Itin didelė dalis žmonių yra filmų apie automobilius mėgėjai. Būtent tokiuose filmuose galima pamatyti itin daug veiksmo scenų. Dažniausiai tokie filmai sukausto dėmesį ir norisi jį pamatyti daugiau nei vieną kartą. Automobilių pasaulyje visada vyko nuolatinis judėjimas, spurtas ir aistra. Tai yra pasaulis, kurio vaizdai ir istorijos puikiai tinka kino ekranui.
Kodėl Automobiliai Įkvepia Kiną?
Kodėl žavimės automobilių sportu? Dėl bolidų greičio, variklių garso, lenktynininkų drąsos, aerodinaminių sprendimų grožio ar lenktynių metu atsirandančio jaudulio, prilygstančio net ir labiausiai įtempto siužeto trileriui. Natūralu, kad automobilio sporto magija užburia ir kino pasaulio atstovus. Skirtingų komandų boksuose lankėsi Alas Pacino, Michaelas Douglasas, George‘as Lucasas, Michaelas Fassbenderis bei daugelis kitų žvaigždžių.
Automobilių Kūrinių Filmavimo Subtilybės ir Technikos
Kaskadiniai Triukai ir Tikroviškumo Siekis
Kurdami filmus apie automobilius, režisieriai ir kaskadininkai nuolat ieško naujų būdų nustebinti žiūrovus ir perteikti maksimalų tikroviškumą. Kai kurie metodai tapo legendiniai:
- Šią juostą virš daugelio kitų automobilių žanro filmų iškelia vien faktas, kad Williamas Frakeris vieną iš gaudynių scenų filme „Bullitt“ (1968) filmavo prisirišęs ant „Ford Mustang“ stogo. Gal tai neatrodo kažkas ypatingo, tačiau reiktų nepamiršti, kad mašina lėkė San Francisko gatvėmis daugiau kaip 150 km/h greičiu.
- Filmuodamas juostą „Didysis prizas“ (Grand Prix, 1966), režisierius Johnas Frankenheimeris kartu su aktoriais įnirtingai gilinosi į lenktynininkų darbo ypatybes, įrengė kameras boliduose bei panaudojo kadrus iš 1966 metų „Formulės-1“ čempionato. Milžiniškos režisieriaus pastangos neliko bereikšmės, tarp automobilių sporto gerbėjų juosta kaipmat tapo kultine. Johnas Frankenheimeris sugebėjo kone tobulai perteikti „Formulės-1“ aukso amžių bei sukurti nepaprastai įtikinamus lenktynininkų portretus, puikiai paaiškindamas jų motyvaciją pagrindinio herojaus fraze: „Kai matau sudaužytą bolidą, stengiuosi važiuoti dar greičiau, nes žinau, jog kiti tuo metu pristabdys“.
- Filme „Roninas“ (Ronin, 1998) išsiskiria viena įspūdingiausių ir tikroviškiausių automobilių gaudynių scenų kino istorijoje, kurioje Paryžiaus gatvės tampa chaoso ir preciziškų vairavimo įgūdžių arena. Operacija vykdoma su tokiais automobiliais kaip „BMW M5“ ir „Audi S8“ Paryžiaus ir Nicos gatvėse.
- „Itališkas apiplėšimas“ (The Italian Job) filmas, pasirodęs 1969 m. ir vėliau atnaujintas 2003 m., yra garsus dėl savo išradingo „Mini Cooper“ automobilių naudojimo. Garsiausia scena - trijų „Mini“ persekiojimas siauromis Turino gatvelėmis ir jų šaligatviais.
- „Greiti ir įsiutę“ (The Fast and the Furious, 2001) filmas automobilių kultūrą visame pasaulyje išpopuliarino dėl nestandartinio požiūrio į automobilius. Nors automobilių tobulinimas buvo plačiai paplitęs ir anksčiau, ši kino juosta šią veiklą padarė globalia. Pirmieji šios serijos filmai nebuvo itin tikroviški, tačiau tam tikra prasme jie rodė tai, kas daugiau ar mažiau įmanoma tikrame pasaulyje. Penktoji dalis labiau priminė filmus apie Džeimsą Bondą, o nuo tada šios serijos filmai tapo fantastiniais, bet kartu juose atsirado vis daugiau komedijos elementų.
Animacija ir Vaizduotės Galimybės
Animaciniai filmai suteikia kūrėjams neribotas galimybes parodyti automobilių pasaulį iš naujos perspektyvos, nepaisant fizikos dėsnių ir realybės apribojimų:
- „Ratai“ (Cars, 2006) - „Pixar“ studijos sukurtas animacinis filmas, kuriame automobiliai įkūnijami kaip personažai. Animacinio filmo žanras suteikė kino kūrėjams daugiau laisvės. Niekas nereikalavo iš jų realistiško vaizdavimo ar atitikimo tikrovei. Nepaisant to, Johnui Lasseteriui bei Joe Ranftui puikiai pavyko animacinėmis priemonėmis parodyti lenktyninius epizodus, kaip kuriama lenktynių strategija, iš ko susideda komandos funkcijos, pilotų vadybininkų darbo specifika bei daugelis kitų dalykų.
- Norvegų kūrybos filmas „Pinchcliffe Grand Prix“ (1975) yra stop-kadro būdu nufilmuota istorija apie dviračių meistrą, kuris nusprendžia sukonstruoti didžiulę lenktyninę mašiną, siekdamas dalyvauti lenktynėse ir nugalėti buvusį draugą, pavogusį iš jo variklio dizainą.
Automobiliai Kaip Siužeto Elementas ir Personažų Charakteris
Automobiliai filmuose dažnai tampa ne tik transporto priemonėmis, bet ir simboliais, formuojančiais personažų įvaizdį ar net turinčiais savo charakterį:
- „Džeimso Bondo“ filmų serija, kurios iki šiandien sukurta net 23 dalys, pasižymi gražiomis moterimis ir įspūdingais agento Džeimso automobiliais. Nuo 1962-ųjų pagrindiniai herojai vairavo nuo įvairiausių „BMW“ modelių iki prašmatniųjų „Lotus“ bei „Aston Martin“ automobilių. Automobilių pasirinkimas atspindi Džeimso Bondo stilių ir jo misijų prigimtį.
- „Vabalas“ (The Love Bug) filmų serija, kurių buvo sukurta 6, prisidėjo prie vadinamojo Vabalo kulto. Juose „VW Beetle“ - mielas ir smagus, lenktyninis ir… turintis sąmonę bei pats save valdantis automobilis.
- „Baby Driver“ (2017) yra įdomus kinematografinis pasiekimas, kuriame muzika ir veiksmas yra tiesiogiai susiję. Gaudynių scenos čia yra įspūdingos, o prie jų itin gerai priderinta tranki roko muzika, kuri tampa neatsiejama pasakojimo dalimi.
- Filme „Važiuok“ (Drive, 2011) yra pasakojama apie bevardį vairuotoją, kuris dienos metu turi įprastą darbą, o naktimis padeda nusikaltėliams pabėgti iš nusikaltimo vietos. Šis filmas sukausto dėmesį ne tik dėl unikalaus siužeto, bet ir dėl itin gerai pritaikyto garso takelio.
Žymiausi Filmai Apie Automobilius ir Lenktynes
Nuo klasikinių gaudynių iki animacinių nuotykių - čia pateikiamas platus spektras filmų, kurie paliko gilų pėdsaką automobilių mylėtojų širdyse:
- „Didysis prizas“ (Grand Prix, 1966) - Johnas Frankenheimeris kartu su aktoriais gilinosi į lenktynininkų darbą, įrengė kameras boliduose, naudojo kadrus iš 1966 m. „Formulės-1“ čempionato, tobulai perteikdamas šio sporto aukso amžių.
- „Bullitt“ (1968) - Peterio Yateso režisuotas kriminalinis trileris, tapęs kino klasika. Steve'as McQueenas vaidina inspektorių Frenką Bullittą. Filmas išskirtinis dėl vienos iš gaudynių scenų, kurią Williamas Frakeris filmavo prisirišęs prie „Ford Mustang“ stogo, automobiliui lėkiant San Francisko gatvėmis daugiau kaip 150 km/h greičiu.
- „Pergalė“ (Winning, 1969) - Jameso Goldstone‘o juostoje charizmatiškas „Indy 500“ lenktynininkas iš visų jėgų stengiasi suderinti aistrą automobilių sportui ir meilę šeimai. Paulas Newmanas, kaip ir Steve‘as McQueenas, garsėjo savo aistra automobilių sportui, kurią atrado atlikdamas piloto vaidmenį.
- „Le Manas“ (Le Mans, 1971) - šioje juostoje Steve‘as McQueenas ne tik vaidino, bet ir praktiškai režisavo filmą, perteikdamas lenktynininko sielą. Pirmą pusvalandį jo herojus neištaria nei žodžio, tačiau vis tiek neįmanoma atsitraukti nuo ekrano. Tai - vizualinė ir emocinė patirtis, leidžianti žiūrovui įsitraukti į lenktynių įkarštį.
- „Išnykimo taškas“ (Vanishing Point, 1971) - Kowalskis, buvęs lenktynininkas ir karo veteranas, leidžiasi į įnirtingą kelionę nuo Denverio iki San Francisko, vairuodamas ikoniniu tapusį baltą „Dodge Challenger“. Kelionė, lydima beprotiško greičio ir policijos persekiojimo, tampa ne tik išbandymu jam pačiam.
- „Dviejų juostų kelias“ (Two-Lane Blacktop, 1971) - Monte Hellmano „Two-Lane Blacktop“ - tai hipnotizuojanti ir niūri kelio filmo studija, kuri atsisako tradicinės siužetinės logikos. Filme Amerika atskleidžiama kaip beribė erdvė, kurioje klajojantys personažai gyvena pagal savas, nerašytas taisykles.
- „Taksi vairuotojas“ (Taxi Driver, 1976) - Martino Scorsessės šedevras, sekantis Niujorko taksisto Traviso Bickle‘io (Robertas De Niro) kasdienybę, atskleidžiantis vienišumo, žmogiško žiaurumo ir beprotybės temas. Pro priekinį taksi stiklą matomos šaltos, drėgnos ir dažnai pavojingos naktinio Niujorko gatvės bei daug skirtingų keleivių pamažu ima skverbtis į žmogaus, grįžusio iš karo, mintis.
- „Bobis Dirfildas“ (Bobby Deerfield, 1977) - Sydney Pollacko bandymas subtiliai į didžiuosius ekranus perkelti nusivylimu bei depresija persmeigtą E. M. Remarque‘o romaną „Gyvenimas skolon“ sulaukė prieštaringų reakcijų.
- „Pakvaišėlių lenktynės“ (The Cannonball Run, 1981) - Burtas Reynoldsas, vaidinantis žavingą ir nerūpestingą vairuotoją, įneša į filmą humoro, charizmos ir nenumaldomo azarto. Kiekvienas ekipažas su savo keistenybėmis ir transporto priemonėmis įkūnija tikrą chaosą, paverčiantį lenktynes į nepamirštamą nuotykį.
- „Roninas“ (Ronin, 1998) - Robertas De Niro vaidina samdinių grupės lyderį. Kartu su Jeanu Reno ir Stellanu Skarsgårdu siužetas narplioja moralės, lojalumo ir išgyvenimo klausimus. „Ronin“ išsiskiria viena įspūdingiausių ir tikroviškiausių automobilių gaudynių scenų kino istorijoje, kurioje Paryžiaus gatvės tampa chaoso ir preciziškų vairavimo įgūdžių arena.
- „Dingti per 60 sekundžių“ (Gone in 60 Seconds, 2000) - Nicolas Cage‘as įkūnija legendinį automobilių vagį Randallą „Memfį“ Rainesą, priverstą grįžti į kriminalinį pasaulį, kad išgelbėtų savo brolį. Rainesas su bičiuliais turės per 72 valandas pavogti 50 prabangių automobilių.
- „Greiti ir įsiutę“ (The Fast and the Furious, 2001) - tai - automobilių kultūros klasika, kuri visame pasaulyje išpopuliarėjo dėl nestandartinio požiūrio į automobilius. Nuo Los Andželo gatvių šie filmai pakilo į tarptautinių šnipų pasaulį, kovojantį su visuotiniais nusikaltimais.
- „Itališkas apiplėšimas“ (The Italian Job, 2003) - 2003 metais kino teatruose pasirodęs atnaujintas klasikinės istorijos variantas siekia iš naujo perteikti gudraus apiplėšimo subtilybes. Markas Wahlbergas vadovauja charizmatiškai vagių komandai, siekiančiai atkeršyti už išdavystę ir susigrąžinti prarastą grobį, naudojant „Mini Cooper“ automobilius.
- „Ratai“ (Cars, 2006) - „Pixar“ studijos sukurtas animacinis filmas pasakoja apie arogantišką lenktynininką Žaibą Makvyną. Jis įstringa keliautojų užmirštame miestelyje ir ten sužino, kad raktas į sėkmę nėra tik nesuskaičiuojamos nugalėtojų taurės.
- „Senna“ (Senna, 2010) - dokumentinis filmas apie legendinį lenktynininką Ayrtoną Senną. „Lenktynės, varžybos - visa tai dalis manęs, dalis mano gyvenimo. Aš neklausinėju žmonių, kaip jie kvėpuoja - man tai taip pat natūralu“, - yra sakęs Ayrtonas Senna.
- „Važiuok“ (Drive, 2011) - amerikiečių veiksmo drama, sulaukusi daug dėmesio dėl unikalaus siužeto ir itin gerai pritaikyto garso takelio. Filmas pasiskolino geriausius popkultūros elementus iš keleto pastarųjų dešimtmečių, sukūręs šiuolaikišką ir nostalgišką kūrinį.
- „Kitas veidas“ (Holy Motors, 2012) - Leos‘o Carax‘o filmas yra vienas tų, kuris užmena daugiau mįslių, nei pateikia atsakymų. Monsinjoras Oscaras važinėja Paryžiaus gatvėmis limuzinu, kas kartą įsikūnydamas į labai skirtingus personažus, o jo darbas dažniausiai baigiasi itin dramatiškai.
- „Lenktynės“ (Rush, 2013) - Rono Howardo režisuota kino juosta - tai įtempta ir emocionali biografinė drama, pasakojanti apie legendinę „Formulės-1“ lenktynininkų Džeimso Hanto ir Nikio Laudos dvikovą. Remdamasis tikra 1976 metų sezono istorija, filmas įtraukia į pavojingą ir žavų automobilių lenktynių pasaulį.
- „Beprotiškas Maksas: Įtūžio kelias“ (Mad Max: Fury Road, 2015) - ketvirtas George’o Millerio postapokaliptinio serijos filmas, kurį vaidina Tom Hardy ir Charlize Theron. Filmas vyksta atokiausioje dykumoje, kur civilizacija yra žlugusi, o vanduo ir degalai yra brangiausi ištekliai.
- „Baby Driver“ (2017) - Edgaro Wrighto kriminalinė veiksmo komedija-drama-miuziklas yra ambicingas kūrinys, pasakojantis apie jauną, muziką mylintį mafijai dirbantį vairuotoją, siekiantį palikti nusikalstamą pasaulį. Gaudynių scenos čia yra įspūdingos, o prie jų itin gerai priderinta tranki roko muzika.
- „Fordas prieš Ferrari“ (Ford v Ferrari, 2019) - įspūdingas biografinis veiksmo filmas, pasakojantis apie įnirtingą automobilių gamintojų konkurenciją, siekiant triumfuoti legendinėse „24 valandų Le Mano“ lenktynėse. Tai istorija apie ambiciją, ryžtą ir draugystę, perteikta per dviejų ryškių asmenybių - vizionieriaus inžinieriaus Carrollo Shelby (Matt Damon) ir drąsaus britų lenktynininko Keno Mileso (Christian Bale) - prizmę.
- „Baja 1000“ (dokumentinis filmas) - dokumentinis filmas apie Meksikoje kasmet vykstančias „Baja 1000“, vienas sunkiausių ir sudėtingiausių bekelės tipo lenktynes. Jų trasa yra penkis kartus trumpesnė nei garsiojo „Dakaro“ ralio, tačiau „Baja 1000“ dalyviai išsyk turi įveikti daugiau nei 1600 kilometrų trasą be sustojimo.
tags: #filmu #apie #automobiliu #kurimas