2011 m. kovo 11 d. Japoniją sukrėtė vienas didžiausių istorijoje užfiksuotų žemės drebėjimų, kurio stiprumas siekė 9 balus pagal Richterio skalę. Šis įvykis ne tik pareikalavo daugybės gyvybių ir sugriovė tūkstančius pastatų, bet ir sukėlė vieną didžiausių branduolinių avarijų pasaulyje - Fukušimos Daiichi atominės elektrinės katastrofą. Fukušimos avarija, kaip ir Černobylio atominės elektrinės branduolinė avarija, yra priskirta aukščiausiam 7 lygiui pagal Tarptautinę branduolinių ir radiologinių įvykių skalę (INES).
Katastrofos priežastys: žemės drebėjimas ir cunamis
2011 m. kovo 11 d. Ramiajame vandenyne prie rytinės Japonijos pakrantės įvykęs galingas 9 balų žemės drebėjimas smarkiai supurtė žemę palei Fukušimos prefektūros pakrantę. Šis žemės drebėjimas pateko į penkių galingiausių XX amžiaus stebėtų žemės drebėjimų sąrašą. Po žemės drebėjimo sekęs cunamis, kurio bangos aukštis prilygo maždaug 12 aukštų namui, nuniokojo pakrantės teritorijas ir padarė didžiulę žalą infrastruktūrai.
Fukušimos Daiichi atominė elektrinė
Fukušimos I branduolinė elektrinė (Fukushima Daiichi) yra Japonijos branduolinė jėgainė, įsikūrusi Okumos mieste, Fukušimos prefektūroje, maždaug 200 km į šiaurę nuo Tokijo. Elektrinė pradėta statyti 1967 metais ir eksploatuoti 1971 metais. Ji buvo aprūpinta 6 verdančio vandens BWR 3-5 tipo reaktoriais, kurių bendra galia siekė 4,7 GW. Atominę elektrinę valdė Tokijo elektros energijos bendrovė TEPCO.
Projektuojant šią elektrinę, buvo modeliuojama, kad aukščiausia cunamio banga jos aplinkoje gali būti maždaug 3 metrų aukščio. Tačiau galingo žemės drebėjimo sukelta 14 metrų aukščio cunamio banga nesunkiai persirito per apsauginę elektrinės sieną, užliedama teritoriją. Užtvindytoje teritorijoje vandens lygis viršijo net 15 metrų aukštį, akivaizdu, kad realybė pranoko projektuotojų lūkesčius, o tai turėjo skaudžių pasekmių.
Avarijos eiga ir radiacijos išmetimas
2011 m. kovo 11 d., po 9,0 magnitudės žemės drebėjimo, automatiškai sustojo 1, 2 ir 3 elektrinės blokai (likę 4, 5 ir 6 blokai tuo metu buvo išjungti planiniam profilaktiniam patikrinimui). Kiekvienas reaktorius buvo aprūpintas stabdymo sistema, tačiau ilgai veikusio reaktoriaus staiga ir visiškai sustabdyti neįmanoma - lieka keli procentai buvusios galios, kurie išnyksta labai pamažu. Tai vadinamoji liekamoji šiluma. Todėl, sustabdžius reaktorių, aušinimo sistemos siurbliai turi veikti ir toliau, maitinami išorinio energijos šaltinio.
Drebėjimas pažeidė išorines elektros linijas, nutraukdamas vietinį elektros energijos tiekimą, todėl gyvybiškai svarbi aušinimo sistema ėmė naudoti išorinę, skirstomojo tinklo energiją. Vėliau paleisti avariniai dyzeliniai generatoriai, kuriuos užpylė 14 metrų aukščio cunamio bangos, nutraukdamos ir jų veikimą. Sustojus aušinimo sistemoms, reaktorių temperatūra ir slėgis pradėjo kilti. Nors veikė avarinės, elektros nereikalaujančios aušinimo sistemos, jų nepakako.
Atgabentų kilnojamų elektros generatorių nebuvo kaip prijungti, nes rūsiuose esantys įvadai tebebuvo užtvindyti. Aušinančiam vandeniui pradėjus virti ir išgaravus, reaktorių aktyvioji dalis liko be aušinamojo skysčio. Per kelias dienas ar valandas ji išsilydė, susidariusiai lavai nutekant į apsauginių pastatų dugnus. Įkaitusiems vandens garams reaguojant su reaktoriuje naudojamu cirkoniu, susidarė didelis kiekis vandenilio. Šis vandenilis vėliau kovo 12, 13 ir 15 d. sprogo 1, 2 ir 3 blokuose, sugriaudamas išorinius pastatus.
Viduje esantys reaktorių apsauginiai statiniai išliko nepažeisti, tačiau vandenilis galėjo nutekėti ir sprogti bandant išleisti reaktoriuose susikaupusias dujas, ką būtinai reikėjo padaryti dėl pavojingai didelio slėgio. Sprogimų ir avarijos metu į aplinką buvo išmesta apie 400 mikrozivertų (μSv) per valandą teršalų. Reaktoriai buvo aušinami jūros vandeniu, pilant jį ant reaktorių liekanų gigantiškais betono siurbliais.
Radiologiniai padariniai ir užterštumas
Avarijos metu į aplinką pateko didelis kiekis radioaktyvių medžiagų, užteršdamas orą, vandenį ir dirvožemį. Smarkiai padidėjo radiacijos kiekis AE aikštelės ribose. Avarijos metu į aplinkos orą buvo išmesti dideli radioaktyviojo jodo I-131 ir radioaktyviojo cezio Cs-137 kiekiai, o gana reikšmingas radioaktyviųjų medžiagų išmetimas į aplinką tęsėsi net iki 2011 m. gruodžio vidurio. Tačiau palyginti su Černobylio avarija, aplinkoje pasklidusių radioaktyviųjų medžiagų kiekiai buvo keletą kartų mažesni.
Yra paskelbta duomenų, kad iki 80 proc. radioaktyviųjų medžiagų pateko į vandenyną. Radiacija paveikė ne tik vandens gyvūniją, užterštas oras ir vanduo pakirto ir japonų sveikatą. Skirtingai nuo Černobylio avarijos, kurios metu išsiskyrė didelis plutonio ir americio kiekis, Fukušimos atveju daugiausia buvo išleistas radioaktyvus cezis.
Gyventojų evakuacija ir apsaugomieji veiksmai
Dėl radiacijos pavojaus buvo evakuota daugiau nei 300 000 žmonių iš 50 km spindulio zonos aplink elektrinę. Japonijos Vyriausybė operatyviai priėmė sprendimus evakuoti gyventojus iš 20 km spindulio zonos apie atominę elektrinę dar iki radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką. Kovo 11 ir 12 dienomis buvo evakuota apie 170 tūkst. gyventojų. Gyventojams, gyvenantiems teritorijoje nuo 20 iki 30 km spinduliu apie atominę elektrinę, buvo rekomenduota likti namuose ir slėptis uždarose patalpose. Kiek vėliau dar apie 80 tūkst. gyventojų iš radioaktyviomis medžiagomis smarkiai užterštų teritorijų buvo perkelti gyventi į saugias sveikatai vietoves.
Skydliaukės blokavimas stabiliojo jodo preparatu - kalio jodidu - buvo organizuotas 50 km spinduliu apie atominę elektrinę ir taikytas 750 tūkst. gyventojų iki 40 metų amžiaus. Taip pat buvo taikyti jūrinių ir kitų maisto produktų vartojimo apribojimai.
Siekiant leisti evakuotiems žmonėms grįžti į savo gyvenamas vietas, kur avarinė apšvita yra santykinai žema, nuo 2012 m. balandžio 1 d. Japonijos Vyriausybė nustatė tris avarijos poveikio zonas, atsižvelgdama į galimą avarinės apšvitos pavojų:
- A zona: metinė apšvitos dozė buvo 50 mSv ar daugiau; šioje zonoje gyventi buvo draudžiama.
- B zona: metinė apšvitos dozė buvo 20-50 mSv; į šią zoną gyventojai galėjo grįžti, tačiau buvo nustatyta tam tikrų ūkinės veiklos apribojimų.
- C zona: metinė apšvitos dozė buvo mažesnė nei 20 mSv; į šią zoną gyventojai galėjo grįžti, čia ūkinės veiklos apribojimų nebuvo taikoma.
Ekonominiai ir socialiniai padariniai
Dėl žemės drebėjimo ir cunamio žuvo apie 20 tūkst. žmonių, buvo sugriauta daugiau nei 150 tūkst. statinių, 4,4 mln. namų ūkių liko be elektros, o 1,5 mln. - be geriamojo vandens. Mano nuomone, kartu su cunamio padaryta žala Japonija patyrė tikrai ne mažiau kaip 300-400 mlrd. JAV dolerių materialinių nuostolių.
Pirmasis pirmadienis po nelaimės Tokijo biržoje prasidėjo staigiu „Nikkei“ indekso kritimu net 6,2 proc. Tokio didelio kritimo nebuvo daugiau kaip trejus metus, kai kilo pasaulinė finansų krizė. Šį kartą nuo stichijos nukentėjo didžiulė teritorija. Po 1995 m. Hanšino žemės drebėjimo, per kurį buvo sugriautas tik vienas Kobės miestas ir jo apylinkės, 10 metų trukęs atstatymas pareikalavo beveik 90 mlrd. JAV dolerių.
Finansinių lėšų pritraukimas į šalį stichijos padariniams likviduoti visada lemia tos šalies valiutos kurso sustiprėjimą. Po 1995 m. katastrofos jenos kursas per porą mėnesių pakilo beveik 20 proc. Jei įvertinsime, kad šiuo metu jena ir taip yra sustiprėjusi, jos kursas gali pakilti į rekordines aukštumas. Japonijos pramonei tai peilis po kaklu, o staigus jenos sustiprėjimas 1995 m. sukėlė sunkumų eksportuotojams.
Japonijos valstybės skola yra didžiausia tarp industrinių pasaulio valstybių ir siekia 200 proc. bendros metinės gamybos apimties. Todėl vyriausybė susiduria su sudėtinga finansine situacija, kurios sprendimo būdas dabar gali būti tik mokesčių didinimas. Daugelis tikriausiai nustebtų sužinoję, kad pridėtinės vertės mokestis Japonijoje sudaro tik 5 proc., kai Europoje jau seniai perlipo 20 proc. vidurkį.
Fukušimos branduolinė avarija: minutė po minutės | Visas filmas
Galingiausios pasaulyje atominės elektrinės blokai užpilti jūros vandeniu, o tai reiškia, kad jie jau niekada nebus rekonstruoti ir negalės būti eksploatuojami. Visas šias AE statybos ir modernizavimo išlaidas teks nurašyti į nuostolius. Be to, reaktoriai dar turi būti nuolat stebimi ir prižiūrimi daugelį metų, nes ir toliau skleidžia apie 7 proc. to karščio, kuris išsiskirdavo veikiant reaktoriui.
Elektros tiekimas sutrikęs visoje Japonijoje. Kai kuriose parduotuvėse pakilo maisto produktų kainos. Šalia mano namų esančioje parduotuvėje 100 g vištienos pabrango devynis kartus. Prekybos srityje tikimasi dar blogesnės situacijos.
Kova su užteršimu ir elektrinės eksploatavimo nutraukimas
Nuo 2011 m. Japonijos vyriausybė ir elektrinės operatorius TEPCO vadovauja atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimui ir nukenksminimui. Užteršto vandens nuotėkio suvaldymas tapo didele problema, tad buvo nuspręsta aplink jėgainę pastatyti požeminę ledo sieną. Pagal vyriausybės finansuojamą projektą, į žemę buvo įleisti vamzdžiai, kuriais cirkuliuoja šaldančioji medžiaga. Kiekvienas vamzdis aplink save tam tikru spinduliu užšaldė gruntą. Tokiu būdu buvo sukurtas vientisas, net pusantro kilometro ilgio, įšalo barjeras. Ši technologija buvo panaudota siekiant apriboti užteršto vandens plitimą į aplinką.
Surinktas radioaktyvus vanduo saugomas tūkstančiuose rezervuarų, kurie, prognozuojama, bus pilni jau iki kitų metų. Prognozuojama, kad maždaug 2022 m. vasarą rezervuarai, kuriuose kaupiamas išvalytas nuo radioaktyviųjų medžiagų vanduo, bus užpildyti. TEPCO numato rezervuaruose sukauptą vandenį išleisti į vandenyną, nors šis sprendimas turėtų ir neigiamų padarinių.
Saugant darbuotojus, apžiūrėti reaktorių patalpas buvo pasiųsti per atstumą valdomi robotai. Tačiau net specialiai tokioms sąlygoms dirbti paruošti robotai nuolat strigo ir gedo. Jonizuojančiosios radiacijos dalelės pažeidžia valdymo sistemas, nuolatinis bombardavimas išveda iš rikiuotės kompiuterių procesorius, atmintį, kitą elektroniką ir galiausiai robotas neklauso komandų ir tampa nevaldomas. Tai parodė, kokie sudėtingi ir pavojingi yra darbai tokiomis ekstremaliomis sąlygomis.
Nuo 2013 m. prasidėjo reaktorių baseinų valymas nuo kuro, o ši operacija planuojama 10 metų. Pažeistame reaktoriuje yra išsilydęs branduolinis kuras, kuris turi būti nuolat aušinamas, nes skilimo reakcija nesustojo. Kietųjų ir skystųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymas yra sudėtingas, ilgas ir valstybei brangiai kainuojantis procesas. Prognozuojama, kad Fukušimos Daiichi atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas kainuos dešimtis milijardų dolerių ir tęsis apie 30-40 metų.
Didžiojoje Fukušimos apylinkių dalyje buvo žemės ūkio paskirties žemė, todėl buvo itin svarbu kuo greičiau ją dezaktyvuoti. Svarbiausias yra ilgaamžio radioaktyviojo cezio Cs-137 pašalinimas nuo dirbamos žemės paviršiaus. Pagrindiniai naudoti būdai apėmė tręšimą kalio trąšomis, vaismedžių valymą ar genėjimą, gilų arimą ir dirvožemio viršutinio sluoksnio pašalinimą. Pašalinus užterštą dirvožemio sluoksnį, susidarė labai didelis radioaktyviųjų atliekų kiekis, kuris prognozuojamas apie 780 000 m³ per ateinančius 10 metų. Mokslininkams pasiūlius radioaktyviąsias medžiagas koncentruoti į mažesnį netirpių medžiagų kiekį, atskiriant jas nuo dirvožemio, problema tapo lengviau valdoma.
Teritorijoje, esančioje šalia Fukušimos atominės elektrinės, taip pat vyksta žemės atkūrimo ir nukenksminimo darbai, kad ten galėtų grįžti vietos gyventojai. Nuo 2011 m. nukentėjusias teritorijas paliko 88 tūkst. gyventojų. Tačiau kada ir kaip pavyks išardyti ir nukenksminti išsilydžiusius reaktorius, šiuo metu dar nėra aišku.
Avarinės apšvitos poveikis žmonių sveikatai
Jungtinių Tautų mokslinis komitetas jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui tirti (UNSCEAR) 2014 m. paskelbė pranešimą, kuriame skelbė, kad dėl Fukušimos avarijos patirtos avarinės apšvitos nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės sveikatos pakenkimų, tokių kaip ūmus radiacinis sindromas, nebuvo nustatyta nei gyventojams, nei avariją likvidavusiems darbuotojams. Pagal UNSCEAR, laiku atliktas žmonių evakavimas dešimt kartų sumažino jų apšvitą iki nedidelių arba labai nedidelių jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos dozių, negalinčių sukelti net ir vėlyvųjų sveikatos sutrikimų.
UNSCEAR duomenimis, dėl nelaimės Fukušimoje žmonės patirs mažesnę nei 10 mSv apšvitą per visą jų gyvenimą. Palyginimui: eilinis Japonijos gyventojas dėl gamtinio jonizuojančiosios spinduliuotės fono per visą gyvenimą patiria vidutiniškai 170 mSv apšvitos dozę (Lietuvoje - 155 mSv). Mažai tikėtina, kad dėl patirtos avarinės apšvitos galėtų padidėti vėžinių susirgimų. Didžiausia tikimybė, kad padidės susirgimų skydliaukės vėžiu, tačiau kol kas tai patvirtinančių oficialių duomenų nepaskelbta. Apie 360 tūkst. gyventojams, kurie avarijos metu buvo iki 18 metų amžiaus, tęsiama ilgalaikė sveikatos stebėsena.
Remiantis TEPCO informacija, vidutinė avariją likvidavusių darbuotojų apšvitos dozė per pirmuosius 19 mėn. po avarijos buvo apie 12 mSv. Tuo laikotarpiu apie 35 proc. darbuotojų gavo didesnes nei 10 mSv dozes, o 0,7 proc. - nuo 100 iki 250 mSv. Pagal UNSCEAR atliktą vertinimą, 12 darbuotojų skydliaukės sugertosios dozės (daugiausiai dėl įkvėpto radioaktyviojo jodo) svyravo nuo 2 iki 12 Gy. Darbuotojai, kurie patyrė didesnę nei 100 mSv apšvitos dozę, registruoti ilgalaikei sveikatos stebėsenai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kurį laiką po avarijos atominės elektrinės darbuotojų individualioji dozimetrinė kontrolė nebuvo atliekama pilna apimtimi, nes trūko individualiųjų dozimetrų, 5 tūkst. jų atsargų buvo apsemti vandeniu ir sugadinti. Labiausiai tikėtina, kad sveikatos problemų dėl avarinės apšvitos gali kilti asmenims, patyrusiems 100 mSv ar didesnę apšvitą per trumpą laiką. Tokią apšvitą patyrė 160 atominės elektrinės darbuotojų, jiems iki šiol vykdoma ilgalaikė sveikatos stebėsena.
Neradiologiniai ir socialiniai padariniai
Duomenys apie tiesioginį avarinės apšvitos poveikį žmonėms rodo, kad padaryta žala sveikatai nebuvo didelė. Deja, to negalima pasakyti apie neradiologinius padarinius, kurie nėra tiesiogiai susiję su patirta avarine apšvita. Fukušimos avarijos atveju nepalankūs psichologiniai, socialiniai ir ekonominiai bei avarinio reagavimo sukelti padariniai turėjo didžiausios įtakos žmonių sveikatai.
Žmonių evakavimas ir laikinas perkėlimas ilgesniam laikui gyventi į kitas vietoves, palikus savo namus ir įprastą aplinką, labai neigiamai paveikė žmonių psichinę sveikatą, nes šie veiksmai dažnai buvo atliekami neatsižvelgiant į žmonių norus. Tik apie 12 proc. žmonių evakavosi savanoriškai. Gyventojai, perkelti gyventi į kitas vietoves, patyrė socialinę atskirtį - vietinės bendruomenės juos priėmė nenoriai arba atsisakydavo priimti, nes jie - iš Fukušimos. Dėl tokių socialinės atskirties sąlygų pastebimai pradėjo blogėti perkeltų iš Fukušimos avarijos paveiktos teritorijos gyventojų psichinė sveikata, atsirado psichologinių ir elgesio sutrikimų.
Evakavimo metu mirė daugiau nei 60 žmonių. Evakuojant Futaba ligoninę dėl maisto, vandens ir medicininės priežiūros trūkumo mirė 45 žmonės. Kitų mirčių priežastys buvo operacijų ligoninėse sutrikdymas bei esamų sveikatos problemų paūmėjimas (daugiausia dėl patirto streso). Žmonių mirtys evakuojant ligoninę parodė, kad planuojant ligoninių, senelių namų, kitų sudėtingų objektų evakavimą, turi būti iš anksto atliktas visapusiškas ir atsakingas tokio veiksmo pagrįstumo vertinimas.
Nors Fukušimos avarijos metu pasklidusios radioaktyviosios medžiagos nepasiekė Lietuvos teritorijos, tačiau gyventojai nuo pat avarijos pradžios buvo sunerimę ir išsigandę, kad nebūtų į Černobylio avariją panašių pasekmių. Radiacinės saugos centras nuolat gyventojams teikė informaciją apie avarijos eigą, atliko grįžusių iš Japonijos žmonių ir importuotų iš Japonijos daiktų (daugiausia automobilių) radiologinius tyrimus.
Išmoktos pamokos ir pasekmės branduolinei energetikai
Buvęs Černobylio atominės elektrinės 4-o reaktoriaus operatorius A. Brėjus apie Fukušimos avariją sakė: „Negalėjau patikėti, kad taip gali nutikti po Černobylio. Iki tol maniau, kad Černobylio avariją nulėmė sovietinė sistema, sovietinis mentalitetas, o po Fukušimos supratau, kad tai lemia žmogiški veiksniai - atsakomybės neturėjimas. Iš esmės Fukušimos avarijos priežastis tokia pati, kaip Černobylio, - blogas projektas. Jis netiko tai seisminei zonai. Cunamis pažeidė energijos tiekimo sistemas ir buvo nebeįmanoma aušinti reaktorių“. Galima sakyti, tuo buvo pasakyta didelė dalis tiesos.
Lyginant Černobylio ir Fukušimos avarijas bei jų valdymą, sąlygos buvo skirtingos, bet iš pradžių padarytos klaidos labai priminė Černobylio tragediją. Fukušimos avarija atskleidė branduolinės energetikos rizikas ir pabrėžė būtinybę griežtinti saugumo standartus bei tobulinti avarijų valdymo sistemas. Ši nelaimė paskatino peržiūrėti branduolinių elektrinių projektavimo ir eksploatavimo principus visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija identifikavo šias visuomenės sveikatos priežiūros išmoktas pamokas reaguojant į Fukušimos avariją:
- Evakuacijos procesas, ypač sunkios stichinės nelaimės sąlygomis, gali kelti rimtą pavojų sveikatai pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms (ligoniams, neįgaliesiems, vyresnio amžiaus žmonėms, mažiems vaikams).
- Tūkstančių žmonių perkėlimas sukėlė įvairiausių padarinių sveikatai, įskaitant padaugėjusių mirčių skaičių, psichologines problemas, sutrikusį sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.
- Sugriauta infrastruktūra, evakuotų asmenų atskyrimas nuo jų savivaldybių, sumažėjęs sveikatos priežiūros darbuotojų skaičius, vietinių bendruomenių asmens ir visuomenės sveikatos problemos.
Reaguojant į Fukušimos avariją labai svarbūs gyventojų apsaugomieji veiksmai buvo organizuoti nepalyginamai efektyviau, nei Černobylio avarijos metu: gyventojai buvo operatyviai informuoti apie avariją ir skubiai evakuoti iš artimiausių avarijos apylinkių, o vėliau ir iš kitų teritorijų, kuriose buvo nustatytas padidėjęs radioaktyvusis užterštumas. Tai dešimtis kartų sumažino jų apšvitą iki nedidelių arba labai nedidelių avarinės apšvitos dozių, kurios nepadarė žalos sveikatai.
Vis dėlto buvo įvardijama ir nemažai padarytų avarijos valdymo ir reagavimo klaidų, pavyzdžiui:
- Nebuvo vieningos koordinavimo sistemos tarp valstybės, savivaldybių ir operatoriaus, kuri leistų tinkamai reaguoti tiek į stichinę nelaimę, tiek ir į branduolinę avariją.
- Reguliuojančioji institucija nebuvo aiškiai atskirta nuo atominę elektrinę valdančių struktūrų, tai turėjo įtakos priežiūros kokybei.
- Nebuvo atnaujinami ekstremalių situacijų valdymo planai, neorganizuojamos visų lygių realios pratybos.
- Niekada nebuvo svarstomas ir įvertintas galimas galingo žemės drebėjimo ir cunamio scenarijus.
Nors Japonija ir labai technologiškai išsivysčiusi valstybė, daug problemų ją ištinka dėl žmonių silpnybių. Susidariusiai padėčiai Japonijos energetikos srityje neigiamos įtakos turėjo atomines elektrines valdžiusios Tokijo elektros tinklų kompanijos („Tokyo Denryoku“) veiklos pobūdis. Ši kompanija ėjo tiesiausio pelno keliu, daugiausia plėtodama vienos rūšies energijos gamybą - atominę energetiką. Jie tai darė nuosekliai, ne kartą nuo visuomenės nuslepdami įvairias avarijas elektrinėse, fabrikuodami ekspertizių išvadas ir t.t. Jie nuslėpė faktą, kad prieš keletą metų įvykus žemės drebėjimui sutrūkinėjo Nigatos prefektūroje esančios Kašivazaki AE betoninis pagrindas. Ir tik įsikišus užsienio ekspertams tiesa išaiškėjo, o elektrinė buvo sustabdyta. Be to, ne tik Fukušimos AE, bet ir daugelis kitų tuo metu nebuvo apsaugotos nuo galimo cunamio poveikio, nes neturėjo jokių specialių apsauginių molų.
Ši nelaimė paskatino peržiūrėti branduolinių elektrinių projektavimo ir eksploatavimo principus visame pasaulyje. Po šios nelaimės vis daugiau ekspertų pasaulyje skelbia, kad apsisaugoti nuo didžiulių problemų gali padėti tik energijos išteklių ir elektros energijos gamybos būdų įvairovė. Rusija ištiesė pagalbos ranką Japonijai, suteikdama galimybę išbandyti naują energetikos rūšį - suskystintų gamtinių dujų. Manau, kad atominė energetika bus diskredituota globaliai. Tačiau kol kas Japonijoje nėra keliamas klausimas, ar turime apskritai atsisakyti atominės energetikos.
Avarija Fukušimoje vėl atgaivino diskusijas apie atominės energetikos perspektyvas Lietuvoje, ypač dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto.
Nors dabar mus pasiekia labai nerami informacija iš Fukušimos atominės elektrinės, nemanau, kad japonų tauta pakeis savo požiūrį į atominę energetiką. Mano nuomone, šios nelaimės atominėje elektrinėje atsitiko dėl inžinierių ir operatorių klaidų. Pati atominė energetika čia niekuo dėta.
tags: #fukusimos #atomines #elektrines #avarijos #padariniai