelėti, kad pasirinktumėte kitą stotį.
Nuo 2018 m. galinės vaizdo kameros JAV taps privalomos visuose naujuose automobiliuose, o vaizdą bus galima matyti ne tik ekrane, bet ir ant automobilio stiklo. Iki 2025 m. suklestės technologijos, leidžiančios reikalingiausią informaciją pavaizduoti ant priekinio stiklo. Vaizdas taps ryškesnis, spalvotas ir reaguos į prisilietimą.
Nuolat prisijungęs prie interneto automobilis
Ateities automobilis bus nuolat prijungtas prie interneto. Bendrovė „Opel“ naujojoje „Astroje“ įtaisė sistemą „Opel OnStar“, leidžiančią transporto priemonės techninę būklę tikrinti per atstumą ir siunčiančią suvestinę elektroniniu paštu. BMW demonstruos sprendimus, leidžiančius supažindinti jūsų išmaniuosius namus su jūsų išmaniuoju automobiliu, valdant namų šildymą, šviesas ar kavos aparatą. Automobilis taip pat perspės, jei pamiršite užrakinti duris ar išjungti lygintuvą.
Asmeninės reklamos ir saugumo funkcijos
Rinkodaros specialistai ruošiasi dienai, kai kiekvienas naujas automobilis bus nuolat prijungtas prie interneto, rodydamas suasmenintas reklamas pagal tai, kur važiuojate. Draudikai domėsis jūsų važiavimo istorija, o vairuotojai, sutikę nuolat jausti draudimo bendrovės „alsavimą“, mokės mažesnes įmokas.
„Ford“ automobilyje integruos vairą, saugos diržus ir kėdę, skirtus stebėti gyvybines funkcijas. Jei vairuotojui pasidarys blogiau, automobilis galės iškviesti pagalbą ir perimti vairą.
Parodoje buvo pristatytos sistemos, neleisiančios sėsti girtam už vairo, ir biometriniai jutikliai, kurie ateityje leis nebesinešioti automobilių raktelių. Užteks paliesti durų spynelę pirštu ar nupiešti tam tikros sekos simbolį ant stiklo.
Bendrovė „OnStar“ demonstravo saugos sistemas, leidžiančias sustabdyti pavogtą automobilį ir neleisti vagims iš jo išlipti.
Naujoviškos medžiagos ir elektromobiliai
Koncepcinių modelių konstrukcijoje vis dažniau naudojamas anglies pluoštas, aerogelis ir kitos inovatyvios, lengvos bei tvirtos medžiagos. Jos ne tik palengvina automobilį (pvz., „Ford Lightweight“ sveria 25 % mažiau nei tradicinėmis medžiagomis pagamintas modelis), bet ir suteikia daugiau laisvės dizaineriams.
Elektromobilis - praeitis ir ateitis
Elektromobilis - transporto priemonė, varoma vienu ar daugiau elektriniu varikliu, kurios elektra saugoma baterijose. Pirmieji elektromobiliai pasirodė apie 1880 m. ir buvo populiarūs XIX a. pabaigoje bei XX a. pradžioje.
Nuo 2008 m. elektromobilių populiarumas vėl augo. Kai kurios kompanijos bei valstybės sudarė finansines galimybes gyventojams pigiau įsigyti šios technologijos transporto priemones. 2015 m. pasaulyje tokius automobilius siūlė 30 kompanijų, daugiausiai jų parduota JAV, Japonijoje, Kinijoje ir Vakarų Europoje.
Populiariausias elektromobilis 2016 m. buvo „Nissan Leaf“. „Pasaulio metų automobilio“ rinkimuose elektromobilis „BMW i3“ buvo įvertintas ekonomiškiausiu ir geriausio dizaino metų automobiliu pasaulyje. Nuvažiuoti 40,2 km su juo kainavo 0,81 JAV dolerio.
Ateities automobilių vizijos ir iššūkiai
Ateities automobilis neapsiriboja vien vairavimu. Novatoriškos technologijos, naujoviškas dizainas, autonominis vairavimas - tai tik keletas pavyzdžių, kaip ateities automobiliai skirsis nuo ankstesnių modelių. Dauguma ekspertų sutaria, kad ateities automobilis bus varomas elektra, visuomet bus prisijungęs prie plataus tinklo ir turės autonominio vairavimo savybių.
Autonominio vairavimo lygiai ir perspektyvos
Ekspertų nuomonės skiriasi dėl autonominio vairavimo ateities. Kai kurie mano, kad ateities automobiliuose nereikės didvyriškų vairavimo ir stabdymo manevrų, nes automobiliai automatiškai pasirūpins visais vairavimo aspektais. Kiti teigia, kad žmonėms bus palikta galimybė pasirinkti, ar jie norės vairuoti, ar automobilis važiuos pats.
Vidaus degimo variklis galbūt taps muziejaus eksponatu, o jo ūžimas - elektros variklio dūzgesiu. Nors vis dar neaišku, kuris variantas taps vidaus degimo variklio įpėdiniu, jau matome daug iteracijų, turinčių pagalbinius elektros variklius arba varomų vien elektra.
Automobilis kaip mobilus biuras ar kino teatras
Savaeigių transporto priemonių technologija sukuria naujas galimybes apibrėžti erdvę transporto priemonės viduje. Ateities automobilis gali tapti biuru ant ratų, siūlydamas įkrovimo taškus, integruotą „Wi-Fi“ ir didelius ekranus pristatymams bei vaizdo konferencijoms. Jei automobilis važiuos pats, darbą bus galima atlikti ir kelionės metu.
Taip pat automobilis galės virsti kino teatru ant ratų, ypač ilgesnių kelionių metu. Susirūpinimas, kad filmų žiūrėjimas atitrauks vairuotojo dėmesį, bus pasenęs, atsižvelgiant į vis geresnes autonominio vairavimo galimybes. Kelionės metu taip pat bus galima žaisti vaizdo žaidimus.
Patogumas ir interjero dizainas
Ateities automobilis atleis vairuotoją nuo vis didesnės naštos, todėl gamintojai turėtų atsižvelgti į šias naujas technologijų sukurtas galimybes kurdami transporto priemonių interjerą. Patogumas turėtų prioritetą prieš funkcionalumą, o technologija - pereiti į antrą planą.
Autonominio vairavimo laiko perspektyvos
Nuo 2021 m. BMW planuoja gaminti „BMW iNext“. Tačiau ekspertų nuomonės nesutampa, kada visiškai automatizuotas vairavimas taps realybe. Kai kurie tyrimai rodo, kad dalis automobilių tokias galimybes gali turėti iki 2030 m., kiti 2040 metus laiko realesniu tikslu.
Vis dėlto, kad visas eismas, jo dalyviai ir automobilių gamintojai persiorientuos į savaeiges transporto priemones, turės praeiti daugiau nei 100 metų. Kol ateitis dar nėra realybė, turime naudotis ir vertinti tai, ką turime šiandien. Galbūt ateityje visi naudoti automobiliai bus varomi elektra, ir mes pasiilgsime vidaus degimo variklio.
tags: #ateities #automobiliai #wikipedia