Lietuva pasižymi aktyvia naudotų automobilių rinka. Remiantis 2025 m. duomenimis, šalyje sudaryta net 221 219 automobilių nuosavybės perleidimo sandorių - tai 4,9 % daugiau nei 2024 m. Vidutinė naudoto automobilio kaina siekia 9 600 eurų. Pagal 2025 m. Autoplius.lt rinkos barometro duomenis, bendra transporto priemonių rinkos apyvarta viršija 4,5 mlrd. eurų per metus ir toliau auga. Pirkėjų aktyvumas didėja, tačiau automobiliai ir sensta - vidutinis perleidžiamo automobilio amžius siekia net 14 metų. Didėjant sandorių skaičiui, didėja ir rizika susidurti su įvairiais pažeidimais, ypač paslėptais defektais ir dokumentų klastojimu.
Paslėpti defektai: pardavėjo nesąžiningumas ir pirkėjo teisės
Teismų praktikoje paslėpti defektai traktuojami ne kaip pirkėjo neapdairumas, o kaip pardavėjo nesąžiningumas. Dažnai interneto skelbime automobilis apibūdinamas kaip „be defektų“, „itin tvarkingas“, o pardavėjas patikina, kad „viskas puiku“. Tačiau po kelių dienų ar nuvažiavus kelis šimtus kilometrų servise paaiškėja, kad reikia keisti paskirstymo grandinę, variklio sąvartą, vairo kolonėlę. Remonto sąskaita gali siekti 3 000-5 000 EUR.
Dažniausiai pasitaikantys paslėpti defektai
- Dyzeliniai automobiliai (sudaro apie 60 % naudotų automobilių rinkos): dažniausiai paslėpti defektai - DPF filtrai, turbinos, purkštukai, dvimasis smagratis. Remonto išlaidos gali svyruoti nuo 1 000 iki 5 000 EUR.
- Hibridai ir elektromobiliai: dažnai nuslepiama baterijos būklė.
- Odometro „atsukimas“: viena iš dažniausiai pasitaikančių apgavysčių, kai pakeičiama automobilio rida.
- Avarijų slėpimas: pardavėjai stengiasi nuslėpti, kad automobilis buvo patekęs į eismo įvykius.
Kada defektas laikomas esminiu?
Pinigų grąžinimas už nekokybišką automobilį galimas, kai trūkumas laikomas esminiu. Teismų praktikoje esminiais laikomi defektai, kai:
- automobilis pripažintas neatitinkančiu techninių reikalavimų ir uždrausta jį eksploatuoti;
- nuvažiavus kelis šimtus kilometrų paaiškėja kritiniai variklio gedimai;
- remonto išlaidos siekia neproporcingą automobilio kainos dalį (pvz., viršija pusę ar daugiau automobilio vertės);
- nustatyta, kad buvo suklastoti saugos sistemos komponentai ar avarijos žymės.
Svarbu paminėti, kad reikalauti grąžinti automobilį yra kraštutinė priemonė. Dažniausiai pakanka reikalauti kompensuoti remonto išlaidas arba sumažinti pirkimo kainą. Defektas esminis ar ne, sprendžia teismas, vadovaudamasis pateiktais įrodymais.
Pirkėjo teisės ir veiksmai, nustačius paslėptus defektus
Sužinoję apie paslėptus defektus, veikite sistemingai:
- Fiksuokite viską. Nedelsdami kreipkitės į automobilių servisą ar ekspertą ir gaukite raštišką pažymėjimą (defektacijos aktą), kuriame nurodyti konkretūs defektai ir jų atsiradimo laikas pagal ridą. Tai yra pagrindinis įrodymas.
- Parašykite pretenziją pardavėjui. Pretenziją siųskite raštu (rekomenduojama registruotu laišku arba el. paštu su skaitymo patvirtinimu).
- Pardavėjas neatsako arba atsisako - ką toliau? Jei pirkote iš juridinio asmens (įmonės), galite kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT). Jei pardavėjas yra fizinis asmuo arba VVTAT nepadeda - kreipkitės į teismą.
Lietuvoje naudotiems automobiliams galioja tam tikros garantijos: pirkus iš fizinio asmens - per 6 mėnesius, iš įmonės - iki 2 metų, galima reikšti pretenzijas, jei per tą laikotarpį paaiškėjo paslėpti defektai. Civilinis kodeksas gina pirkėją ir tais atvejais, kai prieš perkant automobilis nebuvo tikrinamas servise. Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės, jeigu pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo ar negalėjo žinoti apie daikto neatitikimą.
Pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos. Dažniausiai pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.
Pirkėjo teisių gynimo būdai
Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš įstatyme nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų:
- kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės;
- kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina;
- kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti;
- grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
Dažniausiai pirkėjai nori grąžinti automobilį ir atgauti sumokėtus pinigus, tačiau tai yra kraštutinė priemonė ir taikoma tik tada, kai kitais būdais nėra galimybės pasinaudoti.
Kaip išvengti problemų perkant automobilį?
Naudotų automobilių pirkimas dažnai atrodo kaip puiki galimybė sutaupyti pinigų, tačiau kartu kyla ir rizika. Geriausia situacija - kai problemos išvengiama iš anksto. Perkant automobilį būtina patikrinti ne tik pačią transporto priemonę, bet ir jos dokumentus, informaciją duomenų bazėse.
Dokumentų ir automobilio istorijos patikra
- Pardavėjas privalo patvirtinti nuosavybės perleidimą pateikdamas perleidimo deklaraciją. Tik abiem pusėms atlikus šį veiksmą, naujajam savininkui suteikiamas unikalus savininko deklaravimo kodas (SDK), su kuriuo jau galima kreiptis dėl transporto priemonės įregistravimo savo vardu.
- Būtina pasitikrinti, ar SDK kodas yra galiojantis ir tikrai priklauso asmeniui, iš kurio perkama transporto priemonė. Šį kodą taip pat patariama nurodyti ir pirkimo-pardavimo sutartyje.
- Jei planuojama įsigyti Lietuvoje jau registruotą automobilį, viešai prieinamoje paieškoje (pvz., „Regitros“ sistemoje) galima pasitikrinti, ar jis neturi apribojimų, pavyzdžiui, ar nėra areštuotas, įkeistas.
- Iš potencialaus pardavėjo sužinojus svarbiausius duomenis (registracijos numerį, identifikavimo numerį (VIN) ir valstybinį registracijos numerį), valstybės įmonėje „Regitra“ arba Turto arešto aktų registre svarbu išsiaiškinti, ar automobilis nėra įkeistas užtikrinant atsiskaitymo prievolės įvykdymą, ar jis nėra areštuotas dėl tam tikros prievolės neįvykdymo ar kitų priežasčių. Minimalius duomenis apie apribojimus „Regitra“ teikia nemokamai.
Pirkimo-pardavimo sutartis ir atsiskaitymas
- Atlikus patikras, būtina teisingai sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir įsitikinti, kad ji pasirašoma su tikruoju pardavėju. Galima sutikrinti sutartyje nurodytus asmens duomenis su pateiktu asmens dokumentu.
- Turint teisingai užpildytus dokumentus, ateityje bus išvengta nesusipratimų, o kilus ginčui, tai taps svarbiu ir teisėtu įrodymu, jog pardavėjas nuslėpė informaciją.
- Dažniausiai kylantis klausimas: ar galima ką nors padaryti, jeigu sutartyje parašyta, jog pardavėjas už defektus neatsako, o pirkėjas dabar ir ateityje jokių pretenzijų neturės? Taip, galima. Toks įrašas sutartyje yra negaliojantis, nes jis prieštarauja įstatymui. Įstatymas numato pardavėjui pareigą parduoti tinkamos kokybės prekę.
- Pardavėjas privalo perduoti prekę, kuri atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Jeigu sutartyje nenurodyti jokie defektai, vadinasi pardavėjas garantuoja, kad automobilis defektų neturi.
- Jei parduodate automobilį su defektais, tai turi būti aiškiai nurodyta ir aptarta pirkimo-pardavimo sutartyje.
Pardavėjų sukčiavimo schemos
Populiari apgavikų schema: pasipelnyti nusprendęs pardavėjas naudojasi telefonu su išankstinio mokėjimo SIM kortele ir nurodo išgalvotą gyvenamosios vietos adresą. Kai su pirkėju pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis ir sumokami pinigai, jis užtikrina pirkėją, kad šiam rūpintis automobilio išregistravimu nereikia, esą pardavėjas pats sutvarkysiąs visus formalumus. Ir tai būna paskutinis jų pokalbis.
Skolingi automobilių pardavėjai dažnai pageidauja atsiskaitymo grynaisiais. Pardavėjo reikalavimas atsiskaityti grynaisiais - dar vienas požymis, kad asmens sąskaitos gali būti areštuotos ir kad jis gali siekti pasipelnyti toliau nemokėdamas nei skolų, nei mokesčių valstybei. O jeigu pasirenkamas atsiskaitymas pavedimu, pardavėjas nurodo kito asmens sąskaitą.
Kitas patarimas, kaip apsisaugoti: pardavėjas transporto priemonę išregistruoja, tada pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis, sumokama dalis sutartos sumos, automobilį įregistruoja naujasis savininkas ir tik tada sumokama likusi suma. Tačiau kartais apsukresni asmenys įsigudrina tai padaryti, pasinaudodami pirkėjų skubėjimu arba per dideliu patiklumu.
Areštuotas automobilis ir antstolių vaidmuo
Automobiliui taikomas areštas nebūtinai yra kliūtis jį įsigyti. Jeigu pirkėjas tai žino ir sutinka sumokėti pinigus į skolos išieškojimą vykdančio antstolio depozitinę sąskaitą, piniginės lėšos nukreipiamos skolai dengti ir automobilis sėkmingai perduodamas naujajam savininkui. Jeigu asmuo skolos nesumoka gera valia, antstoliai naudoja valstybės leidžiamas priverstinio vykdymo priemones, tarp kurių yra ir apribojimai skolininko lėšoms bei turtui (įskaitant jų areštą). Areštuotas automobilis gali būti parduodamas antstolio skelbiamose e. varžytynėse.
Padengus skolą už skolininką, antstolis turi pagrindą panaikinti automobilio areštą. Kitais atvejais vien pirkimo-pardavimo sutartis nėra tas dokumentas, kuriuo remiantis būtų galima panaikinti automobilio areštą arba galiojančią kilnojamojo daikto įkeitimo sutartį.
Automobilių paieškos pažeidimai: diskriminacija pagal lytį
Yra pasitaikę atvejų, kai automobilių paieškos platformos suformuoja visuomenės nuostatą, išskiriančią vartotojus pagal lytį. Pavyzdžiui, „Autoasas“ pateiktame paaiškinime teigė, jog auditorija yra patenkinta tokia paieška, nes niekur kitur nėra galimybės surasti automobilį pagal tokius subjektyvius kriterijus, kaip „grožis“, „galingumas“, „dydis“.
Vienu atveju, „Paieškoje moterims“ buvo naudojami neapibrėžti kriterijai, tokie kaip „mano charakteris“ su pasirinkimo galimybėmis: „esu aikštinga“, „esu nekontroliuojama“, „esu romantiška“, „esu šeimyniška“, „esu linkusi į pinigus“, „esu karjeristė“, „esu paprasta“. Akivaizdu, kad šie kriterijai apibūdina žmogaus charakterį, o ne automobilio technines savybes.
Tokiu būdu išskiriant automobilių paieškas formuojama visuomenės nuostata, kad vyrai, kaip vartotojai, besirenkantys transporto priemonę, yra mąstantys ir tuo pranašesni už moteris, kadangi „automobilių paieškos“ kriterijai yra visuotinai pripažinti. Tokiu būdu moterys vaizduojamos kaip aikštingos asmenybės ir dėl to formuojamas menkinantis bei nepagarbus požiūris į jas, kas gali būti traktuojama kaip pažeidimas.
Natūralus nusidėvėjimas ir kokybės reikalavimai
Labai svarbu suprasti, kad transporto priemonės detalės ir dalys natūraliai dėvisi. Pardavėjas, parduodamas transporto priemonę, negali prisiimti visų detalių sugedimo rizikos dėl natūralaus dėvėjimosi - atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą. Naudotos ir ne vienerius metus eksploatuotos transporto priemonės pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujos transporto priemonės savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi.
Tačiau net ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturėtų būti suprantamas kaip galimybė jį naudoti patiriant didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas. Jei tokios sąlygos atsiranda, galima traktuoti, kad automobilis nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį. Įstatymas numato, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.
tags: #automobiliu #paiska #pazeidimas