Automobilių taršos mokestis yra apmokestinimas už transporto priemonių išmetamą taršą į aplinką. Jis taikomas siekiant sumažinti transporto sektoriaus poveikį klimatui, skatinti švaresnių automobilių naudojimą ir gerinti oro kokybę miestų teritorijose. Šis mokestis yra viena iš priemonių, kuriomis valstybė siekia mažinti CO₂ emisijas bei taršių automobilių dalį bendrame transporto sraute.
Mokesčio administravimu užsiima Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), kuri apskaičiuoja, surenka ir prižiūri mokesčio mokėjimą. „Regitra“ atlieka tik automobilio registracijos funkciją, o ne mokesčio surinkimą. Mokestis sumokamas registracijos metu, o ne kasmet.
Kodėl įvestas automobilių taršos mokestis?
Pagrindiniai šio mokesčio tikslai yra:
- mažinti transporto sektoriaus sukuriamą taršą;
- skatinti vairuotojus rinktis mažiau teršiančius automobilius;
- paskatinti automobilių parko atnaujinimą Lietuvoje;
- sumažinti senų dyzelinių automobilių dalį keliuose;
- prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.
Transporto sektorius Lietuvoje sudaro reikšmingą dalį visų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl šio mokesčio logika - „teršėjas moka“. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, transporto sektorius Lietuvoje sukuria 31 proc. taršos šiltnamio dujomis, o tai beveik dvigubai daugiau nei pramonė (16,7 proc.). Daugiau kaip pusę transporto taršos sukuria lengvieji keleiviniai automobiliai - tai yra 54 proc. Be to, tik transporto sektoriuje tarša nuo 2005 m. augo ypač stipriai - 50 proc.
Nuo 2021 m. Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi mažinti poveikį klimato kaitai. Iki 2030 m. transporto srityje suvartojamų degalų kiekį turime sumažinti 42 proc. lyginant su dabartiniu. Nuo 2021 metų kiekvienas Lietuvoje sudegintas litras degalų įskaičiuojamas į kasmet mažėjančias nacionalines kvotas, kurias viršijus Lietuvai gresia apie 0,5 mlrd. EUR sankcijos. Viršytas kvotas turės padengti visi mokesčių mokėtojai iš valstybės biudžeto.
Automobilio mokestis yra plačiai taikoma priemonė transporto sukeliamai taršai mažinti, nes skatina vairuotojus atidžiau įvertinti automobilių techninius taršos parametrus, tačiau neriboja gyventojų judėjimo, keliavimo laisvės ir galimybių. Aplinkos ministerijos vertinimu, automobilių taršos mokestis yra tas instrumentas, kuriuo, sukūrus stipresnes paskatas rinktis mažiau taršias ir geresnės kuro ekonomijos transporto priemones ar kitas judumo alternatyvas, galima efektyviau spręsti oro taršos problemą.
Kaip apskaičiuojamas automobilių taršos mokestis?
Taršos mokesčio dydis priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių:
- kiek CO₂ automobilis išmeta (pagal registracijos dokumentuose nurodytus duomenis);
- kokį „Euro“ standartą automobilis atitinka (tai tiesiogiai susiję su variklio tarša).
Didesnė tarša = didesnis mokestis. Mokesčio mokėtojas yra tas, kuris registruoja automobilį savo vardu. Mokestis taikomas transporto priemonėms, kurių CO₂ emisija viršija 130 g/km. Mokesčio dydis skiriasi priklausomai nuo kuro tipo: dyzeliniams automobiliams jis yra didesnis nei benzininiams ar dujiniams.
CO₂ rodiklio nustatymas
CO₂ išmetimo kiekis nurodytas transporto priemonės registracijos liudijime arba gamintojo techninėje dokumentacijoje. Jei šių duomenų dokumentuose nėra, jis nustatomas pagal analogų techninius parametrus. CO₂ vertėmis, kurios nurodomos interneto svetainėse, siūloma nesivadovauti, nes pateikiamos vertės yra apytikrės ir dažnu atveju neįvertina konkretaus automobilio įrangos komplektacijos, turinčios įtakos galutinei CO₂ vertei. Kiekvienas gamintojas vartotojui pateikia įsigyjamo automobilio tipo patvirtinimo sertifikatą, kuriame nurodoma konkreti CO₂ vertė, atsižvelgus į konkrečią įrangos komplektaciją. Kai kuriais atvejais (importuotų iš JAV ar importuotų naudotų automobilių iš kitų ES šalių ir pan.) dėl duomenų stokos į minėtą laukelį CO₂ vertė nėra įrašyta.
„Euro“ standartų evoliucija ir „Euro 6“ reikšmė
Išmetamųjų teršalų ribojimas Europos Sąjungoje prasidėjo dar 1992 m., kai buvo įvestas „EURO 1“ standartas. „Euro“ standartai nustato maksimalų leidžiamą teršalų kiekį, kurį gali išmesti naujos transporto priemonės. Šis standartas ne tik prisidėjo prie oro kokybės gerinimo, bet ir paskatino automobilių gamintojus diegti pažangias taršos mažinimo technologijas.
- „EURO 6b“ standartas, įsigaliojęs 2015 m., sugriežtino dyzelinių variklių kietųjų dalelių emisijų reikalavimus, tačiau benzininiams varikliams didelių pokyčių neatnešė.
- „EURO 6d-TEMP“, įsigaliojęs 2019 m., įvedė realių važiavimo sąlygų (RDE) testus, dėl kurių gamintojai privalėjo diegti pažangesnes emisijų mažinimo sistemas, tokias kaip SCR su „AdBlue“, EGR ir DPF filtrus.
- „EURO 6d“, taikomas nuo 2021 m., nustatė griežtesnes CO₂ emisijų ribas (maks. 95 g/km) ir sumažino leidžiamą emisijų paklaidą realiomis važiavimo sąlygomis.
Kad transporto priemonė atitiktų „EURO“ standartus, dar projektavimo etape būtina taikyti specialius sprendimus, ypač susijusius su azoto oksidų (NOx) ir kietųjų dalelių emisijos mažinimu. Tačiau vien pažangi konstrukcija neužtikrina, kad transporto priemonė išskirs mažiau teršalų. Svarbu užtikrinti optimalų degalų ir oro mišinio degimą, tam pasitelkiami specialūs purkštukai ir jutikliai.
„EURO 6“ standartas buvo svarbus žingsnis mažinant transporto priemonių taršą. Jis privertė gamintojus diegti inovatyvias technologijas, sumažino azoto oksidų ir kietųjų dalelių emisijas, tačiau tuo pačiu padidino automobilių kainą ir jų eksploatacijos kaštus.
„Euro 6“ poveikis automobilių eksploatacijai ir būsimi apribojimai
Kadangi „EURO 6“ automobiliai yra modernesni ir naudoja sudėtingesnes taršos mažinimo sistemas, jų priežiūra dažnai yra brangesnė. Be to, keliaujant į užsienį su savo automobiliu svarbu žinoti apie galimus apribojimus tam tikrose šalyse. Jeigu planuojama pirkti naudotą automobilį, svarbu pasitikrinti jo emisijos standartą, nes kai kuriuose miestuose „EURO 5“ ir senesni dyzeliniai automobiliai gali būti ribojami ar net uždrausti.
Europos Sąjunga ruošiasi naujam žingsniui švaraus transporto link. Nuo 2025 m. liepos mėn. lengviesiems automobiliams bus pradėti taikyti „Euro 7“ taršos standartai, o 2026 m. jie bus dar labiau išplėsti. Šie reikalavimai bus griežtesni nei dabar galiojantys „Euro 6“: vertinama ne tik tai, kas išeina iš išmetimo vamzdžio, bet ir kietosios dalelės, atsirandančios nuo stabdžių trinkelių ir padangų nusidėvėjimo. Nors „EURO 6“ standartas ženkliai sumažino išmetamųjų teršalų kiekį, oro tarša vis dar išlieka problema, ypač dideliuose miestuose. Dėl to jau ruošiamasi „EURO 7“ standarto įvedimui, kuris bus dar griežtesnis, nors jo įgyvendinimas buvo atidėtas.
Kartu didesnę galią gaus ir miestų savivaldybės. Jos galės riboti senesnių ir taršesnių transporto priemonių judėjimą, plėsti mažos taršos zonas, o neatitinkantiems reikalavimų taikyti apribojimus arba baudas. Kitaip tariant, miestų centrai vis dažniau taps erdvėmis, kur prioritetas yra švaresnis oras, o ne automobilio amžius.
Ar mokestis taikomas visiems automobiliams?
Ne. Mokesčio mokėtojas yra tas, kuris registruoja automobilį savo vardu. Mokestis nėra taikomas visiems automobiliams; jei automobilis nebeatitinka naujų aplinkosaugos standartų - gali tekti apsvarstyti jo atnaujinimą, pardavimą arba perėjimą prie ekologiškesnio modelio. Šis mokestis aktualus lengviesiems ir lengviesiems krovininiams automobiliams, kurių išmetamas CO₂ kiekis yra didesnis nei 130 g/km, tačiau yra ir išimčių.
Dalyvavimas eisme reiškia, kad transporto priemonė turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės (automobilio) draudimą. Vadinasi, automobilis be techninės apžiūros ir/arba be draudimo atleidžiamas ir nuo taršos mokesčio.
Dyzeliniai automobiliai - nesvarbu, seni ar naujausio „Euro 6“ standarto - išmeta iki 10 kartų daugiau oro teršalų: kietųjų dalelių, azoto suboksidų, kitų teršalų. Pasaulio sveikatos organizacija dyzelinių automobilių išmetamus teršalus 2020 m. priskyrė prie 1-os grupės kancerogenų.
Kuo skiriasi benzinas ir dyzelinas? | „Bang Goes Theory“ | Žemės mokslas
Taršos mokesčio pavyzdžiai
Štai keletas taršos mokesčio pavyzdžių, priklausomai nuo CO₂ emisijos ir kuro tipo:
| CO₂ emisija (g/km) | Kuro tipas | Apytikslis mokesčio dydis (Eur) |
|---|---|---|
| iki 130 | Visi | 0 |
| 140 | Dyzelinas | 41,82 |
| 140 | Benzinas | 20,91 |
| 140 | Dujos | 18,82 |
| 200 | Dyzelinas | 334,56 |
| 200 | Benzinas | 167,28 |
| 200 | Dujos | 150,55 |
| virš 301 | Dyzelinas | iki 752,76 |
Kur panaudojami surinkti pinigai?
Surinktos lėšos patenka į valstybės biudžetą ir yra nukreipiamos į Darnaus judumo fondą, kuris finansuos:
- viešojo transporto atnaujinimą;
- elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą;
- miestų oro kokybės gerinimo projektus;
- žaliųjų technologijų skatinimo programas.
Taip susidaro teigiamas ciklas: mažiau taršos - daugiau tvarių sprendimų.
Valstybės tikslas iki 2030 m. - neviršyti 120 mln. tonų CO₂ emisijų. Prognozuojama, kad viršijus kvotas, šiam kiekiui padengti per ateinančius 8 metus tiesiai iš valstybės biudžeto reikėtų skirti 444,25 mln. eurų.
Socialinė parama ir lengvatos
Socialinę paramą gaunantiems gyventojams, sunaikinusiems savo seną ir įsigijusiems mažataršį automobilį, Aplinkos ministerija siūlo pasinaudoti nauja paramos priemone - 2 tūkst. eurų kompensacijomis. Visi kiti gyventojai gali gauti 1 tūkst. eurų kompensaciją, o sulaukusiems 64 m. piniginės socialinės paramos gavėjams taikoma 50 proc. nuolaida (iki 2024 m. gruodžio 31 d.). Lengvatos tarpusavyje nesisumuoja ir yra taikomos tik vienam gyventojo valdomam automobiliui.
Lietuvos senjorai mokės mažesnį vidutinį taršos mokestį nei kiti gyventojai: 2023 m. jis sudarys 115 EUR per metus (su lengvata senjorams) - tai yra 20 proc. mažiau nei bendras vidurkis. Lietuvos automobilių parko struktūros duomenys rodo, kad senjorai vairuoja šiek tiek senesnius, tačiau taupesnius automobilius, jie taip pat dažniau renkasi benzininį, o ne dyzelinį automobilį.
APVA kompensacijos elektromobilių pirkėjams
Lietuvos valstybė, per Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir kitas iniciatyvas, skatina ekologiško transporto įsigijimą. Tai apima subsidijas ir įvairias mokesčių lengvatas.
- Fiziniams asmenims: Fiziniai asmenys gali gauti 5 000 Eur kompensaciją už naują elektromobilį (įsigytą ne anksčiau kaip 6 mėn. nuo pirmosios registracijos) arba 2 500 Eur už naudotą (iki 4 metų amžiaus).
- Juridiniams asmenims: Juridiniams asmenims už naują M1/N1 klasės elektromobilį skiriama 4 000 Eur kompensacija.
Svarbiausia sąlyga: šios kompensacijos teikiamos tik už grynuosius elektromobilius (BEV), kurių registracijos liudijime nurodyta kuro rūšis yra „elektra“. Hibridiniai ir iš tinklo įkraunami hibridiniai automobiliai (PHEV) šios paramos negauna.
Kitos elektromobilių lengvatos
- Nemokamas parkavimas: Didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tokiuose kaip Kaunas, Klaipėda ir Šiauliai, elektromobilių parkavimas yra nemokamas. Tačiau Vilniuje situacija keičiasi: nuo 2025 m. liepos 1 d. mėlynojoje rinkliavos zonoje elektromobilių stovėjimas bus nemokamas tik pirmąją valandą, o vėliau apmokestinamas.
- Paskatos namų įkrovimo stotelėms: Gyventojai gali gauti kompensacijas nuo 533,87 iki 1055,04 Eur už 11-22 kW galios įkrovimo stotelių įrengimą.
Privalomieji mokesčiai registruojant automobilį Lietuvoje
Pagrindinės išlaidos, su kuriomis susiduria kiekvienas naujas transporto priemonės savininkas, yra susijusios su jos registravimu valstybės įmonėje „Regitra“. Šiame etape mokami du pagrindiniai mokesčiai: vienkartinis taršos mokestis ir kiti administraciniai mokesčiai už „Regitros“ teikiamas paslaugas.
Kiti administraciniai mokesčiai „Regitroje“
Be taršos mokesčio, „Regitroje“ mokami ir kiti administraciniai mokesčiai, kurie apima registracijos liudijimo ir valstybinio numerio ženklų išdavimą:
- Valstybinio numerio ženklai: Standartinio valstybinio numerio ženklo komplekto kaina yra 7,20 Eur. Vardinių numerio ženklų kaina svyruoja nuo 1500 Eur iki 2500 Eur.
- Registracijos liudijimas: Praradus ar sugadinus registracijos liudijimą, naujo dublikato išdavimas kainuoja apie 17-20 Eur, priklausomai nuo paslaugos skubos.
- Papildomos paslaugos: Pasirinkus dokumentų pristatymą paštu arba į paštomatą, taikomi papildomi mokesčiai, pavyzdžiui, kurjerio paslaugos kaina yra apie 6,99 Eur.
PVM ir muito mokesčiai: importo niuansai
Mokesčių, tokių kaip pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir muitas, taikymas priklauso nuo to, iš kurios šalies automobilis įvežamas - iš Europos Sąjungos (ES) / Europos ekonominės erdvės (EEE) šalies ar iš trečiosios šalies.
Automobilio pirkimas iš ES / EEE šalių
- Iš fizinio asmens: Kai automobilį perka ir parduoda du privatūs asmenys, PVM Lietuvoje mokėti nereikia.
- Iš juridinio asmens (PVM mokėtojo):
- Naudotas automobilis: Jei pirkėjas yra PVM mokėtojas, o pardavėjas taiko maržos schemą, PVM yra skaičiuojamas nuo maržos, o ne nuo visos vertės.
- Naujas automobilis: Perkant naują automobilį iš kitos ES valstybės PVM mokėtojo, pardavėjas taiko 0 % PVM tarifą. Tokiu atveju, pirkėjas (tiek fizinis, tiek juridinis asmuo) privalo apskaičiuoti ir sumokėti standartinį 21 % PVM Lietuvoje. Naujas automobilis PVM prasme yra tas, kuris atitinka bent vieną iš šių sąlygų: nuo eksploatacijos pradžios praėjo mažiau nei 6 mėn. ARBA juo nuvažiuota mažiau nei 6000 km.
Automobilio importas iš trečiųjų šalių (pvz., JAV, Norvegijos)
Importuojant automobilį iš šalių, nepriklausančių ES (pvz., JAV ar Norvegijos), taikomas muito mokestis ir importo PVM. Norvegija, nors ir priklauso EEE, mokesčių kontekste priskiriama trečiosioms šalims, todėl importuojant automobilį iš jos taip pat taikomi muitai ir PVM.
- Muito mokesčiai: Lengviesiems automobiliams šis tarifas paprastai sudaro 10 % nuo įsigijimo kainos, sunkvežimiams - 20 %, o motociklams ir keturračiams - 6 %.
- Importo PVM: Standartinis PVM tarifas Lietuvoje yra 21 %. Jis skaičiuojamas ne tik nuo automobilio vertės, bet ir nuo visų susijusių išlaidų, įskaitant muito mokesčius ir transportavimo išlaidas.
Administracinis automobilio įsigijimo ir registracijos procesas
Prieš kreipiantis dėl registracijos, svarbu tinkamai pasiruošti ir surinkti visus reikiamus dokumentus.
Būtini dokumentai
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas arba ID kortelė).
- Pirkimo-pardavimo sutartis arba kitas nuosavybės pasikeitimą patvirtinantis dokumentas.
- Savininko deklaravimo kodas (SDK): Pirkėjas privalo įsitikinti, kad automobilis turi SDK, nes be šio kodo negalima deklaruoti nuosavybės pasikeitimo ir registruoti transporto priemonės.
- Galiojantis techninės apžiūros sertifikatas ir transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisas yra privalomi, norint dalyvauti eisme.
- Importuotiems automobiliams: Papildomai reikia pateikti ankstesnės šalies registracijos dokumentus. Jei transporto priemonė įvežta iš ne EEE šalies, būtinas ir atitikties vertinimo dokumentas.
Registracijos procedūros
Procesas prasideda nuosavybės pasikeitimo deklaravimu, kurį pirkėjas gali atlikti „Regitros“ internetinėje sistemoje arba fiziniame padalinyje. Pirkėjas pateikia įgijimo deklaraciją, o pardavėjas per 5 darbo dienas privalo patvirtinti šiuos duomenis. Registruojant automobilį, įvežtą iš užsienio, jis gali būti tikrinamas dėl autentiškumo ir identifikavimo.
Išvados ir praktinės rekomendacijos
Automobilio įsigijimas Lietuvoje reikalauja kruopštaus finansinio ir administracinio planavimo. Siekiant išvengti papildomų išlaidų ir teisinių problemų, pirkėjams rekomenduojama laikytis kelių pagrindinių žingsnių:
- Apsidrauskite nuo rizikos: Prieš sudarant sandorį, patikrinkite automobilio techninę būklę. Visada turėkite galiojantį draudimo polisą.
- Įvertinkite kilmės šalį: Nustatykite, ar automobilis importuojamas iš ES/EEE šalies, ar iš trečiosios šalies, nes tai lemia muito ir PVM mokesčių prievolę.
- Išanalizuokite taršos rodiklius: Prieš pirkdami patikrinkite automobilio CO₂ emisijos duomenis, kad galėtumėte apskaičiuoti registracijos mokesčio dydį. Naudokite oficialią „Regitros“ skaičiuoklę.
- Patikrinkite dokumentus: Įsitikinkite, kad pardavėjas turi visus reikiamus dokumentus, ypač Savininko deklaravimo kodą (SDK).
- Pasinaudokite lengvatomis: Jei planuojate įsigyti elektromobilį, įvertinkite APVA subsidijų galimybes ir kitas lengvatas.
tags: #euro #6 #standartas #lengviesiems #automobiliams #mokestis