Pavarų dėžės yra esminiai automobilių komponentai, atsakingi už variklio galios perdavimą į ratus. Mechaninė pavarų dėžė atlieka pagrindinį vaidmenį kaip tarpininkė tarp variklio ir transporto priemonės ratų, leisdama efektyviai perduoti variklio generuojamą galią keliui. Ji naudoja pavarų perdavimo santykių rinkinį, kad ratų greitį pritaikytų prie važiavimo sąlygų ir variklio charakteristikų, užtikrindama sklandų pajudėjimą, važiavimą įkalnėn ir galimybę naudotis atbuline eiga.
Kintami perdavimo santykiai leidžia vairuotojui palaikyti variklį optimaliame sūkių diapazone, todėl važiavimas tampa sklandesnis, o degalų sąnaudos - mažesnės. Naudojant mechaninę pavarų dėžę, vairuotojas pats pasirenka, kada ir kurią pavarą jungti, todėl išlaikoma visiška kontrolė bei tiesioginis ryšys su transporto priemone - ši savybė itin vertinama sportinio vairavimo entuziastų. Be to, mechaninės dėžės vertinamos dėl didelio patvarumo ir mažesnių eksploatacijos išlaidų, palyginti su automatinėmis transmisijomis - jų konstrukcija paprastesnė, o potencialus remontas pigesnis. Tinkamai eksploatuojama mechaninė pavarų dėžė gali veikti šimtus tūkstančių kilometrų be gedimų, suteikdama vairuotojui pasitikėjimą ir kontrolę.
Mechaninės Pavarų Dėžės Sandara ir Veikimo Principas
Mechaninė pavarų dėžė yra sudėtinga mechaninė sistema, sudaryta iš preciziškai pagamintų komponentų. Pavarų dėžės veikimo principas grindžiamas greičio ir momentų perėjimu tarp variklio ir varomųjų ratų. Kai vairuotojas keičia greitį, pavarų perjungimo mechanizmas įsijungia, leisdamas pakeisti momentą, perduodamą per perjungimo veleną.
Veikiančio variklio sukimo momentas užvestame automobilyje, išmynus sankabos pedalą, perduodamas į pavarų dėžės įvesties veleną. Po to sukimo momentas „konvertuojamas“ naudojant tarpusavyje pavarų dėžėje sąveikaujančių pavarų poras ir tada mechaninis judesys perduodamas automobilio ratams, kad transporto priemonė važiuotų. Kiekviena mechaninės dėžės pavara (pakopa) pažymėta tam tikru unikaliu numeriu, ir kiekviena pavara „konvertuoja“ bei leidžia keisti variklio alkūninio veleno sukimosi greitį ir sukimo momento dažnį. Jei, naudojant vieną ar kitą pavarą, didinamas sukimo momentas, sukimosi greitis, perduodamas į automobilio ratus, mažėja ir atvirkščiai. Pavaras mechaninėje pavarų dėžėje perjungiant didėjančia tvarka (nuo 1 perjungiant į 2, po to 3 pavarą ir t.t.), automobilyje, išlaikant stabilų variklio darbą ir jo neperkaitinant, gali būti išvystomas vis didesnis maksimalus greitis, atvirkštinis rezultatas pasiekiamas tada, kai iš aukštesnės pavaros važiavimo metu vairuotojas „pereina“ į žemesnę.
Mechaninė pavarų dėžė, kaip ji veikia?
Pagrindiniai elementai
Pagrindiniai mechaninės pavarų dėžės elementai yra tvirta korpuso konstrukcija (karteris), įvairių velenų ir dantračių rinkinys, sinchronizatoriai bei pavarų perjungimo mechanizmas su valdymo svirtimi.
Korpusas (karteris)
Korpusas užtikrina komponentų ašinį išdėstymą, apsaugo juos bei sulaiko tepimo alyvą. Prie korpuso taip pat tvirtinamas diferencialas, nors priekiniais ratais varomuose automobiliuose (kur transmisija integruota su diferencialu) ir galiniais ratais varomuose (kur diferencialas atskirai) sprendimai gali skirtis.
Velenai ir dantračiai
Visos pavarų dėžės veikia naudodamos krumpliaračių, kurie yra apvalūs diskai su dantukais aplink kraštą, sistemą. Šie krumpliaračiai tarpusavyje sujungti, kad perduotų variklio galią ratams. Krumpliaračių perdavimo santykis - tai poroje dirbančių krumpliaračių krumplių skaičių santykis.
Tipinėje mechaninėje pavarų dėžėje yra sankabos (pirminis) velenas, sujungtas su varikliu per sankabą, pagrindinis (išvedimo) velenas, perduodantis sukimo momentą į kitus pavaros komponentus, ir tarpinis (priešpriešinis) velenas. Ant šių velenų tvirtinami skirtingo dydžio dantračiai, sudarantys poras kiekvienai pavarai. Vieno veleno dantračiai susijungia su kito veleno dantračiais, o kiekviena pora atitinka skirtingą perdavimo santykį. Papildomas, mažesnis dantračių rinkinys (dažnai su atskiru tarpiniu velenu) naudojamas atbulinei eigai, leidžiantis važiavimą atgal. Visos modernių pavarų dėžių pavaros nuolat tarpusavyje susijungusios (vadinamoji "pastovaus sujungimo" dėžė) ir turi žvaliuosius dantračius - toks sprendimas padidina apkrovos atlaikymo gebėjimą bei sumažina triukšmą ir vibracijas darbo metu.
Sinchronizatoriai
Kad pavaros būtų jungiamos greitai ir be trukdžių, kiekviena dantračių pora (išskyrus atbulinę eigą) turi sinchronizatorių. Tai mažas trinties mechanizmas, esantis tarp dantračio ir veleno, kurio paskirtis - suvienodinti besijungiančių dantračių greitį iki visiško sujungimo. Vairuotojui pasirinkus pavarą, sinchronizatorius sulėtina arba pagreitina konkretaus dantračio sukimąsi, kad jis atitiktų veleno greitį - tik tada pavaros susijungia sklandžiai. Sinchronizatorių dėka pavarų perjungimas tampa sklandus, greitas ir be trūkčių, o tai padidina komfortą ir apsaugo dantračių dantis nuo pažeidimų. Sinchronizatoriai, jungiant pavarą, suvienodina reikiamo pavaros veleno ir ant jo besisukančių krumpliaračių sukimosi greičius.
Pavarų perjungimo mechanizmas
Pavarų perjungimo mechanizmas - tai traukių, jungiamųjų elementų ir šakių sistema, sujungta su pavarų svirtimi, kuria vairuotojas pasirenka pavaras. Perkėlus svirtį, atitinkamos šakės sujungia (per sinchronizatorių) pasirinktą pavarą su pagrindiniu velenu, tuo pačiu išjungdamos ankstesnę pavarą. Reikiama pavara įjungiama stumdant slankiąsias krumplines movas. Taip pat mechanizmas turi apsaugas, neleidžiančias netyčia įjungti netinkamos pavaros.
Mechaninės Pavarų Dėžės Privalumai ir Trūkumai
Mechaninė pavarų dėžė šiandien nebėra labiausiai paplitusi pavarų dėžės rūšis, naudojama automobiliuose. Tačiau ji vis dar yra gana paklausi dėl savo patikimo veikimo, konstrukcijos ir priežiūros bei remonto paprastumo. Mechaninė pavarų dėžė gavo savo pavadinimą dėl „rankinio“ (kitaip sakant, mechaninio) pavarų perjungimo būdo. Ji laikoma patikimiausia, bet ir sunkiausiai valdoma pavarų dėžė, ypač pradedančiajam vairuotojui.
Privalumai
Vienas iš pagrindinių mechaninės pavarų dėžės privalumų yra tai, kad jos leidžia geriau kontroliuoti automobilio greitį ir galią. Vairuotojas gali perjungti pavaras savo nuožiūra, todėl gali pasirinkti optimalią pavarą konkrečioje situacijoje, pavyzdžiui, važiuodamas į kalną ar lenkdamas. Be to, mechaninės dėžės vertinamos dėl didelio patvarumo ir mažesnių eksploatacijos išlaidų, palyginti su automatinėmis transmisijomis - jų konstrukcija paprastesnė, o potencialus remontas pigesnis.
Mechaninės pavarų dėžės privalumai apima konstrukcinį paprastumą, galimybę važiuojant iš anksto (priklausomai nuo situacijos kelyje) rankiniu būdu pasirinkti reikiamą pavarą. Atsižvelgus į šį privalumą, vairuodamas automobilį ekstremaliomis sąlygomis, pvz., esant slidžiam keliui, profesionalus vairuotojas dažniau rinksis automobilį su mechanine pavarų dėže. Nekyla problemų vilkti automobilį su mechanine pavarų dėže standžia ar lanksčia vilktimi. Kitas gana svarbus privalumas mechaninės dėžės atžvilgiu yra galimybė „mechaniškai“ užvesti automobilį su išsikrovusiu akumuliatoriumi.
Trūkumai
Pirmasis mechaninės pavarų dėžės minusas - sąlyginai mažesnis vairavimo patogumas, lyginant su automatine. Nepatyrusiems vairuotojams gali būti sunku jas valdyti, ypač esant intensyviam eismui arba važiuojant stačiomis įkalnėmis, kai vairuotojas turi balansuoti tarp sankabos ir akceleratoriaus pedalų. Svarbu nepamiršti, kad sankabos pedalą būtina išminti iki galo perjungiant pavarą, nes mažai patyrę vairuotojai, dažnai to nedaro, o tai nepatartina. Naujokai vairuotojai automobiliuose su mechanine pavarų dėže dėl nepatyrimo gali lengvai sudeginti automobilio sankabą, o tokiu atveju remontas brangus.
Mechaninių Pavarų Dėžių Gedimo Požymiai
Yra keli aiškūs požymiai, kurie signalizuoja, kad mechaninei pavarų dėžei gali būti reikalingas remontas arba bent jau profesionali diagnostika. Šių ženklų ignoravimas gali paaštrinti problemas ir padidinti remonto išlaidas.
Dažniausi požymiai
Mechaninių pavarų dėžių remontas dažniausiai tampa būtinas, kai atsiranda:
- Netolygus ar sunkus pavarų perjungimas: Pavaros jungiasi su pasipriešinimu, girdisi girgždesys arba cypimas - tai rodo dėvėjimąsi guoliuose ar krumpliaračiuose.
- Pavarų išsijungimas važiuojant: Jei pavaros nebesilaiko įjungtos, problema gali slypėti susidėvėjusiose šakutėse, velenų šlicuose ar sinchronizatoriuose.
- Triukšmas ar vibracija iš pavarų dėžės: Girdimi bildesiai ar gaudesys dažniausiai atsiranda dėl nudilusių guolių ar netinkamo tepimo lygio. Netaisyklingas pavarų dėžės darbas, sankabos ar veleno problemos, ar netinkamai sureguliuotas pavarų dėžės slėgis taip pat gali sukelti vibraciją.
- Alyvos nuotėkis: Alyvos praradimas gali sukelti rimtą pavarų dėžės pažeidimą, todėl svarbu laiku pastebėti nutekėjimo vietą.
- Variklio darbo sutrikimai dėl transmisijos pasipriešinimo: Kartais netinkamai veikianti pavarų dėžė lemia variklio užgesimą, ypač perjungiant pavaras.
- Neįprasti garsai ir triukšmai: Girgždėjimas, tuksėjimas ar kiti neįprasti garsai keičiant pavaras ar važiuojant gali rodyti perdavimo mechanizmo problemas.
- Apsunkintas pavarų keitimas: Jei sunku įjungti ar išjungti tam tikras pavaras, arba jos neįsijungia/neišsijungia sklandžiai, tai gali būti gedimo požymis.
- Savaiminis pavarų išsijungimas: Pavaros nepasilieka įsijungusios arba netikėtai išsijungia.
Konkretūs defektai
Mechaninių pavarų dėžių viduje gali pasitaikyti įvairių gedimų, kurių ignoruoti nevalia:
- Guolių defektai: Nudilę ar suaižėję riedėjimo guoliai sukelia ūžesį ir vibraciją.
- Velenų pažeidimai: Išdilę kakliukai ar nutrūkę sriegiai lemia netikslų velenų darbą ir triukšmą.
- Krumpliaračių bei šakučių nusidėvėjimas: Dėl to pavaros gali strigti arba visai nebesijungti.
- Sankabos mazgo pažeidimai: Įtrūkimai, skylių išdilimas ar netolygus veleno įvorės darbas gali lemti netolygų pavarų perjungimą.
Kai pastebite bent vieną iš šių gedimo požymių, pavarų dėžės remontą reikėtų atlikti nedelsiant, nes net ir menkas defektas gali greitai sukelti rimtesnį pažeidimą ar visos dėžės gedimą.
Mechaninių Pavarų Dėžių Remontas ir Priežiūra
Mechaninė pavarų dėžė - sudėtingas automobilio komponentas, kurio priežiūra reikalauja ypatingo dėmesio. Be to, mechanines pavarų dėžes reikia reguliariai prižiūrėti, įskaitant sankabos ir pavarų dėžės alyvos lygio tikrinimą, periodišką sankabos plokštelių ir kitų komponentų keitimą. Mechaninėje pavarų dėžėje gali tekti periodiškai keisti sankabos plokštelę ir reguliariai tikrinti pavarų dėžės alyvos lygį.
Kada reikalingas remontas ar keitimas?
Mechaninių pavarų dėžių remontas paprastai pasirenkamas, kai gedimai yra lokalūs ir mechaninė pavarų dėžė dar turi sveiką pagrindinę konstrukciją. Tokiu atveju pakanka pakeisti nusidėvėjusias detales, kad dėžė vėl veiktų tyliai ir sklandžiai. Dažniausiai remontuojama, kai:
- Sugedę arba nusidėvėję guoliai;
- Pažeisti sinchronizatoriai;
- Dėvisi šakutės ar perjungimo mechanizmai;
- Sugedę riebokšliai / sandarikliai;
- Aptinkamos smulkios drožlės alyvoje.
Jei pažeidimai yra gilūs arba išplitę, mechaninės dėžės remontas tampa ekonomiškai neefektyvus. Tokiu atveju rekomenduojamas keitimas į restauruotą arba kapitalinis remontas, kai atnaujinama visa transmisijos sistema. Keitimas būtinas, kai:
- Suskilusios arba deformuotos krumpliaračių dantys - transmisija ūžia net ir po guolių keitimo.
- Pažeisti velenai ar diferencialas - dėl smūgių, alyvos trūkumo ar ilgo eksploatavimo be priežiūros.
- Nulaužtos arba stipriai sudilusios šakutės, korpusas ar karterio dalys.
- Po defektacijos nustatoma, kad reikalinga pakeisti daugiau nei 50 % komponentų - tokiu atveju pigiau ir patikimiau montuoti restauruotą dėžę.
- Kai gamintojas nebegamina atskirų detalių ir jų sunku gauti, todėl remontas užtruktų ir pabrangtų.
Kapitalinis pavarų dėžės remontas taikomas tarpinei situacijai - kai išsaugoma korpuso dalis, bet pakeičiami visi vidiniai mazgai (guoliai, krumpliaračiai, sinchronizatoriai, riebokšliai, velenai). Toks sprendimas leidžia atkurti dėžės resursą iki naujos būklės. Tiksli diagnostika, leis priimti pagrįstą sprendimą.
Remonto procesas ir eiga
Remonto procesas apima šiuos etapus:
- Pirminė diagnostika ir bandomasis važiavimas: Patikrinami simptomai: ūžesys, cypimas, vibracija, sunkus perjungimas, „išmetamos“ pavaros, alyvos dėmės. Atliekamas bandomasis važiavimas skirtingais režimais (apkrova / sukiai), klausoma triukšmų, jaučiamos vibracijos.
- Alyvos ir išorės patikra: Nuleidžiama alyva, vertinamas kvapas/spalva, ar yra metalo drožlių. Apžiūrimi riebokšliai, tarpinės, ventiliacijos taškai, ar nėra nuotėkių.
- Dėžės nuėmimas nuo variklio: Nuimama transmisija (kartu tikrinama sankaba, smagračio būklė). Žymimos padėtys, atjungiami traukės/kabeliai, pavarų selektorius.
- Išardymas ir defektacija: Išardomas korpusas, pirminis/antrinis velenai, diferencialas. Atliekami matavimai: guolių laisvumas, sinchronizatorių nudilimas, dantų profiliai, šakučių geometrija. Nustatomas darbų sąrašas ir dalių keitimo apimtis.
- Dalys ir techninės specifikacijos: Parenkami OEM ar kokybiški analogai: guoliai, sinchronizatoriai, krumpliaračiai, riebokšliai, tarpinės. Patvirtinamos alyvos specifikacijos/klampa pagal gamintoją.
- Remontas / atstatymas: Keičiami guoliai, sinchronizatorių, šakutės, riebokšliai; prireikus - krumpliaračiai, velenai, diferencialo elementai. Atliekamas šimavimas (tarpinių parinkimas) ir tolerancijų sureguliavimas (backlash, preload). Patikrinamas dantų kontaktas ir paviršių darbas.
- Surinkimas ir sandarumo patikra: Paviršiai nuvalomi, naudojami teisingi sukimo momentai. Nauja tarpinė / hermetikas pagal specifikaciją. Sandarumo testas prieš montuojant į automobilį.
- Montavimas atgal ir alyva: Dėžė montuojama, sureguliuojamas pavarų selektorius / traukės. Užpildoma rekomenduojama transmisijos alyva nustatytu kiekiu.
- Kokybės kontrolė ir bandomasis važiavimas: Atliekama šalta/šilta eiga, visų pavarų perjungimas, triukšmo/vibracijų testas. Patikrinamas sandarumas po bandomojo važiavimo.
Eksploatacijos Patarimai Mechaninės Pavarų Dėžės Vartotojams
Dažna vairuotojų klaida, ypač miesto spūstyse - rankos laikymas ant pavarų svirties. Net ir nedidelis spaudimas perjungimo šakutėms sukelia nuolatinę trintį su sinchronizatoriais, dėl ko šie perkaista ir dyla žymiai greičiau. Rekomenduojame įprasti laikyti abi rankas ant vairo, o transmisinę alyvą keisti bent kas 60-80 tūkst. kilometrų.
Periodiškai tikrinkite tepalų kiekį bei kokybę. Transmisijos skysčio lygis - svarbus parametras, tepalų turi būtų pakankamai. Tačiau reikia mokėti skysčių lygį patikrinti. Labai svarbu prieš tikrinant užversti variklį ir sušildyti automobilį - pajunginėti pavaras, kad tepalas pasiskirstytų. Koks turi būti reikiamas tepalų lygis, parodyta automobilio instrukcijoje. Ištraukus matuoklę, pirmas jos ištraukimas yra nuvalomas - tepalo lygis vertinamas matuoklę ištraukus antrą kartą. Matuoklėje yra sužymėtos ribos - didžiausia bei mažiausia. Patariama tepalus tikrinti bent kartą per mėnesį, o suplanavus ilgesnę kelionę, juos patikrinti - privaloma. Taip greičiau bus pastebėtas tepalų nutekėjimas. Esant per mažai tepalų, pavarų dėžė gali „sudegti“. Keičiant ar pildant tepalų, negalima pilti bet ko ir bet kiek, ką „patarė draugas“.
Pavarų Dėžių Tipų Apžvalga ir Palyginimas
Pavarų dėžė - tai mechanizmas, keičiantis automobilio ar kitos transporto priemonės važiavimo greitį, sukimo momentą ir judėjimo kryptį. Ji sudaryta iš krumplinių pavarų ir perjungimo įtaisų. Pavarų dėžių tipai skirstomi į pakopines, bepakopes ir mišriąsias. Automobilių pavarų dėžės yra labai svarbi bet kurios transporto priemonės sudedamoji dalis, o kiekvienas skirtingas tipas turi savų privalumų ir trūkumų. Pavarų dėžės tipo pasirinkimas labai priklauso nuo vairuotojo pageidavimų ir vairavimo stiliaus. Krumpliaračių perdavimo santykis - tai poroje dirbančių krumpliaračių krumplių skaičių santykis.
Trijų laipsnių pavarų dėžė - pavarų dėžė, kurioje dirba trys krumpliaračių poros su skirtingais perdavimo santykiais ir įgalina trejopai transformuoti sukamąjį momentą (neskaitant atbulinės eigos). Keturių laipsnių pavarų dėžė - pavarų dėžė, kurioje dirba keturios krumpliaračių poros su skirtingais perdavimo santykiais ir įgalina transformuoti sukamąjį momentą keturiais skirtingais laipsniais (neskaitant atbulinės eigos). Skirstymo dėžė - tai mechanizmas, skirtas išdalinti variklio sukimo momentą, gautą iš pavarų dėžės tarp varančiųjų tiltų ar papildomų mechanizmų, sumontuotų automobilyje. Varantysis tiltas - tai automobilio ratų pavara, kuri gauna sukamąjį momentą iš kitų transmisijos elementų ir perduodama ant jos sumontuotiems ratams, priverčia automobilį judėti.
Pakopinės pavarų dėžės
Pakopinės pavarų dėžės (įskaitant mechanines) perjungia pavaras stumdant krumpliaračius arba sujungiant juos perjungimo movomis ir sinchronizatoriais, sankabomis, stabdžiais ar mišriuoju būdu. Valdymas gali būti tiesioginis arba per nuotolį. Didelio krovumo automobiliuose, autobusuose ir traktoriuose dažniausiai įrengiamos daugiavelenės ir daugiapakopės pavarų dėžės.
Bepakopės pavarų dėžės (CVT)
Bepakopės pavarų dėžės, dar žinomos kaip CVT (nuolat kintamos pavarų dėžės), perjungia pavaras hidrauliniu, mechaniniu ar mišriuoju būdu, dažnai naudojant skriemulių ir diržų sistemą. Jos dažnai naudojamos automobiliuose, siekiant užtikrinti sklandesnį ir efektyvesnį važiavimą. Skirtingai nuo tradicinių pavarų dėžių, kurios turi fiksuotą pavarų skaičių, šios pavarų dėžės gali sklandžiai reguliuoti pavarų santykį, kad jis atitiktų automobilio greitį ir išvystomą galią. Automobilio pagreitis yra tolygus ir linijinis, be trūkčiojančio pavarų perjungimo. Tačiau jų gamyba gali būti brangesnė nei mechaninių ar automatinių pavarų dėžių, todėl jos nėra tokios paplitusios. Be to, jas gali būti sunkiau ir brangiau remontuoti dėl sudėtingesnės bendros sistemos. Nuolat kintamoje pavarų dėžėje gali tekti keisti skriemulius ir diržus, taip pat reguliariai tikrinti pavarų dėžės alyvos lygį. Lengvuosiuose ir krovininiuose automobiliuose populiarios hidromechaninės bepakopės (automatiškai perjungiančios pavaras) pavarų dėžės. Kombainuose, ekskavatoriuose ir kitose lėtaeigėse žemės ūkio mašinose dažnai naudojamos hidrostatinės bepakopės pavarų dėžės, kurios turi krumplinį hidraulinį variklį.
Automatinės pavarų dėžės (tradicinės)
Automatinės pavarų dėžės pradėtos naudoti XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Jos veikia naudojant hidraulinio slėgio ir sukimo momento keitiklio sistemą, kuri leidžia automobiliui automatiškai parinkti optimalų pavarų santykį konkrečioje situacijoje. Vienas iš pagrindinių automatinės pavarų dėžės privalumų yra didelis komfortas vairuotojui, kuris išvengia daugybės nepatogumų, susijusių su būtinybe pačiam perjungti pavaras. Patogumas taip pat pasiekiamas sklandžiai perjungiant transporto priemonės pavaras. Automatinė pavarų dėžė idealiai tinka miesto kamščiams ir neskubiam važiavimui per juos. Tačiau automatinės pavarų dėžės turi ir trūkumų. Gali prireikti pakeisti sukimo momento keitiklį ir reguliariai tikrinti pavarų dėžės alyvos lygį. Be to, jos gali būti jautresnės vairuotojo klaidoms.
Dvigubos sankabos pavarų dėžės (DCT/DSG)
Dvigubos sankabos pavarų dėžės, tokios kaip DSG (tiesioginio pavarų perjungimo dėžė) arba DCT (angl. Dual Clutch Transmission), techniškai labiau panašios į mechanines nei į tradicines automatines. Šios dėžės naudoja dvi atskiras sankabas: viena pavarų dėžė atsakinga už nelyginių - pirmos, trečios ir penktos - pavarų darbą, o antra greičių dėžė - už lyginių - antros, ketvirtos ir šeštos. Kiekviena iš šių pavarų dėžių turi savo sankabą. Pavyzdžiui, kol automobilis važiuoja įjungus trečią pavarą, už lygines (antrą ir ketvirtą) pavaras atsakingas greičių dėžės velenas jau pasirengęs pavaros perjungimui, todėl, kai valdymo kompiuteris duoda signalą jungti pavarą, tai atliekama akimirksniu. Nuo 2010-ųjų robotizuotas pavarų dėžes labai dažnai pradėjo keisti DSG dėžės, kurios naudoja dvi mechanines pavarų dėžes ir dvi sankabas. Tokiu atveju viena sankaba visada yra aktyvuota, o kai reikia įjungti kitą sankabą ir perjungti pavarą, ši sankaba jau būna paruošta ir viskas įvyksta per 0,1 sekundės. DSG yra gana sudėtingos konstrukcijos, todėl ji yra sunkesnė ir reikalauja daugiau priežiūros, įskaitant periodinius alyvos ir filtrų keitimus. Negana to, DSG pavarų dėžė turi atskirus valdymo blokus, kurie linkę gesti.
tags: #mechanine #pavaru #deze #kaip #persimeta #begiai