Klausimą, kas gresia važiuojant dviračiu ar paspirtuku neblaiviam, dažnai kelia eismo dalyviai. Vasarą daugelis renkasi dviratį ar paspirtuką kaip patogiausią priemonę grįžti namo iš miesto, siekdami išvengti taksi išlaidų ar transporto paieškos. Tačiau kyla baimė, kad policija, pričiumpusi neblaivų dviratininką, gali skirti ne tik baudą, bet ir atimti vairuotojo pažymėjimą ar net konfiskuoti transporto priemonę. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kas iš tiesų gresia už taisyklių pažeidimus.
Baudos už neblaivumą važiuojant dviračiu ar paspirtuku
Policijos departamento atstovė Jorūnė Liutkienė įspėjo, kad važiuoti įprastais ir motoriniais dviračiais, elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis (elektriniais paspirtukais, riedlentėmis, balansiniais vienračiais, riedžiais ir pan.), taip pat vadelioti ir joti būnant neblaiviems yra draudžiama.
- Jeigu asmuo turi nuo 0,41 iki 1,5 promilės alkoholio, jam gresia 80-150 eurų bauda.
- Jeigu asmeniui nustatoma 1,51 promilės ar daugiau, jis yra apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba atsisako tikrintis neblaivumą / apsvaigimą, jam gresia 150-200 eurų bauda.
Vis tik J. Liutkienė patikino, kad už važiavimą dviračiu, paspirtuku ar kitomis mikrojudumo priemonėmis neblaiviam, net jei sukeliamas koks nors incidentas įvažiuojant į praeivį, automobilį ar kitą dviratininką, jokiu atveju negresia prarasti vairuotojo pažymėjimo. Apie dviračio ar paspirtuko konfiskavimą taip pat nėra užsimenama. Pašnekovė tik akcentavo, kad girtiems važinėti yra neprotinga, nes tai kelia didžiulį pavojų sau ir kitiems. Girtas vairuotojas gali susižaloti pats ir sukelti eismo įvykį, kuris gali turėti tragiškas pasekmes.
Lietuvoje važiavimas dviračiu apsvaigus yra baudžiamas Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) tvarka, tačiau jis tiesiogiai nesukelia vairuotojo pažymėjimo praradimo. Taip yra todėl, kad dviračiai nelaikomi motorinėmis transporto priemonėmis, o vairavimo teisių atėmimo taisyklės taikomos tik motorinėms transporto priemonėms. Pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodeksą dviratis priskiriamas prie nemotorinių transporto priemonių. Todėl jo vairavimas išgėrus traktuojamas kitaip nei automobilio ar motociklo vairavimas. Net jei turite galiojantį vairuotojo pažymėjimą, dviračių eismo pažeidimai jam neturi įtakos.
Statistika ir pažeidimų tendencijos
Policijos duomenimis, per sausio, vasario ir kovo mėnesius Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus padarė 1 608 neblaivūs, apsvaigę ar nesutikę tikrintis dviratininkai ir 206 elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai. Pernai per visus metus buvo nubausti 5 035 girti arba vengę blaivumo patikros dviratininkai ir dar 721 elektrines mikrojudumo priemones, motorinius dviračius vairuojantys asmenys. Iki šių metų gegužės 1 d. jau nustatyti 1 319 neblaivių arba patikros vengusių dviratininkų ir 197 apsvaigę elektrines mikrojudumo priemones vairuojantys asmenys. Pavyzdžiui, Kauno policija praneša, kad praėjusią savaitę pareigūnai sustabdė 4 neblaivius dviratininkus, vienas iš jų įpūtė 1,87 promilės.
Kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai dviratininkams ir mikrojudumo priemonių vairuotojams
Elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis, paprastu ar motoriniu dviračiu yra draudžiama:
- važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai;
- važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
- važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo (jei toks yra);
- vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų;
- vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
- būti velkamiems kitų transporto priemonių;
- vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas;
- važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones;
- kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis.
Be to, važiuojant elektrine mikrojudumo priemone greitis negali būti didesnis kaip 20 km/val., o važiuojant ir pėstiesiems, ir dviračiams skirtais takais, kelkraščiais ar šaligatviais yra draudžiama važiuoti didesniu kaip 7 km/val. greičiu.
Baudos už sukeltas pavojingas situacijas ar žalą
Jei dėl KET pažeidimo sukeliama pavojinga situacija, gresia bauda nuo 30 iki 50 eurų. Jei apgadinama transporto priemonė ar kitas turtas - 40-60 eurų bauda, jei nežymiai sutrikdoma kito asmens sveikata - 90-140 eurų bauda.
Jei svetimą turtą apgadina ar kitą žmogų sužeidžia neblaivus / apsvaigęs dviračio ar elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas, jam skiriama 170-230 eurų bauda.
Būtina įranga ir saugumo reikalavimai dviratininkams
Policija primena, kad važinėti galima tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu ar elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis, kurių gale yra raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų - oranžiniai šviesos atšvaitai. Važiuojant važiuojamąja kelio dalimi reikia turėti baltą šviesos žibintą priekyje ir raudoną gale arba dėvėti ryškiaspalvę liemenę su atšvaitais. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikia ir liemenės, ir žibintų.
Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams rekomenduojama naudoti kūno apsaugos priemones: alkūnių, kelių apsaugas ir kt. Nepilnamečiams yra privalomas šalmas. Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo svarbi KET pataisa: šalmas tapo privalomas visiems elektrinių mikrojudumo priemonių - paspirtukų, elektrinių riedžių, elektrinių dviračių - vairuotojams, nepriklausomai nuo amžiaus ar važiavimo vietos. Paprastiems neelektriniams dviratininkams šalmo dėvėjimas kol kas lieka rekomendacija.
Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų, prižiūrint suaugusiajam - ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims, nebent tai yra gyvenamoji zona - ten amžius nėra ribojamas. Už šių taisyklių nesilaikymą galima užsitraukti baudą nuo 20 iki 40 eurų. Ne vienas dviratininkas nustemba sužinojęs, kad net už skambučio, galinio žibinto ar atšvaitų nebuvimą gali būti skiriama bauda.
Administracinė atsakomybė pagal ANK 428 straipsnį
Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 428 straipsnis skirtas būtent pėstiesiems, dviratininkams ir kitiems nemotorinių transporto priemonių vairuotojams. Pagal ANK 428 straipsnio 7 dalį:
- Dviračio vairavimas esant neblaivumui nuo 0,41 iki 1,5 promilės užtraukia baudą nuo 80 iki 150 eurų.
- Jei alkoholio koncentracija viršija 1,5 promilės arba asmuo apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, bauda kyla iki 150-200 eurų. Ta pati nuobauda galioja ir vengiant pasitikrinti girtumą.
Svarbus niuansas: skirtingai nei automobilio vairuotojams, dviratininkams už neblaivumą neatimamas vairuotojo pažymėjimas ir nekeliama baudžiamoji byla - atsakomybė lieka administracinė.
Pagal Kelių eismo taisykles (KET) dviratis yra transporto priemonė. Tai reiškia, kad dviratininkams galioja tie patys kelio ženklai, šviesoforai ir eismo reguliavimo signalai kaip ir automobilio vairuotojams. Kelio ženklų, ženklinimo ar šviesoforų nesilaikymas, pėsčiųjų pirmenybės nepaisymas pagal ANK 428 str. 1 dalį užtraukia baudą nuo 20 iki 40 eurų. Tarp dažnų pažeidimų - važiavimas šaligatviu nesilaikant pėsčiųjų pirmenybės, pėsčiųjų perėjos kirtimas nesustojus nuo dviračio (kai nėra dviračių perėjos) ir elgesio tamsiuoju paros metu reikalavimų nesilaikymas.
Kai vienas asmuo padaro kelis administracinius nusižengimus, nuobauda skiriama už kiekvieną atskirai. Pavyzdys iš praktikos: neblaivus dviratininkas (virš 1,5 promilės), nesilaikęs kelio ženklų reikalavimų ir sukėlęs pavojingą situaciją, gali gauti baudas, kurių bendra suma siekia iki 290 eurų (200 eurų už neblaivumą, 40 eurų už kelio ženklų nesilaikymą ir 50 eurų už pavojingos situacijos sukėlimą).
Svarbus niuansas: kai elektrinis paspirtukas tampa mopedu
Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme apibrėžiama, kad elektrinė mikrojudumo priemonė yra ta, kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW ir didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Viršijus nurodytą galią, tokia priemonė priskiriama mopedų kategorijai. Tokiu atveju gresia ir teisės vairuoti motorines transporto priemones atėmimas, ir ikiteisminis tyrimas.
Pavyzdžiui, praėjusių metų gegužę Kauno policija sustabdė vyrą, kuris į alkotesterį įpūtė 3,8 promilės ir važiavo elektriniu paspirtuku, kuris viršijo nurodytą galią. Policijos pareigūnai pažymėjo, kad „kai vyrui buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, paaiškėjo, kad transporto priemonė, panaši į elektrinį paspirtuką, neatitinka elektrinės mikrojudumo priemonės reikalavimų (galingumas viršija) ir priklauso mopedų kategorijai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo išgėrus“.
Išvados ir rekomendacijos
Apibendrinant galima teigti, kad nors neblaivus dviratininkas Lietuvoje negali prarasti vairuotojo pažymėjimo, jam gresia didelės administracinės baudos, priklausomai nuo jo girtumo lygio ir sukeltų pažeidimų. Išimtis taikoma elektriniams paspirtukams, kurie dėl per didelės galios priskiriami mopedams - tokiu atveju galimas ir teisių atėmimas, ir baudžiamoji atsakomybė.
Nors baudos yra finansinės, važiavimas dviračiu apsvaigus išlieka rimta grėsme saugumui. Sumažėjęs reakcijos laikas, prasta pusiausvyra ir sutrikęs nuovokumas žymiai padidina avarijų tikimybę, keliant pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Prieš sėsdami ant dviračio ar elektrinio paspirtuko, visada patikrinkite tris dalykus: ar turite veikiančius žibintus ir atšvaitus, ar dviratis turi garso signalą, ir - jei naudojatės elektrine priemone - ar turite šalmą.
tags: #girtas #dviratininkas #bauda