Šis straipsnis apžvelgia pagrindines geležinkelių transporto eismo taisykles Lietuvoje, siekiant užtikrinti saugumą tiek eismo dalyviams, tiek geležinkelių infrastruktūrai. Taip pat atkreipiamas dėmesys į neoficialios komunikacijos praktikas kelyje ir jų sąsajas su oficialiomis taisyklėmis.

Neoficiali komunikacija kelyje

Vairuotojai kelyje dažnai naudoja neoficialią kalbą - įvairius signalus, tokius kaip ilgųjų šviesų mirksėjimas ar avarinis signalas, norėdami padėkoti ar įspėti kitus eismo dalyvius. Tai apima tiek sankryžose duodamus signalus, tiek perspėjimus apie ryškiai šviečiančias lempas ar policijos ekipažus.

Ilgųjų šviesų mirksėjimas

Vieni iš dažniausiai naudojamų signalų yra mirksėjimas ilgosiomis šviesomis arba rūko žibintais. Vairuotojai taip elgiasi dėl įvairių priežasčių: sankryžoje signalizuoja, kad duoda kelią sukančiam iš šalutinio kelio ar išvažiavimo, bando įspėti priešpriešine eismo juosta važiuojantį vairuotoją, kad jo lempos šviečia per ryškiai, arba greitkelyje prisiviję lėčiau važiuojantį eismo dalyvį trumpu mirktelėjimu prašo atlaisvinti antrą eismo juostą greičiau judančioms transporto priemonėms. Taip pat vis rečiau, bet dar kartais bando mirktelint ilgosiomis šviesomis perspėti apie kelyje patruliuojantį policijos ekipažą.

Teminė nuotrauka: du automobiliai, vienas mirksi ilgomis šviesomis, kitas reaguoja į signalą

Susidūrus su akinimu kelyje nereikėtų atsakyti tuo pačiu, nes taip tik sukeliama dar pavojingesnė situacija. Kelių eismo taisyklės (KET) nurodo, kad tokiais atvejais rekomenduojama sulėtinti greitį ir įjungti avarinį signalą - tai yra saugiausia galima reakcija. Kartais automobilio mirksėjimas ilgosiomis šviesomis gali būti traktuojamas ir kaip chuliganiškas vairavimas, pavyzdžiui, jei taip siekiama paskubinti priešais važiuojančią transporto priemonę.

Avarinio signalo naudojimas

Kitas vairuotojų dažnai naudojamas signalas - mirktelėjimas avarinėmis šviesomis. Nors Lietuvoje tai yra įprastas mandagių vairuotojų įprotis, KET šis veiksmas neminimas. Atvirkščiai - jose numatoma, kad avarinės šviesos dienos metu turi būti įjungiamos tik priverstinai sustojus ar norint įspėti vairuotojus apie kliūtį ar pavojų. Nors padėkoti ar atsiprašyti avarinių šviesų signalu iš esmės nėra draudžiama, tą daryti reikėtų tinkamai - avarinį signalą įjungti tik trumpam, nenaudoti tuomet, kai jis gali suklaidinti kitus eismo dalyvius. Svarbiausia kelyje elgtis saugiai ir nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Geležinkelių transporto eismo taisyklės

Šio įstatymo reikalavimai taikomi 1435 mm ir 1520 mm pločio vėžių geležinkeliuose.

Pagrindinės sąvokos

  • Atstatomieji traukiniai: Specialūs traukiniai, skirti likviduoti padarinius ir atkurti eismą avarijų atvejais.
  • Eismo pertrauka: Traukinių eismo nutraukimas tarpstočiuose dėl remonto ar statybos darbų.
  • Eismo valdymo centralizacija (EVC): Automatinės blokuotės, pusiau automatinės blokuotės ir iešmų centralizacijos įrenginių kompleksas, skirtas centralizuotai valdyti iešmus ir šviesoforus.
  • Geležinkelių transporto eismo įvykio tyrimas: Procedūra, atliekama po eismo įvykio siekiant užkirsti kelią kitam eismo įvykiui.
  • Geležinkelių transporto eismo įvykis (toliau - eismo įvykis): Įvykis, kai geležinkelių transporto eismo metu dėl gaivalinių nelaimių, techninių priežasčių ar nustatytų geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo laikymosi atsiranda žalingų pasekmių.
  • Intensyvus eismas: Eismas, kai tvarkaraštyje numatytas didelis traukinių judėjimas (daugiau kaip 50 porų keleivinių ir prekinių traukinių dvikelėse atkarpose arba daugiau kaip 24 poros vienkelėse).
  • Lemiamoji nuokalnė: Stačiausias nuolydis, kurio ilgis ne mažesnis už stabdymo kelią.
  • Nuolydis: Kelio išilginio profilio dalis, sudarantis kampą su horizonto linija.
  • Posistemis: Vieno ar kelių geležinkelių transporto objektų, kaip visumos, struktūrinė ar eksploatavimo sudedamoji dalis.
  • Ratstabdininkas: Darbuotojas, reguliuojantis vagonų greitį skirstymo metu.
  • Sąveikos sudedamosios dalys: Bet kuri nedaloma sudedamoji dalis, sudedamųjų dalių grupė, mazgas, sukomplektuotas blokas, įtraukti arba ketinami įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso transeuropinių paprastųjų ir greitųjų geležinkelių sistemų sąveika.
  • Sunkusis prekinis traukinys: Traukinys, kurio svoris viršija tvarkaraštyje nustatytą normą 100 ar daugiau tonų.
  • Tarpinė stotis: Stotis, kurioje priimami ir išleidžiami traukiniai, aptarnaujami keleiviai ir atliekami krovimo darbai.
  • Traukinio lapas: Pagrindinis dokumentas, kuriame nurodomi traukinio sąstato, vagonų ir krovinių duomenys.

Geležinkelio pervažų taisyklės

Geležinkelio pervažos yra potencialiai pavojingos vietos, todėl būtina laikytis specialių taisyklių.

Bendrieji reikalavimai

Prieš pradedant judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir pervažos budėtojų signalais. Sustoti reikia prieš „Stop“ liniją, prieš kelio ženklą „Stop“, prieš šviesoforą, prieš pakeliamąjį užtvarą. Jeigu jų nėra - ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio.

Geležinkelio pervažos su signalizacija ir užtvarais

Veiksmai transporto priemonei priverstinai sustojus pervažoje

Jei transporto priemonė priverstinai sustojo geležinkelio pervažoje, vairuotojas privalo:

  • Nedelsiant išlaipinti keleivius.
  • Imtis visų priemonių transporto priemonei iš pervažos patraukti.
  • Jeigu patraukti nepavyksta - duoti signalus artėjančios bėginės transporto priemonės mašinistui.

Draudimai geležinkelio pervažose

Geležinkelio pervažose draudžiama:

  • Važiuoti per geležinkelį tam neskirtose vietose.
  • Apvažiuoti kitas transporto priemones, kurios sustojo prieš pervažą praleisti traukinio.
  • Įvažiuoti į pervažą, kai užtvaras nuleistas arba savavališkai jį pakelti.
  • Įvažiuoti į pervažą, jei už jos yra kliūtis, priversianti sustoti pervažoje.
  • Lenkti pervažoje arba likus 100 metrų atstumu iki jos.
  • Sustoti ir stovėti pervažoje arba likus 50 metrų atstumu iki ir už jos.
  • Varyti gyvulius ar paukščius, joti (kur nėra specialiai tam skirtų vietų).
  • Gabenti per pervažą specialiai transportuoti neparengtas žemės ūkio, kelių, statybos ir kitas mašinas, jeigu tai galėtų pakenkti pervažos įrangai.
  • Važiuoti per pervažą neįgaliųjų vežimėliu be lydinčio asmens.

Rekomenduojama, kad per pervažą judančius vaikus iki 12 metų lydėtų suaugęs asmuo (ne jaunesnis kaip 21 metų).

Geležinkelio šviesoforų signalai

Geležinkelio šviesoforų signalai reguliuoja eismą per pervažas:

  • Baltas mirksintis signalas: Leidžia važiuoti įsitikinus, kad prie pervažos neartėja traukinys.
  • Vienas raudonas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai: Draudžia eismą per geležinkelio pervažą.

Geležinkelio pervažose raudoną šviesoforo signalą gali dubliuoti garso signalas.

Infrastruktūros reikalavimai

Kelio statiniai ir priklausiniai

Geležinkelio kelio statiniai ir priklausiniai turi atitikti Techninių specifikacijų sąveikai (TSS) nustatytus techninius parametrus ir būti naudojami TSS nustatyta tvarka. Kroviniai šalia geležinkelio kelių turi būti sukraunami ir sutvirtinami, nepažeidžiant statinių artumo gabarito. Elektros tiekimo, vandentiekio ir ryšių linijos, naftotiekiai ir dujotiekiai bei kitokie įrenginiai gali kirsti geležinkelio kelius tik viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytomis techninėmis sąlygomis ir jo leidimu.

Infrastruktūros schema su bėgiais, tiltais ir elektros linijomis

Geležinkelio vėžės plotis

Naujose tiesiuose kelio atkarpose geležinkelio vėžės plotis tarp vidinių bėgių galvučių briaunų turi būti lygus 1520 mm. Esamų linijų vėžės plotis gali būti taip pat 1524 mm tol, kol bus pertvarkytas į 1520 mm plotį. Vėžės plotį kreivėse, taip pat leistinus nuokrypius nuo normų kreivėse ir tiesiuose viešosios geležinkelių infrastruktūros kelio atkarpose nustato viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas.

Greičio apribojimai

Draudžiama traukiniams viršyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo tvarkaraštyje nurodytus didžiausius greičius atitinkamose linijose, taip pat nepaisyti tvarkaraštyje nurodytų lemiamųjų nuokalnių. Draudžiama riedmenims viršyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nurodytus didžiausius leistinus greičius, taip pat nepaisyti riedmenų gamintojų rekomendacijų.

Iešmai ir signalizacija

Iešmai ir šviesoforai yra esminės geležinkelių eismo valdymo sistemos dalys.

Iešmai

Necentralizuotieji iešmai turi turėti rodykles arba būti apšviesti. Centralizuotus apsauginius iešmus ir iešmus, kurie veda į apsauginius aklakelius, būtina perjungti į nuolatinę padėtį.

Šviesoforai

Šviesoforai yra pagrindinė signalizacijos priemonė, reguliuojanti traukinių eismą. Yra keletas šviesoforų tipų:

  • Įleidžiamieji: Leidžia arba draudžia įvažiuoti iš tarpstočio į stotį.
  • Maršruto šviesoforai: Leidžia arba draudžia važiuoti iš vieno stoties rajono ar kelio į kitą.
  • Manevrų šviesoforai: Leidžia arba draudžia manevruoti.
  • Kalnelio šviesoforai: Leidžia arba draudžia skirstyti riedmenis nuo kalnelio.
  • Tarpstočio šviesoforai: Leidžia arba draudžia pervažiuoti iš vienos blokuojamosios atkarpos į kitą.
  • Atitveriamieji šviesoforai: Draudžia važiuoti, jei kyla pavojus eismui pervažose ir (arba) kelio statiniuose, arba atitveria apžiūrimus, remontuojamus sąstatus arba riedmenis.
  • Įspėjamieji šviesoforai: Įspėja apie pagrindinio šviesoforo signalus.
  • Antriniai šviesoforai: Kartoja išleidžiamojo ir maršruto šviesoforų leidžiamuosius signalus.

Pagrindiniai signalai (raudoni, geltoni ir žali) turi būti aiškiai matomi iš lokomotyvo kabinos dieną ir naktį tiesiose kelio atkarpose ne mažesniu kaip 1000 m atstumu.

Automatinė ir pusiau automatinė blokuotės

Pagrindinės signalizacijos priemonės, reguliuojančios traukinių eismą, yra automatinė ir pusiau automatinė blokuotės. Vienkeliuose tarpstočiuose, kuriuose įrengta automatinė ar pusiau automatinė blokuotė, taip pat dvikeliuose tarpstočiuose, kuriuose vienas kelias skirtas dvipusiam eismui, signalai susiejami taip, kad stotyje įjungus išleidžiamojo šviesoforo signalą, kaimyninėje stotyje būtų neįmanoma įjungti išleidžiamųjų ir tarpstočio šviesoforų signalų, išleidžiančių į šį tarpstotį priešingos krypties traukinius.

Riedmenų techninė priežiūra ir ženklinimas

Visi geležinkelių riedmenys turi būti paženklinti tam skirtoje vietoje nurodytu Europos geležinkelių riedmenų numeriu. Įmonės, atliekančios geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą, turi būti atestuotos. Kiekvienas geležinkelių riedmuo turi būti pažymėtas identifikavimo kodu ir skiriamaisiais ženklais bei informaciniais užrašais. Ženklinimo tvarką reglamentuoja atitinkamos TSS, Nuostatai ir kiti teisės aktai.

Nuotrauka: Geležinkelio riedmuo su aiškiai matomu identifikavimo numeriu

Leidimų naudoti geležinkelių riedmenis, kuriems netaikomos ar nepritaikytos TSS ir kuriems išduotas leidimas kitose Europos Sąjungos valstybėse, išdavimo ir atšaukimo bei šių geležinkelių riedmenų bandomųjų važiavimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras. Vadovaujantis šiuo įstatymu ir Geležinkelių transporto kodeksu Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama naudoti geležinkelių riedmenis, kurie pirmą kartą buvo pradėti naudoti trečiojoje valstybėje ir identifikuoti pagal kitokią, nei nustatyta Europos Sąjungoje, tvarką. Duomenis apie tokius geležinkelių riedmenis, jų savininkus ir valdytojus privalo kaupti eismo saugos institucija Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registre ir teikti suinteresuotiems asmenims bei geležinkelio įmonėms (vežėjams), naudojančioms šioje dalyje nurodytus geležinkelių riedmenis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Darbuotojų kvalifikacija ir atsakomybė

Darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, kvalifikacija, sveikatos būklė ir darbo sąlygos turi atitikti TSS, šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Darbuotojai, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, privalo užtikrinti eismo saugą pagal jiems priskirtas funkcijas. Darbuotojai, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, prieš įsidarbindami privalo pasitikrinti sveikatą, o dirbdami - tikrintis periodiškai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Traukos priemonių (lokomotyvų) brigados privalo pasitikrinti sveikatą prieš reisą. Geležinkelių infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės (vežėjai) užtikrina, kad jų darbuotojai, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, turėtų lygias galimybes kelti kvalifikaciją.

Traukinio mašinisto pažymėjimas ir sertifikatas

Asmuo, pageidaujantis gauti traukinio mašinisto pažymėjimą, turi būti apmokytas eismo saugos institucijos pripažintame mokymo centre ir išlaikyti egzaminą. Traukinio mašinisto sertifikatas galioja tol, kol jo turėtojas dirba traukinio mašinistu ir tik toje infrastruktūroje bei su tais riedmenimis, kurie nurodyti sertifikate.

Draudimai ir atsakomybė

Draudžiama valdyti geležinkelių riedmenis asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat jiems esant neblaiviems ar apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Eismo saugos valdymas ir priežiūra

Traukinių eismo grafiką rengia ir tvirtina viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka. Nacionalinių eismo saugos taisyklių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras. Priimtos naujos nacionalinės eismo saugos taisyklės ar nacionalinių eismo saugos taisyklių pakeitimai įtraukiami į Nacionalinių eismo saugos taisyklių sąrašą. Eismo saugos politiką formuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Eismo saugos institucija

Eismo saugos institucija yra biudžetinė įstaiga, kuri prižiūri, ar sąveikos sudedamosios dalys atitinka esminius reikalavimus. Atlikdama šią funkciją, eismo saugos institucija tikrina, ar Lietuvos rinkai tiekiamos sąveikos sudedamosios dalys atitinka esminius reikalavimus, kontroliuoja jų naudojimą pagal paskirtį, įrengimą ir priežiūrą, kad jos atitiktų esminius reikalavimus ir kitus optimaliai sąveikai reikšmę turinčius reikalavimus, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras. Eismo saugos institucija taip pat gali patekti į asmenų teritoriją, pastatus ir patalpas jų savininkų, valdytojų ar naudotojų sutikimu arba teismo leidimu, tikrinti geležinkelių transporto objektus ar posistemius. Eismo saugos institucija kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d., skelbia savo veiklos metinę ataskaitą ir šią ataskaitą pateikia Agentūrai.

Infografika: Eismo saugos institucijos struktūra ir funkcijos

Infrastruktūros valdytojų ir įmonių įsipareigojimai

Geležinkelių infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės (vežėjai) privalo turėti eismo saugos valdymo sistemas ir jas įgyvendinti. Geležinkelių infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės (vežėjai) iki kiekvienų kalendorinių metų birželio 30 dienos pateikia eismo saugos institucijai praėjusių metų eismo saugos ataskaitą. Struktūrinių posistemių valdytojai ir (ar) naudotojai privalo užtikrinti, kad struktūriniai posistemiai pradedant juos naudoti, naudojant ir techniškai prižiūrint atitiktų jiems keliamus esminius reikalavimus.

Eismo įvykių tyrimas

Katastrofas tiria Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įgaliota eismo įvykių tyrimo tarnyba arba Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro paskirtas katastrofų tyrimų vadovas, siekdamas pagerinti eismo saugą ir užtikrinti eismo įvykių prevenciją.

tags: #gelezinkeliu #eismo #taisykles #neofic

Populiarūs įrašai: