Dujos (LPG - suskystintos naftos dujos) ir benzinas - tai dar viena galimybė, kuomet automobilis yra varomas dvejopais degalais. Naudotų automobilių rinkoje dujomis varomų transporto priemonių yra labai daug. Tai dažniausiai būna papildomai (ne gamykloje) sumontuotas dujines įrangas turintys automobiliai. Tačiau dujomis varomi automobiliai išrieda ir pro gamyklų vartus. Turint automobilį su šia degalų rūšimi, Europoje galima keliauti be didelių problemų. Automobilinės dujos pagal populiarumą yra ketvirti automobilių degalai pasaulyje (po benzino, dyzelino ir etanolio). Tai priklauso nuo regiono, bet daug kur automobilinių dujų papildymo vietų netrūksta.
Dujų (LPG) automobilio privalumai
Dujomis varomi automobiliai siūlo keletą reikšmingų privalumų, kurie apima ekonomiškumą, ekologiškumą, saugumą ir praktinį patogumą.
Ekonomiškumas
Dvejopus degalus (suskystintas naftos dujas ir benziną) naudojančio variklio pasirinkimas yra vertintinas kaip pažangus sprendimas. Kuo daugiau yra važiuojama LPG režimu, tuo didesnė yra nauda. Kiekvienąkart pilant degalų, palyginti su benzininiu varikliu, sutaupoma iki 40 proc. išlaidų. Pasak Gailanto Čenio, UAB „Vilokta“ technikos ir komercijos vadovo, važiuoti dujomis apsimoka, jei per metus nuvažiuojama daugiau kaip 10 000 km ir su dujų įranga planuojama važiuoti bent kelerius metus. Internete pateikiama daug skaičiuoklių, padedančių įvertinti, per kiek laiko atsiperka investicija į dujų įrangą. Dujų įranga atsiperka jau po 10-20 tūkst. km.
Pavyzdžiui, „Škoda Fabia" mieste ir užmiestyje 100 km vidutiniškai nuvažiuoja su 5,5 l benzino. Sumontavus dujų įrangą, 100 km automobilis nuvažiuoja su 6 l suskystintų gamtinių dujų (LPG). Jei dujų įranga ir jos montavimas kainuoja 2 000 Lt (apie 580 EUR), o litras benzino A95 kainuoja 4,8 Lt, litras LPG - 2,5 Lt, tai:
Važiuojant benzinu 100 km kelionė kainuoja 26,4 Lt.
Važiuojant LPG (pirmus 5 km - benzinu) 100 km kelionė kainuoja 15,57 Lt.
Nuvažiavus 100 km sutaupoma 10,83 Lt. Jeigu per mėnesį nuvažiuojama 1 500 km, sutaupoma 162,45 Lt/mėn., o po 100 000 km - 10 830 Lt. Dujų įranga atsiperka maždaug po 12 mėnesių.
Ekologiškumas
LPG daugiausia gaminamos iš gamtinių dujų, yra netoksiškos, jų sudėtyje nėra nei švino, nei benzino. Šie degalai leidžia sumažinti CO2 emisiją 10 proc., o azoto oksidų (NOx) - apie 50 proc., todėl yra pripažintini švariais. LPG varomų automobilių išmetamuose dujose visiškai nėra sunkiųjų metalų, žymiai mažesnė CO, HC, NOx koncentracija. Net ir labai senus automobilius pertvarkius darbui dujomis, jų išmetamuose dujose kenksmingų medžiagų koncentracija neviršija leistinų normų. Tai itin svarbu siekiant išsaugoti švarią aplinką.
Saugumas
Dauguma antrinėje rinkoje naudojamų automobilių su dvejopų degalų varikliu yra modifikuoti. „Dacia“, kurios patirtis šioje srityje viršija 10 metų, siūlo gamykliniu būdu sumontuotas ir su TCe 100 ECO-G varikliu gamybos linijoje integruotas LPG sistemas. Gamyklinė sistema užtikrina saugumą ir patikimumą, tad nuogąstavimų nebelieka. Statistika teigia, kad iš visų automobiliuose kilusių gaisrų priežastimi dujas galima pripažinti tik 3-5 proc. atvejais, ir tai dažnai susiję su įrangos eksploatacijos taisyklių pažeidimais. Dujų balionas yra iš labai storo metalo, jis lieka sveikas net po stiprių eismo įvykių. O atsiradus viršslėgiui, dujos iš jo išeina, tačiau jis nesprogsta.
Praktinis patogumas (ECO-SMART)
Automobilio, kuriame sumontuota LPG sistema, vairuotojas neprivalo atsisakyti patogumo. Bagažinės talpa gali būti tokia pati kaip benzininių modelių, nes dujų bakas yra sumontuotas atsarginiam ratui skirtoje vietoje. Šis sprendimas užtikrina maksimalią bagažinės talpą. Be to, automobilis su dujų įranga nepraranda galimybės naudoti benziną, kas suteikia papildomą lankstumą kelionėse.
Kodėl gamyklinė dujų įranga yra reta ir brangi?
Nors dujiniai automobiliai turi daug privalumų, gamintojai dujomis varomų modelių nesiūlo dažniau dėl kelių priežasčių.
Sudėtingas įteisinimas ir bandymai
Įrengti dujų įrangą automobilio gamintojui yra daug brangiau nei automobilio savininkui. Gamintojui reikia viską išbandyti ir įteisinti, kurti unikalias dalis kiekvieno modelio kėbului ir kiekvienam varikliui. Gamintojas turi galvoti ir apie viso automobilio saugumą avarijos metu: kur dėti dujų balionus, kad avarijos metu jie nepajudėtų į saloną ir nebūtų pažeisti, kaip užkirsti kelią dujų nuotėkiui, kai automobilis yra visiškai sugnežintas. Sprendimų dažnai ieškoma simuliacijose ir bandymuose. Visa tai kainuoja.
Erdvės architektūra ir inžinerija
Kai jūs pats nusprendžiate savo automobilyje montuoti dujų įrangą, turite pasirinkimą, kaip tai padaryti (pvz., dujų talpa bagažinės šone ar atsarginio rato vietoje). Tuo tarpu gamintojas negali parinkti individualaus sprendimo kiekvienam, todėl turi rasti optimalų kompromisą. Gamyklinė dujų įranga yra pritaikoma kiekvienam modeliui ir kiekvienam varikliui, o tai reikalauja unikalių dalių ir inžinerinių sprendimų, kad viskas tilptų po grindimis, nemažinant salono ar bagažinės erdvės. Tai taip pat didina gamybos kaštus.
Maža paklausa pagrindinėse rinkose
Automobiliai su gamykline dujų įranga yra ženkliai brangesni. Visus tuos kaštus - investicijas į biurokratiją, saugumą, inžineriją - būtų galima pagrįsti pasiekus tikrą masinę gamybą. Tačiau pagrindinėse automobilių rinkose automobilinės dujos nėra tokios populiarios. Ekonomiškai labiau išsivysčiusiose šalyse degalų kaina yra mažiau svarbus kriterijus. Žmonės tiesiog nemano, kad verta pirkti brangesnį automobilį su mažesne bagažine (jei balionas didelis), kad būtų galima sutaupyti degalinėse. Be to, su pilnais dujų balionais įveikiamas atstumas įprastai yra mažesnis nei su pilnu dideliu benzino ar dyzelino baku, todėl dujas naudojantis automobilis dažniau lanko degalines.
Techniniai aspektai: kam tinka dujų įranga?
Pasirenkant automobilį dujų įrangai montuoti, svarbu atsižvelgti į variklio tipą ir konstrukciją.
Variklio galvutė ir vožtuvai
Patartina, kad variklio vožtuvų lizdai ir pati galvutė būtų atsparūs karščiui. Varikliui veikiant suskystintomis naftos dujomis, mišinio degimo temperatūra cilindre yra šiek tiek aukštesnė nei deginant benziną. Kai kurios galvutės yra pritaikytos tam tikroms šiluminėms sąlygoms, todėl net šiek tiek pakilus temperatūrai išdegs vožtuvų lizdai ir patys vožtuvai. Kai kurie ekspertai siūlo naudoti papildomas sistemas, sutepančias vožtuvų paviršius. Taip pat patartina įrengti hidraulinį vožtuvų nuokrypių reguliavimą, kuris automatiškai kompensuoja vožtuvų dilimą. Jei varikliuose įrengtas rankinis vožtuvų lingių reguliavimas, kas 20 000 km reikia patikrinti ir, jei reikia, sureguliuoti.
Įpurškimo tipas (netiesioginis vs. tiesioginis)
Svarbu atsižvelgti į benzininio variklio įpurškimo tipą. Netiesioginio įpurškimo atveju benzinas per purkštukus tiekiamas dar įsiurbimo kolektoriuje, o per vožtuvus jau pasiekia cilindrą kaip gatavas degalų ir oro mišinys. Tiesioginio įpurškimo atveju purkštukai yra cilindro galvutėje, tiksliai virš darbinio stūmoklio.
- Tiesioginis įpurškimas: Įprastomis eksploatavimo sąlygomis šilumos perteklių pašalina tekantis benzinas. Jei naudojama populiari ketvirtos kartos dujų įranga ir nutraukiamas benzino tiekimas purkštukams, purkštukai gali perkaisti. Yra sprendimų, kai, be dujų, į cilindrą tiekiamas nedidelis kiekis benzino, kad būtų aušinami purkštukai, tačiau tai pablogina ekonominį balansą. Šeštos kartos dujų sistemos įrenginiai puikiai tinka benzininiams varikliams su tiesioginiu įpurškimu, nes jie naudoja gamyklinę benzino degalų sistemą, kad į balioną būtų tiekiamos skystos fazės dujos. Tai leidžia aušinti purkštukus ir nuo pat uždegimo įjungimo degalų sistema veikia dujomis. Deja, šis įrengimo būdas yra brangesnis.
- Netiesioginis įpurškimas: Šio tipo varikliai paprastai geriau tinka dujų įrangai, nes neturi tokių griežtų purkštukų aušinimo reikalavimų.
Turbokompresorius
Kitas dujų sistemos įrengimą apsunkinantis elementas - turbokompresorius. Turbininiam varikliui keliami specifiniai degalų dozavimo reikalavimai, o slėgis įsiurbimo kolektoriuje gali būti tiek didesnis, tiek mažesnis už atmosferinio. Ne kiekvienas dujų sistemos reguliatorius gali susidoroti su tokia užduotimi. Šiandien visos minėtos problemos išspręstos, tačiau norint įrengti turbokompresorinio variklio dujų sistemą, reikia pakankamai galingų ir jo veikimui tinkamų komponentų, kas tiesiogiai susiję su įrengimo kaina.
Netinkami varikliai
Apibendrinant, ieškodami automobilio su benzininiu varikliu, kuriame planuojame įrengti suskystintų dujų sistemą, turėtume rinktis senesnės kartos įrenginius, kurių konstrukcija galbūt nėra tokia sudėtinga. Tiesioginis įpurškimas, turbina, subtili galvutė, kelių cilindrų, kelių vožtuvų konstrukcija, hidraulinės vožtuvų laisvumo kontrolės nebuvimas - dėl visų šių savybių dujų sistemą įrengti bus sudėtingiau arba net nenaudinga. Be to, venkite variklių, kurie, remiantis kvalifikuotų dirbtuvių duomenimis ir minėta „Prins“ duomenų baze, paprasčiausiai nėra tinkami montuoti suskystintas dujas.
Dujų įrangos tipai ir pasirinkimas
Norint užtikrinti patikimą ir efektyvų dujų sistemos veikimą, svarbu pasirinkti tinkamą įrangą ir kvalifikuotus specialistus.
Kartos ir technologija
Šiandien sakoma, kad naujausia yra ketvirtos kartos dujų įranga, kuri dujas į variklį įpurškia per elektrinius dujinius purkštukus, šį procesą kontroliuoja elektronika. Tačiau, pasak G. Čenio, skirstymas kartomis - daugiau rinkodaros triukas, nes vartotojui tai nieko nesako, juk kaip diena ir naktis gali skirtis tai pačiai kartai priskiriamos įrangos elektronika, programavimas, mechanikos sprendimai.
Tinkamo serviso ir įrangos pasirinkimas
Geriausia pasidomėti, su kokia įranga važinėja kaimynas, draugas, giminaitis ir kur ją montavo, vadovautis rekomendacijomis. Nuvažiuokite į sertifikuotą servisą ir pasikalbėkite su meistrais, pasidomėkite, ar galima jūsų automobilyje sumontuoti dujų įrangą. Specialisto teigimu, ne į visus automobilius verta dėti dujų įrangą, pavyzdžiui, dėl keraminių vožtuvų lizdų, kintamo tūrio kolektorių ar tiesioginio benzino įpurškimo sistemų, tokių kaip „Volkswagen“ FSI varikliai.
Eksploatacijos ypatumai
Dujų įranga nėra panacėja - tai tam tikras balansas tarp diskomforto (sumažėja bagažinės tūris, buferį reikia pragręžti, greičiau nusidėvi kai kurios variklio dalys) ir ekonomijos. Dujų įrangos priežiūros terminą reikėtų priartinti prie įprastų automobilio priežiūros terminų - dujų įrangą reikėtų patikrinti kas 10 000-15 000 km. Paprastai dujų įrangai suteikiama garantija - nuo metų ir 30 000 km iki dvejų metų ir 100 000 km. Dujų filtrai keičiami kaip ir kiti automobilio filtrai kas 10-15 tūkst. km, jų kaina yra nedidelė. Problemos būna tik pasirinkus pigią įrangą arba nekvalifikuotą meistrą.
Benzino naudojimas
Nors pirmasis vidaus degimo variklis „Otto“ buvo dujinis, šiandien automobilių varikliai pritaikyti varyti benzinu ar dyzelinu. Todėl dujos nėra šimtaprocentinis benzino pakaitalas. Rekomenduojama kas 5 ar 10 dujų balionų sunaudoti vieną baką benzino - kad neužsistovėtų benzinas bake, kad prasivalytų degalų sistema, purkštukai ir t. t.
Mitai ir klaidingi stereotipai apie LPG
Apie automobilius su dujų įranga sklando daugybė mitų, kurie dažnai neleidžia vairuotojams priimti informuoto sprendimo.
„Dujos gadina variklį“
Pagrindinių variklio detalių - velenėlių, cilindrų sienelių, stūmoklių žiedų, indėklų dilimas pagrinde priklauso nuo alyvos kokybės. Kadangi dujos žymiai švaresnės nei benzinas, todėl alyva važiuojant dujomis sensta lėčiau, tą patvirtina tiek laboratoriniai tyrimai, tiek galima pamatyti iš akies. Vienintelis mazgas, kuris dujomis dyla greičiau, yra vožtuvai ir jų lizdai. Tačiau vienuose varikliuose su tuo susitvarko kompensatoriai, kituose užtenka dažniau pareguliuoti vožtuvus (dažniausiai kas 100 000 km). O kai lizdai susės tiek, kad jau kompensatoriai ar reguliavimas nebepadės, bus sutaupyta keliasdešimt kartų daugiau pinigų nei kainuos vožtuvų remontas.
„Automobilyje smirda dujomis“
Smirdėti gali tik tuo atveju, kai yra dujų nuotėkis arba įranga blogai sureguliuota. Tvarkingame automobilyje negali būti jokių kvapų.
„Sudėtinga ir brangi eksploatacija“
Nors dujų įranga kainuoja, tai yra investicija, kuri padidina automobilio vertę ir atsiperka per palyginti trumpą laiką (10-20 tūkst. km). Dujų filtrai keičiami kas 10-15 tūkst. km, jų kaina nedidelė. Problemos kyla tik pasirinkus pigią įrangą arba nekvalifikuotą meistrą.
„Dujos pavojingos ir gali sprogti“
Automobiliai su LPG įranga nemažiau saugūs nei varomi kitu kuru, žinoma, jei nėra nuotėkio. Atsiradus nuotėkiui jį galima užuosti greičiau, užgesinus automobilį iš karto užsidaro vožtuvas ant baliono, o išėjusios dujos išsisklaido ore. Dujų balionas yra iš labai storo metalo, jis lieka sveikas net po stiprių eismo įvykių. Balionas nesprogsta įmestas į ugnį, o esant viršslėgiui, dujos tiesiog išeina iš jo. Internete rodomi sprogimai dažniausiai susiję su suslėgtomis gamtinėmis dujomis (CNG), kurių slėgis žymiai didesnis.
„Variklis prasčiau traukia“
Tinkamai sureguliavus, maksimali galia sumažėja iki 10%, tačiau važiuojant ramiai skirtumo nesijaučia. Geros 4-os kartos įrangas galima sureguliuoti taip, kad esant maksimaliai apkrovai būtų primaišomas benzinas, tokiu atveju traukos skirtumo nėra. Su 5-os kartos įranga trauka netgi geresnė nei benzinu.
„Užsienyje neįsipilsi dujų“
Vienintelė Europos valstybė, kur visiškai nėra dujų - Suomija. Taip pat Austrijoje LPG kaina tokia pati kaip benzino, todėl neapsimoka piltis. Tačiau visur kitur dujų yra. Kai kur skiriasi antgaliai, kuriuos už kelis eurus galima prieš kelionę nusipirkti Lietuvoje arba pasiskolinti degalinėje. Šį mitą dažnai skleidžia žmonės, niekada neturėję automobilio su dujomis arba turėję nekokybišką įrangą.
Nauji automobiliai su gamykline dujų įranga
Lietuvoje galima įsigyti ir naujų automobilių su gamykloje sumontuota suskystintų ar suslėgtų dujų įranga. Tokius automobilių modelius pristato „Opel“, „Dacia“, „Kia“, „Subaru“, „Ford“ atstovai.
- Pavyzdžiui, „Dacia“ Baltijos šalyse dvejopus degalus naudojančius variklius siūlo nuo 2012 metų. 2022 metais daugiau nei trečdalis (35 proc.) „Dacia“ klientų rinkosi ECO-G tipo variklį.
- „Opel“ siūlo dujomis (LPG ir CNG) varomus modelius, tokius kaip „Corsa“, „Meriva“, „Astra“, „Insignia“ ir „Zafira“. „Opel Zafira Tourer“ su varikliu „1.4 LPG Turbo ecoFLEX“ sunaudoja tik 8,6 l dujų šimtui kilometrų, o anglies dvideginio tarša siekia vos 139 g/km. Nors dujų sąnaudos šiek tiek didesnės, išlaidos degalams vis tiek sumažėja apie 40 %.
- Dar vienas naujas modelis - „Zafira Tourer“ su varikliu „1.6 CNG Turbo ecoFLEX“ - sunaudoja tik 4,7 kg suslėgtų gamtinių dujų 100 km. Be 25 l CNG talpos, įmontuotas ir 14 l papildomas benzino bakas. Kai gamtinių dujų atsargos išsenka, automatiškai naudojamas benzino bako rezervas.
Suslėgtos gamtinės dujos (CNG)
Suslėgtos gamtinės dujos (CNG) - dar viena alternatyva. Kol kas Lietuvoje važinėja vos keli šimtai transporto priemonių, kuriose įrengtos CNG sistemos. Dauguma jų - maršrutinis transportas. CNG varomi autobusai važinėja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Viena priežasčių, kodėl gyventojai nesirenka CNG įrangos, yra neišplėtota degalinių infrastruktūra - Lietuvoje šių dujų kompresorinių yra tik didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Gamtinių dujų panaudojimo galimybes plėtojanti bendrovė „SG dujos Auto“ pradeda statyti vandenilinių degalų eksperimentinių tyrimų laboratoriją, kurioje bus ieškoma, kaip panaudoti naują degalų rūšį - vandenilio ir gamtinių dujų mišinį (hidrometaną) gamtinėmis dujomis varomose transporto priemonėse.
Ką reikia įvertinti prieš perkant automobilį su dujomis?
Renkantis automobilį su dujine įranga, svarbu atsižvelgti į kelis esminius veiksnius:
- Nuvažiuojamų kilometrų skaičius: Dujų įranga atsiperka tik tiems, kurie daug važinėja (rekomenduojama daugiau nei 10 000 km per metus).
- Kelionės atstumas: Jei važinėjate daug, bet trumpais atstumais, variklis nespės įšilti ir persijungti į dujas, todėl dalį kelio vis tiek važiuosite benzinu.
- Variklio tipas: Ne kiekviename benzininiame automobilyje galima įrengti dujų įrangą, o jei ir galima, tokie varikliai gali būti linkę dažniau gesti. Svarbu įvertinti variklio galvutės atsparumą karščiui, įpurškimo tipą ir turbokompresoriaus buvimą.
- Bagažinės talpa: Dujų balionas dažniausiai montuojamas vietoje atsarginio rato, kuris po to užima papildomą vietą bagažinėje arba paliekamas namie.
- Dujų įrangos kokybė ir montuotojai: Vengti pigios, nepatikrintos įrangos ir nekvalifikuotų meistrų. Rizikinga pirkti automobilį su įmontuota dujų įranga neišsiaiškinus, kur paskui tą įrangą reikės remontuoti ir prižiūrėti.
- Degalų prieinamumas: Nors daug kur dujų degalinių tinklas yra išvystytas, keliaujant į užsienį verta patikrinti degalinių pasiskirstymą.
tags: #geriausia #auto #su #dujomis