Civilinė sauga yra esminė valstybės krašto apsaugos funkcija, apimanti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms susidarius ir jų padarinių šalinimą. Ji apima valstybės institucijų, vietos savivaldos, ūkio subjektų, visuomeninių organizacijų ir gyventojų bendradarbiavimą siekiant užtikrinti išgyvenimą, palaikyti ūkio gyvybingumą ir apsaugoti turtą bei aplinką nuo ekstremalių situacijų poveikio. Lietuvos Respublikos Civilinės saugos įstatymas numato, kad civilinės saugos pagrindą sudaro parengtis, reagavimas, atstatymas ir prevencija. Svarbu suprasti, kokie dalyviai veikia civilinės saugos sistemoje, kas užtikrina visuotinę saugą nacionaliniu lygiu, kokias funkcijas jie vykdo ir kokiais principais remiamasi.
Pastaruoju metu aplinkos tarša pasiekė tokias mastus, kad gamta pati savaime apsivalyti kartais nebepajėgia. Didelio masto ekologinės avarijos dar labiau sutrikdo nusistovėjusią gamtos pusiausvyrą, turėdamos neigiamą ekologinę reikšmę: žūsta miškai, kenčia augalija ir gyvūnija, teršiami upės, ežerai ir dirvožemiai. Įvykus ekologinėms avarijoms, reikalingi skubūs prevenciniai padarinių šalinimo sprendimai. Civilinės saugos teorijos aspektai neretai tampa šių sprendimų priėmimo taisyklėmis ir veikia kaip sprendimų priėmimo mechanizmas. Svarbiausiais prioritetais išlieka uždaviniai, užtikrinantys ekologinį saugumą, garantuojantys darnią ūkio plėtrą ir mažinantys neigiamą ekstremalios situacijos poveikį aplinkai ir gyventojams.
Informacijos apie ekologinį saugumą skleidimas, patikimos informacijos rinkimas, analizė ir teikimas visuomenei skatina progresą ekologinio saugumo prevencijos srityje. Norint užkirsti kelią ekologinėms avarijoms ir patobulinti prevencines priemones, svarbu mokytis iš praeities klaidų. Šiame darbe apžvelgiamos trys ekologinės avarijos, nutikusios Lietuvos sausumos ar jūros teritorijoje, išskiriant jų priežastis, pasekmes ir taikytas prevencines priemones.
Civilinė sauga: sistema ir principai
Civilinė sauga apima labai platų veiklų ir funkcijų spektrą, akcentuojant pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą. Beveik visos institucijos, įstaigos, įmonės ar oficialios organizacijos yra Lietuvos civilinės saugos sistemos dalis ir turi tam tikrų įsipareigojimų. Civilinės saugos užtikrinimą vykdo funkciniai vienetai ir grupės iš Lietuvos Respublikos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos, laikantis numatytų įsipareigojimų, įstatymų ir teisės aktų.
Šių funkcinių sričių vienetų ir grupių sudėčiai priklauso:
- Ministerijų, apskričių, kitų valstybės valdymo institucijų ir savivaldybių priešgaisrinės, žmonių paieškos ir gelbėjimo tarnybos.
- Teritorinės gyventojų perspėjimo ir informavimo, evakavimo ir civilinės saugos tarnybos.
- Ūkio subjektų civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijos.
Civilinės saugos sistemos valdymas ir veikimas remiasi šiais principais:
- Teritorinis principas: civilinė sauga organizuojama visoje valstybėje pagal jos teritorijos administracinį suskirstymą, apimant visus gyventojus.
- Informavimo principas: visi asmenys turi būti informuojami apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją.
- Veiklos diferencijavimo principas: civilinės saugos priemonės turi atitikti prognozuojamų ekstremaliųjų situacijų pavojingumą ir galimą poveikį.
- Viešumo principas: civilinės saugos sistemos subjektų veikla yra atvira visuomenei.
- Visuotinio privalomumo principas: civilinės saugos priemonės yra visiems privalomos.
Radiacija: pavojai ir apsauga
Radioaktyvusis užterštumas - tai nenumatytas ar nepageidaujamas radioaktyviųjų medžiagų buvimas aplinkoje: ant paviršių, kietosiose medžiagose, skysčiuose, ore arba ant žmogaus kūno. Radioaktyviosios medžiagos skleidžia jonizuojančiąją spinduliuotę, kuri nematoma, nejuntama, neužduodžiama, tačiau veikia gyvus organizmus. Praeidama pro ląsteles, ji jas jonizuoja, sukeldama cheminius procesus, kurių metu susidaro laisvieji radikalai. Daugėjant laisvųjų radikalų, imuninė sistema nepajėgia jų neutralizuoti, prasideda ląstelių destrukcija - jos gali žūti arba pakisti. Dauginantis pakitusioms ląstelėms, gali išsivystyti onkologinės ar paveldimos ligos.
Žmogus, veikiamas jonizuojančiosios spinduliuotės, patiria apšvitą, tačiau nebūna užterštas radioaktyviosiomis medžiagomis. Atsitraukęs nuo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio saugiu atstumu, jis yra saugus. Žmogus užteršiamas radioaktyviosiomis medžiagomis, kai jos nusėda ant jo kūno ar drabužių paviršiaus arba patenka į organizmą.
Branduolinė avarija - tai avarija branduolinės energetikos objekte (BEO): atominėje elektrinėje, branduoliniame reaktoriuje, branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų saugykloje, jų perdirbimo objekte. Ji gali kilti dėl grandininės branduolių dalijimosi reakcijos kontrolės ir valdymo sutrikimo, kritinės masės susidarymo arba šilumos mainų sutrikimų, sukėlusių kuro elementų pažeidimą ir (ar) personalo apšvitinimą, viršijantį leistinas ribas.
Lietuvoje yra apie 13,5 tūkst. jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių. Didelę branduolinės ar radiologinės avarijos grėsmę kelia Baltarusijoje, Astravo rajone, netoli Lietuvos sienos pastatyta Baltarusijos atominė elektrinė (Astravo AE). Pirmojo Astravo AE bloko reaktorius pradėjo veikti 2020 m. pabaigoje, o 2021 m. sausio mėnesį pasiekė visą pajėgumą (1170 megavatų elektros galia).
Apsaugos nuo radiacijos priemonės:
- Būti kuo toliau: apšvita yra atvirkščiai proporcinga atstumo nuo šaltinio kvadratui.
- Būti kuo trumpiau: apšvita yra tiesiog proporcinga laikui, per kurį jonizuojančioji spinduliuotė veikia žmogų.
- Slėptis už priedangos.
- Neįkvėpti radioaktyvių dulkių: saugoti kvėpavimo takus, užsidengti veidą kauke, nosine ar rankšluosčiu.
- Nepraryti radioaktyvių dulkių: lauke nevalgyti, negerti, nerūkyti, neliesti veido rankomis.
- Vartoti tik švarų vandenį ir maisto produktus: geriamąjį vandenį saugoti sandariai uždarytuose induose. Vandens virinimas nesumažina radioaktyviosios taršos.
- Saugoti žaizdas ir odos įbrėžimus nuo išorės dulkių.
- Eiti į vidų, į sandarias patalpas ir ten likti, kol bus pranešta, ką daryti.
Lietuvoje veikia Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo sistema RADIS - gama radiacijos monitoringo stočių tinklas. Siekiant užfiksuoti galimą jonizuojančiosios spinduliuotės lygio pokytį dėl galimos avarijos Astravo AE, prie sienos su Baltarusija RADIS stočių tinklas yra sutankintas. Foninės jonizuojančiosios spinduliuotės vertės Lietuvos teritorijoje paprastai siekia nuo 50 iki 150 nSv/h. Jei fonas viršija 200 nSv/h, reikėtų imtis priemonių fonui mažinti.
Branduolinės avarijos atveju aplinkoje gali pasklisti radioaktyvusis jodas, kuris kaupiasi skydliaukėje. Apsaugoti ją galima laiku ir tinkamai vartojant stabiliojo jodo preparatus - kalio jodido (KI) 65 mg tabletes. Tai sumažina skydliaukės ligų riziką. Optimalus laikas blokuoti skydliaukę jodu yra likus 6 valandoms iki galimos apšvitos radioaktyviuoju jodu, bet ne anksčiau nei prieš 24 valandas.
Radioaktyviosios dulkės nuo kūno paviršiaus gana lengvai pašalinamos plaunant tekančiu šiltu arba kambario temperatūros vandeniu su muilu. Grįžę į namus, atsargiai nusirenkite viršutinius drabužius, jų nepurtykite ir nevalykite, sudėkite į plastikinį maišelį. Nusiprauskite po tekančiu šiltu vandeniu su muilu, odos stipriai netrinkite. Plaukus plaukite tik šampūnu.
Gaisrai: priežastys ir pavojai
Gaisras - tai nekontroliuojamas degimas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje ir keliantis pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, turtui bei aplinkai. Per 30 sekundžių gaisro židinys gali pradėti plėstis, užsidega šalia esantys degūs daiktai. Kai patalpų temperatūra pakyla iki 300-400 °C, nuo karščio užsidega ir kiti daiktai, tuomet gaisras gali tapti nekontroliuojamas.
Didžiausią pavojų žmonėms per gaisrą kelia:
- Liepsna: degančios dujos ir garai, kurie išsiskiria degant daugeliui kietųjų medžiagų. Ji pavojinga, nes sukelia nudegimus ir išskiria daug šilumos (karščio).
- Karštis: aplinkos temperatūrai pakilus iki 71 °C, antro laipsnio nudegimą galima gauti per 26 sekundes, o 100 °C - per 15 sekundžių. Kvėpuojant karštu oru apdega kvėpavimo takai, net plaučiai.
- Nuodingos dujos ir dūmai: žmonės gaisruose dažniausiai žūva dėl apsinuodijimo toksiškais degimo produktais. Įkvėpus anglies monoksido (smalkių) sutrinka organizmo aprūpinimas deguonimi, atsiranda deguonies badas, pažeidžiama centrinė nervų sistema. Degant ugniai patalpoje sumažėja deguonies kiekis; jam nukritus vos 3 proc. (nuo 21 proc. iki 18 proc.), labai pablogėja žmogaus organizmo judėjimo funkcijos.
- Sprogimas: gali būti ir gaisro priežastis, ir padarinys. Gali sprogti degios dujos ar oro ir dulkių mišinys.
Beveik du trečdaliai gaisrų kyla dėl neatsargaus elgesio, apie 10 proc. - dėl netvarkingų elektros įrenginių. Dažniausios neatsargaus elgesio priežastys: pamiršta išjungti viryklė, paliktas įjungtas lygintuvas ar kiti elektriniai prietaisai, rūkymas lovoje.
Vaikų žaidimai su ugnimi dažnai kyla dėl smalsumo arba nuobodulio. Vaikai nori pažiūrėti, kaip dega daiktai, matyti liepsną, užuosti dūmus, patirti pavojų ar pabandyti suvaldyti ugnį. Dalį tokių „žaidimų“ galima vadinti tyčiniais padegimais, kai vaikai, jausdamiesi nepastebėti, neįvertinti, nori išreikšti neigiamas emocijas. Daugiau su ugnimi linkę žaisti savimi nepasitikintys vaikai.
Deganti žvakė gali sukelti gaisrą. Svarbu parinkti žvakėms tinkamą vietą, kad jų liepsna nekliudytų, neprieitų mažyliai ar gyvūnai, nepasiektų užuolaidos ar kiti degūs daiktai. Žvakidės turi būti nedegios ir stabilios. Jei degančiomis žvakėmis puošiamas šventinis stalas, reikėtų pasirūpinti, kad per jas nebūtų ko nors siekiama.
Dėl netvarkingų elektros prietaisų ar neteisingo naudojimosi elektros energija kyla dešimtadalis visų gaisrų. Dažniausios priežastys - vanduo šalia elektros laidų, perkrova elektros tinkle, pliki, neizoliuoti, pažeisti elektros laidai, netvarkingi elektros saugikliai. Dėl perkrovos elektros tinkle, kai į tinklą vienu metu jungiama per daug elektros prietaisų, laidai pradeda kaisti ir užsidega jų izoliacija. Kad išvengti tokio gaisro, nereikėtų jungti į vieną buitinį kištuką daugiau kaip 1200 W galios elektros prietaisų. Trumpasis jungimas įvyksta, kai dėl gedimų, drėgmės ar kitų priežasčių nusitrynus laidų izoliacijai, susiliečia du skirtingų polių laidai, sukeldami aukštą temperatūrą ir elektros srovės jėgos padidėjimą.
Krosnis gali sukelti gaisrą, jei neteisingai įrengta ir nesaugiai eksploatuojama. Dažniausiai gaisrai kyla dėl dūmtraukyje atsiradusių įtrūkimų, krosnies perkaitimo, dėl iš jos iškritusių žarijų ar degančių malkų. Svarbu nepalikti besikūrenančios krosnies be priežiūros, ypač jei namuose yra mažamečių vaikų. Kad krosnis neperkaistų - reikia ją kūrenti ne ilgiau kaip 1,5 valandos, 2-3 kartus per dieną.
Ekologinės avarijos Lietuvoje
Šiame darbe apžvelgiamos trys ekologinės avarijos, nutikusios Lietuvos sausumos ar jūros teritorijoje, išskiriant priežastis joms susidaryti, įvykusias pasekmes ir taikytas prevencines priemones. Darbo tikslas - atskleisti ekologinių avarijų Lietuvoje priežastis, pasekmes ir pritaikytas prevencines priemones.
Pavyzdžiu gali būti tanklaivio „Globe Assimi“ avarija, kuri turėjo reikšmingų pasekmių aplinkai. Tokios avarijos pabrėžia būtinybę nuolat tobulinti prevencines priemones ir stiprinti civilinės saugos sistemą.
Terorizmas ir biologiniai pavojai
Nors šioje medžiagoje tiesiogiai nenagrinėjami terorizmas ir biologiniai pavojai, jie yra svarbūs ekstremalios situacijos aspektai, kuriuos civilinės saugos sistema turi įvertinti. Teroristiniai aktai gali sukelti masines aukas ir didelius materialinius nuostolius, o biologiniai pavojai, tokie kaip epidemijos ar bioterorizmas, gali turėti plačiai paplitusį ir ilgalaikį poveikį visuomenės sveikatai ir ekonomikai.
ES civilinė sauga: koordinavimas veiksmų metu (trumpas)
tags: #gaisras #radiacija #terorizmas #ekologines #avarijos #biologiniai