Šiame straipsnyje apžvelgsime du reikšmingus „Ford“ variklius: 1.0 litro „EcoBoost“ ir 2.0 litro „EcoBlue“ (Panther). Aptarsime jų apdovanojimus, technines savybes, privalumus ir galimus trūkumus, remiantis ilgalaikiais testais ir ekspertų nuomonėmis.
1.0 litro „EcoBoost“ variklis: inovacijos ir iššūkiai
1.0 litro darbinio tūrio „EcoBoost“ variklis, kurį „Ford“ pristatė 2012 metais, greitai pelnė pripažinimą, tris, o vėliau net keturis kartus iš eilės laimėdamas tarptautinį metų variklio apdovanojimą „International Engine Of The Year“. Šis pasiekimas buvo precedento neturintis ir padėjo varikliui pelnyti net 13 aukščiausios prabos tarptautinių apdovanojimų. Konkurso komisiją sudarė 87 automobilių temomis rašantys žurnalistai iš 35 šalių.
Apdovanojimų pripažinimas ir techninės savybės
„EcoBoost“ „litras“ pakeitė žaidimo taisykles vos pasirodęs rinkoje dėl unikalaus dinaminių savybių, neįtikėtino taupumo, tylaus darbo ir išbaigtumo derinio. „Engine Technology International“ žurnalo redaktorius ir komisijos vicepirmininkas Deanas Slavnich‘as teigė, kad „šiemet konkurencija buvo itin aštri, tačiau „EcoBoost“ savybės leido išsaugoti sostą. Tai, be abejonės, yra vienas geriausių jėgainės konstravimo pavyzdžių.“
Šis variklis taip pat laimėjo Vokietijos žurnalo "Auto Motor und Sport" skiriamą inovacijų apdovanojimą "International Paul Pietsch Award 2013", Karališkojo Didžiosios Britanijos automobilių klubo prizą "Dewar Trophy" ir JAV žurnalo "Popular Mechanics" proveržio apdovanojimą. „Ford“ tapo trečiuoju gamintoju pasaulyje, pakartojusiu laimėjimą „International Engine of the Year“ konkurse.
„Ford“ viceprezidentas Bobas Fascettis pabrėžė, kad variklis išlieka mažo variklio galios ir taupumo dermės etalonu. Nors variklio dydis yra apgaulingas, iki šiol rinkoje buvo dvi jo versijos, generuojančios 100 arba 125 arklio galias. „Ford“ taip pat pristatė galingiausią istorijoje serijinį litro darbinio tūrio variklį, skirtą „Fiesta Black“ ir „Fiesta Red“ versijoms, kuris generuoja net 140 AG ir vidutiniškai suvartoja vos 4,4 litro benzino 100 km kelio.
Litro darbinio tūrio „EcoBoost“ variklį kūrė daugiau nei 200 žmonių komanda Vokietijos tyrimų centruose Achene ir Markeniche bei Dantono centre Didžiojoje Britanijoje. Naujos modifikacijos 140 AG variklio turbinos slėgis siekia 1,6 atmosferos. Pats plieninis variklio blokas yra toks kompaktiškas, kad telpa į lėktuvo salonui skirtą lagaminą. Aliuminio lydinio variklio galvutėje integruotas išmetamųjų dujų kolektorius, o variklio darbo stabilumą užtikrina specialios konstrukcijos smagratis, kurio veikimas leido apsieiti be trijų cilindrų varikliams būdingo balansavimo veleno. Trintis variklyje sumažinta specialia medžiaga padengus stūmoklio galvutės paviršių ir sumontavus mažos trinties stūmoklio žiedus bei alkūninio veleno įvores.
Europos rinkoje šis motoras montuojamas penkiuose „Ford“ modeliuose: „Fiesta“, B-MAX, „Focus“, C-MAX ir „Grand C-MAX“. Šis variklis taip pat siūlomas ir naujajame „Ford Mondeo“, debiutavusiame Europoje.
Formule Ford Ecoboost 1.0 tested on road and track (Motorsport)
Patikimumo iššūkiai ir priežiūra
Nepaisant pradinės šlovės, 1.0 „EcoBoost“ variklis netrukus tapo žinomas dėl tam tikrų patikimumo problemų, ypač ankstyvaisiais gamybos metais (2011-2013 m.). Problemos apėmė perkaitimą, aušinimo skysčio nuotėkį ir priešlaikinį paskirstymo diržo susidėvėjimą. Dėl sugedusių aušinimo skysčio žarnų ir silpnų išsiplėtimo bakų variklio blokai galėjo perkaisti ir įtrūkti.
Vėlesnės versijos (po 2017 m.) buvo perprojektuotos ir tapo patikimesnės, tačiau variklio reputacija buvo paveikta. Palyginti su konkurentais, tokiais kaip „Volkswagen TSI“ ar mažais atmosferiniais „Toyota“ varikliais, „EcoBoost“ reikalauja griežtesnės priežiūros ir turi didesnę brangių gedimų riziką.
Nors „Ford“ teigia, kad paskirstymo diržas tarnauja 200 000 km, Lietuvos mechanikai rekomenduoja jį keisti kas 100 000-120 000 km, kad būtų išvengta alyvos užteršimo ir siurblio užsikimšimo. Ekspertai teigia, kad „EcoBoost variklis teoriškai yra gera idėja, tačiau iš tikrųjų jį reikia dažnai tikrinti ir atlikti profilaktinius darbus. Aptarnavimo intervalų nepaisymas dažniausiai baigiasi brangiais gedimais.“
TÜV ir ADAC patikimumo ataskaitose taip pat pabrėžiama, kad ankstyvieji „EcoBoost“ agregatai gedimų statistikoje pasirodo dažniau, palyginti su konkurentais. Lietuvos vairuotojams 1.0 „EcoBoost“ vis dar gali būti patrauklus dėl mažų degalų sąnaudų ir prieinamų kainų naudotų automobilių rinkoje, tačiau reikalinga didesnė priežiūra ir atidumas.
Cilindrų išjungimo technologija
„Ford“ korporacija dirba išvien su savo inžinerijos partneriais „Schaeffler Group“, vykdydama naujo dvigubos masės smagračio bandymus, kuris išjungia automobilio cilindrus platesniu automobilio apkrovos bei greičio diapozonu, o tai padeda sumažinti triukšmo, vibracijos bei grubumo pojūčio lygį. Europos mokslinių tyrimų bei inovacijų centre Achene, Vokietijoje, atlikti bandymai parodė, kad taip degalai naudojami net 6 proc. efektyviau. „Tokiuose smarkiai sumažintuose varikliams kaip 1 litro darbinio tūrio „EcoBoost“, ženkliai padidinti degalų ekonomiškumą galima tik panaudojant cilindrų išjungimą“, - teigiama pranešime.
Šiuo metu 100 AG, 125 AG bei 150 AG, 1 litro darbinio tūrio „EcoBoost“ variklis yra gaminamas Kelne ir Rumunijos mieste Krajovoje, ir dabar prieinamas 72 pasaulio šalyse. „EcoBoost“ šeimoje yra ir kitų variklių: 1,5 litro, 1,6 litro, 2 litrų ir 2,3 litro darbinio tūrio keturių cilindrų bei 3,5 litro šešių cilindrų varikliai.
„Ford EcoBlue 2.0“ (Panther) variklis: efektyvumas ir ilgaamžiškumas
Dyzelinis variklis „Ford EcoBlue 2.0“, dar žinomas pavadinimu „Panther“, yra šiuolaikiškas turbininis dyzelinis variklis, naudojamas visoje eilėje „Ford“ transporto priemonių, įskaitant komercines transporto priemones, vidutinės klasės limuzinus ir SUV automobilius.
Pritaikymas ir inovacijos
Europoje šį variklį rasite „Galaxy III“, „Focus IV“, „Mondeo V“, „Ranger“, „S-Max“, „Tourneo“ ir „Transit“ modeliuose. JAV variklis siūlomas „Ford Edge“ modelyje, o Azijoje, Okeanijoje ir Australijoje jis montuojamas į „Everest“, „Transit“, „Ranger“, „Focus“ ir „Endura“ modeliuose.
Kurdama variklį „EcoBlue 2.0“, „Ford“ siekė išpildyti griežtus „Euro 6“ taršos standartų reikalavimus ir pagrindinį dėmesį skyrė ženkliam CO₂ emisijos sumažinimui bei optimizuotam degalų vartojimo efektyvumui. Tuo pačiu metu buvo svarbu pagerinti galią ir sukimo momentą, taip išgaunant platesnę sukimo momento kreivę ir bendrai pagerinant manevringumą.
Konstrukcinės ypatybės
„EcoBlue 2.0“ variklio blokas yra iš lengvo aliuminio, o tai sumažina bendrą variklio svorį ir taip padidina degalų vartojimo efektyvumą. Cilindrų bloko galvutės ir paties bloko konstrukcija buvo optimizuota specialiai kreipiant dėmesį į didelį šiluminį stabilumą ir trinties nuostolių sumažinimą.
Variklyje yra kompaktiškas turbininis įkroviklis su kintančios geometrijos turbininiu kompresoriumi, suteikiančiu galimybę tiksliai valdyti įpurškimo slėgį. Kintanti turbininio kompresoriaus geometrija užtikrina greitesnį sureagavimą esant mažam apsukų skaičiui ir tolygų sukimo momento tiekimą.
Dar vienas reikšmingas „Ford EcoBlue 2.0“ aspektas yra naujausios kartos „Common Rail“ įpurškimo sistema, kurioje pasiekiamas iki 2 500 bar įpurškimo slėgis. Dėl didelio įpurškimo greičio degalai yra išpurškiami smulkiau ir taip efektyviau sudeginami, todėl aiškiai sumažėja dalelių emisija.
Formule Ford Ecoboost 1.0 tested on road and track (Motorsport)
Stūmoklių medžiagos ir sandariklių tobulinimas
2,0 litrų dyzeliniame „EcoBlue“ variklyje optimaliam balansui tarp lengvumo, efektyvumo ir šiluminio stabilumo pasiekti „Ford“ naudoja stūmoklius iš aliuminio. Tačiau antrosios kartos „EcoBlue“ varikliuose, kurie siūlomi nuo 2018 m., kai kuriuose didelės galios variantuose montuojami stūmokliai iš plieno. Plieniniai stūmokliai yra tvirtesni ir ilgiau laiko, todėl varikliai tampa atsparesni dideliems degimo slėgiams ir aukštoms temperatūroms. Norint suremontuoti „Ford EcoBlue“ 2,0 litrų dyzelinį variklį su plieniniais stūmokliais, reikia turėti specialių žinių, nes plienas pasižymi kitokiomis su slėgiu ir temperatūra susijusiomis savybėmis, nei aliuminis.
„Ford EcoBlue 2.0“ rinkoje yra nuo 2015 m. Antroji karta, siūloma nuo 2018 m., pasižymi ženklais patobulinimais emisijų, efektyvumo ir patogaus važiavimo srityse. Dėl techninių naujovinimų, tokių kaip didesnis įpurškimo slėgis, pagerintas išmetamųjų dujų apdorojimas, „Bi-Turbo“ įkrova bei patobulintas valdymas, ši patobulinta versija pasiekia dar geresnį degalų vartojimo efektyvumą, didesnę galią ir mažesnes emisijas.
Cilindrų bloko galvutės sandariklis šiuose varikliuose yra ypatingai kritiška konstrukcinė dalis, kuri dėl plataus, nuo 105 iki 240 AG galios diapazono, turi atlaikyti dideles apkrovas. Iki 2018 m. pagamintiems varikliams cilindrų bloko galvutės sandariklio storis yra nuo 1,30 iki 1,50 mm, nuo 2018 m. jis, pritaikant prie padidėjusių reikalavimų, buvo padidintas iki nuo 1,50 iki 1,80 mm. Be to, 4 sluoksnių dizainas nuo 2018 m. pakeistas į 5 sluoksnių dizainą. „Elring“ siūlo pažangų 6 sluoksnių dizainą, siūlantį dar didesnį apkrovumą ir sandarumą ir taip technologiškai lenkiantį dabartinius standartus ir konstrukcijas. „Ford EcoBlue“ varikliams „Elring“ siūlo nuo 1,50 iki 1,80 mm storio cilindrų bloko galvutės sandariklius smulkiu 0,05 mm žingsniu. Tinkamo sandariklio pasirinkimas priklauso nuo įvairiausių veiksnių, tame tarpe ir nuo stūmoklio medžiagos (aliuminis ar plienas). Kad padėtų parinkti ir įmontuoti tinkamą sandariklį, „Elring“ sudarė specialų techninės priežiūros biuletenį.
Ford Kuga modelio patikimumas
Nors „Ford“ koncernas gana vėlai įžvelgė kompaktiškų SUV tendenciją, jų Kuga modelis, pasirodęs 2008-ųjų birželį, praėjus metams po pagrindinio konkurento - VW Tiguan debiuto, sulaukė sėkmės. Nors 2012 metais pagamintas Kuga modelis niekada ir nepasiekė sėkmingojo konkurento pardavimo lygio, šiais „Ford“ automobiliais yra patenkinti tiek jų savininkai, tiek ir Vokietijos techninių apžiūrų centrų (TÜV) ekspertai.
Žurnale „Auto Bild“ pateiktoje 2014 metų TÜV ataskaitoje Kuga yra antras geriausias automobilis tarp penkerių metų amžiaus atstovų. Ilgalaikį testą dyzelinis Kuga su 2.0 TDCi varikliu įveikė be gedimų ir sutrikimų; išimtis - pakeisti du nauji galiniai guoliai po važiavimo per vandenį bekelėje.
Kuga pelnė taškų ne tik už savo patikimumą, bet ir už labai geras savybes važinėjant kasdien. Automobilio dydis puikiai tinka važinėjimui mieste, dviejų litrų dyzeliniai varikliai, sukurti bendradarbiaujant su koncernu „Peugeot“ (galingumas: 136, 140, 163 AG), dirba labai ramiai ir „traukia“ stipriai. Su anuomet tik už papildomą kainą užsakoma visų ratų pavaros sistema (serijinės gamybos 2.0 TDCi/163 AG varikliui) degalų sąnaudos siekia vos 7 litrus 100 km kelio. Šešių pavarų greičių dėžė ir dyzelinio variklio kietųjų dalelių filtras buvo nuolatiniai serijinės gamybos elementai. Nuo 2010 metų vasario „Ford“ koncernas ėmė tiekti ir dyzelius su šešių laipsnių, dviejų sankabų transmisija.
Daug retesnis už turbodyzelinį variklį yra vienintelis benzininis. Penkių cilindrų 2,5 litro darbinio tūrio, 200 AG „Volvo“ variklis džiugina gera trauka, tačiau 100 kilometrų kelio sunaudoja beveik 12 litrų benzino. „Auto Bild“ patarimas: rinkitės 2.0 TDCi automobilį su 136 arba 140 AG varikliu, visais varančiaisiais ratais ir mechanine šešių pavarų greičių dėže. Tai idealus gerų dinaminių savybių, mažų degalų sąnaudų, optimalios traukos ir mažų tolesnių išlaidų derinys.
Automobilį Kuga 2.0 TDCi, kurio rida 100 000 km, su tvarkingai užpildyta techninės priežiūros knygele galima įsigyti beveik už 13 tūkst. eurų. Pigesni yra tik didesnės ridos ir benzininiai automobiliai. „Auto Bild“ testuoto 2008 metų gamybos automobilio Kuga 2.0 TDCi rida 104 000 km, techninės apžiūros knygelė užpildyta be spragų. Vienintelis techninis trūkumas - priekiniai ir galiniai stabdžių diskai yra ties nusidėvėjimo riba. Pardavėjas pažadėjo juos atnaujinti. Į kainą įskaičiuotas naujas techninės apžiūros lipdukas ir naudoto automobilio garantija.
TÜV apžiūros rezultatai rodo, kad tik 7,8 procento visų penkerių metų Kuga turi rimtų trūkumų. Mažiau defektų turi tik „Toyota Prius“. Antra vieta tarp penkerių metų automobilių - pagarba! Paprastai SUV automobiliams būdingi defektai, pavyzdžiui, klibantys ašių ir vairo guoliai, jam yra svetimi. Daugiausia kritikos nusipelno per naktį išsikraunantys akumuliatoriai ir surinkimo kokybės trūkumai (atsilaisvina kilimėlių tvirtinimas, girdėti barškesys salone). Dėl elektros sistemoje atsirandančių itin aukštos įtampos taškų perdega artimųjų šviesų žibintų lemputės. Per žurnalo „Auto Bild“ ilgalaikį testą Kuga automobilis turėjo išvažiuoti į bekelę. Vėliau galiniai ratų guoliai, kai tik būdavo važiuojama per vandenį, gana garsiai džeržgždavo. Kartais ši detalė sugenda dyzeliniuose varikliuose. Kas ieško madingo kompaktiško SUV automobilio ir nenori išleisti daugiau negu 15 tūkst. eurų, tas bus labai patenkintas naudotu Kuga su 2.0 TDCi varikliu. Jo technika nekelia rūpesčių ir ilgai tarnauja.
tags: #fordo #variklis #krabas