„Ford“ Gamybos Geografija: Nuo JAV iki Pasaulio
„Ford“ yra vienas didžiausių pasaulio automobilių gamintojų, kurio gamyklos yra išsidėsčiusios daugelyje pasaulio šalių. „Ford Motor Company“ gamina savo automobilius įvairiuose regionuose, siekdama efektyviai aptarnauti globalią rinką ir mažinti gamybos bei logistikos išlaidas.
JAV yra pagrindinė „Ford“ automobilių gamybos šalis, kur įmonė buvo įkurta 1903 metais. Be gimtinės, „Ford“ taip pat turi savo gamybos pajėgumų Kanadoje, kuri yra svarbi Šiaurės Amerikos rinkai. Meksika yra dar vienas svarbus „Ford“ automobilių gamybos centras, leidžiantis efektyviai paskirstyti produkciją visoje Amerikoje. „Ford“ automobiliai gaminami įvairiose pasaulio šalyse, siekiant efektyviai aptarnauti skirtingas rinkas ir prisitaikyti prie vietinių poreikių.
„Ford“ Įkūrimas ir Henrio Fordo Vizija
Kompanijos istorija prasideda su jos įkūrėju, Henriu Fordu, kuris gimė 1863 m. Detroito apylinkėse, emigrantų iš Airijos šeimoje. Jis anksti susidomėjo mechanika, nors jo tėvas, ūkininkas, netikėjo sūnaus pašaukimu. Būdamas vos trylikos metų, Henris savarankiškai sutaisė laikrodį, o sulaukęs 17-kos, metė mokyklą ir įsidarbino pameistriu vienoje Detroito įmonių.
Tačiau menkos eilinio inžinieriaus pareigos jo nedomino. H. Fordas svajojo apie pasaulį pakeisiančius funkcionalius ir patikimus variklius, užgimstančią perspektyvios transporto priemonės - automobilio - erą. Varganoje Baglio gatvėje išsinuomojęs pašiūrę, laisvalaikiu ir net naktimis jis konstravo pirmąją savo 4 arklio galių benzinu varomą brikelę, kuri visuomenei buvo pristatyta 1893 m.
Kadangi įmonė, kurioje dirbo H. Fordas, jo darbais ir atradimais nesusidomėjo ir net pasiūlė užsiimti „naudingesne veikla“, mechanikas nusprendė imtis nuosavo verslo. Tai buvo kompanijos „Ford Motor Company“ pirmieji žingsniai ir jos įkūrėjo kelio į pasaulinę šlovę pradžia. Per kelis dešimtmečius mažytė bendrovė tapo ištisa pramonės imperija, gaminančia ne tik automobilius, bet ir traktorius, valdančia geležinkelius bei turinčia savo laivus ir ligonines.
Verta paminėti, kad Henris Fordas prieš „Ford Motor Company“ buvo įkūręs ir „Henry Ford Company“, tačiau dėl nesutarimų su akcininkais paliko šią įmonę. Likę akcininkai vėliau pakeitė pavadinimą, ir ši bendrovė šiandien žinoma „Cadillac“ vardu.
Revoliucija Automobilių Gamyboje: „Model T“ ir Konvejeris
Henry'is Fordas 1908 metais rinkai pristatė „Ford Model T“, kuris išsiskyrė tuo, kad kainavo perpus mažiau nei konkurentai, tačiau buvo nė kiek ne prastesnis. Šis automobilis įrodė, jog transporto priemonė gali būti prieinama bet kuriam šalies piliečiui, kardinaliai pakeisdamas automobilių gamybos formulę.
1913 metais „Ford“ paleido pirmąjį pasaulyje surinkimo konvejerį, ir nuo tos dienos automobilių (ir ne tik) gamyba niekada nebebuvo tokia, kokia buvusi. Konvejerinė gamyba leido per labai trumpą laikotarpį pagaminti tūkstančius, o vėliau - milijonus „Model T“ vienetų, kurie užtvindė Jungtinių Amerikos Valstijų kelius.
The Crazy Engineering of the Ford Model T
Modelio Nomenklatūros Evoliucija ir Rinkos Prisitaikymas
Iki „Model T“ pasirodymo „Ford“ savo gaminamoms mašinoms suteikdavo labai trumpus, bet aiškius vardus: „Ford B“, „Ford C“, „Ford N“. Tačiau nežmonišku greičiu išpopuliarėjęs „Model T“ paskatino tuometinį „Ford“ vadovą Henrį Fordą imtis naujų, šiek tiek neįprastų priemonių. Jis panoro susikoncentruoti tik į „Model T“ ir pašalino iki tol naudotą modelių vardų struktūrą, taip visiems laikams pakeisdamas automobilių pramonę.
Nuo 1909 iki 1927 metų „Ford Model T“ sulaukė gausybės patobulinimų ir inžinierių sugalvotų modifikacijų, kurios leisdavo jam išlaikyti populiariausio automobilio titulą. Gamintojas ir jį pirkę vairuotojai, norėdami tiksliai įvardinti vairuojamą egzempliorių, tiesiog pasakydavo gamybos metus, pavyzdžiui, „1925-ųjų „Ford“ arba „1913-ų „Ford“. Šis įprotis didesnę prasmę įgavo 1927 metais, kai „Ford“ pagaliau išleido „Model T“ įpėdinį - „Ford A“.
Gamintojas, norėdamas išlaikyti tęstinumą, visus savo automobilius vadindavo „Ford A“. Vis dėlto, už šio vardo slypėdavo milžiniškas kėbulo tipų ir versijų labirintas, nes „Ford A“ buvo galima įsigyti su daugiau nei 30 skirtingų kėbulo tipų (pvz., „Business Coupe“, „Deluxe Coupe“, „Special Coupe“ ar „Sport Coupe“).
Konkurentai taip pat ėjo paskui „Ford“ sugalvotą taktiką - „Vienas modelis visiems“, kuri greitai sudomino pagrindinius šios bendrovės konkurentus. Panašią struktūrą „Chevrolet“ ir „Ford“ naudojo iki pat 1950-ųjų pradžios, kai naujos kartos vairuotojai reikalavo pokyčių ir naujų idėjų.
Šeštajame dešimtmetyje JAV automobilių pramonės milžinai pradėjo plėsti modelių gamą, kurioje atsirado pilnaverčiai sportiški automobiliai (pvz., „Thunderbird“), kompaktinės klasės atstovai („Falcon“) ar netgi žavūs „Pony Cars“ segmento dalyviai („Mustang“). Metams bėgant senoji modelių struktūra buvo palaipsniui atsisakoma, nes visi tuomet manė, jog pirkėjams ši sistema bus pernelyg sudėtinga.
Ilgainiui visi automobilių gamintojai nusprendė susikoncentruoti į tradicija tapusį modelį, kuomet tam tikros markės gamoje atsirasdavo vienas modelis ir kartu su juo tam tikros versijos (pvz., „Volkswagen Golf“, o kartu su juo „Golf Variant“, „Golf GTI“, „Golf Sportsvan“). Vis dėlto, daugelio amerikiečių galvose įstrigusi tradicija išliko - žmonės net ir dabar, norėdami įvardinti tam tikrą modelį, tiesiog pasako „1969-ųjų „Ford“ arba „1954-ųjų „Chevrolet“.
tags: #ford #gamintojas #salis