Vaizdinis posūkis, prieš du dešimtmečius pastebėtas humanitariniuose moksluose, - tai ypatingas susidomėjimas vaizdais, kilęs dėl naujų technologijų nulemto gausaus jų vartojimo visose gyvenimo srityse. Teorijų plotmėje ši sąvoka reiškia ne skaitmeninių vaizdų laviną ir rašto kultūros saulėlydį, o kalbinio posūkio pratęsimą į vaizdo sritį. Vaizdinio posūkio pasekmė - Europos ir JAV mokslininkų išplėtotas tarpdalykinis diskursas, paremtas dviem esminiais teiginiais: vaizdai yra kai kas daugiau nei ženklai ir formuoja savitą žinojimą.
Knygoje pateikiama šiuolaikinių vaizdo tyrimų ir teorijų apžvalga, nagrinėjami dailėtyrininkų, filosofų, medijų teoretikų tekstai, vienaip ar kitaip susiję su vaizdinio posūkio idėjomis. Įžvalgos apie daugialypę vaizdų sąveiką su žodžiais, medžiagiškomis laikmenomis, vaizduojamais objektais ir regimuoju suvokimu čia sudaro tam tikrą bendrą vaizdą, apibūdinantį jų pažinimo būklę.
Vaidmenų įvairovė vaizdinio posūkio įtakoje
Posthumanistinis mąstymas - mąstymas be gamtos ir kultūros priešpriešos - transformuoja vizualiųjų menų tyrimų objektus, subjektus ir metodus. Remiantis posthumanizmo filosofų ir vizualumo teoretikų įžvalgomis, hibridiškumas, simbiozė, tapsmas kartu ir kitos pamatinės sąvokos skleidžiasi dailėtyros diskurse ir praktikose.
Interdalykinės sąsajos
- Vaizdai ir žodžiai kuria komplementarias žinojimo formas, kai laikmenos ir regimasis suvokimas yra glaudžiai susiję.
- Technologinės naujovės keičia ne tik pateikimo, bet ir suvokimo patirtį, atveriant naujus vaizdų tyrimų kelius.
- Dailėtyros, filosofijos ir medijų teorijos sąveikauja siekdamos išryškinti vaizdų socialinę ir kultūrinę reikšmę.
Teoretiniai ir praktiniai posūkio aspektai
Šiuolaikiniai vaizdo tyrimai apima daugialypę vaizdų sąveiką su žodžiais, laikmenomis ir regimu suvokimu. Jie nagrinėja, kaip vaizdiniai nuorodos kuria savitą žinojimą ir kaip įvairios medžiaginės laikmenos įtakoja mūsų patirtį ir interpretaciją.
Konferencijos ir paskaitos kaip sklaidos priemonės
Remiantis posthumanizmo filosofų įžvalgomis, paskaitos ir seminarai (pavyzdžiui, Vilniuje) svariai prisideda prie vaizdinių tyrimų medžiagos plėtimo. Tokios diskusijos aptaria, kaip mąstymas be gamtos ir kultūros priešpriešos pakeičia dailėtyros diskursą ir metodus. Dr. Iliustracija: Vidas Poškus pateiktų įžvalgų pavydžių įrodymų įvairovė sustiprina diskusijų gilumą.
Fragmentai iš literatūros ir kritikos
Knyga apima šiuolaikinių vaizdo tyrimų ir teorijų apžvalgą, nagrinėja dailėtyrininkų, filosofų bei medijų teoretikų tekstus, kurie tiesiogiai susiję su vaizdinio posūkio idėjomis. Šie tekstai siūlo įvairius požiūrius į daugiafazių vaizdų sąveiką su kalba, laikmena ir regimu suvokimu, padedančius formuoti bendrą vaizdą apie pažinimo būklę.
Mėginimai susieti vaizdus ir pasaulėžiūrą
- Vaizdų kaip ženklų ribų plėtra, kuri leidžia jiems įgauti savitą žinojimą.
- Technologijos kaip veikiantys veiksniai formuojantys naujus tyrimų metodus.
- Diskursų tarpdalykiškumas - svarbiausia šio posūkio kultūroje.
Apibendrinant, vaizdinio posūkio studijos skatina gilų dialogą tarp kūno, vaizdo, kalbos ir technologijų. Kiekviena dalis papildomai raiškina, kaip vaizdai formuoja mūsų supratimą apie pasaulį ir kaip jų tyrimas keičia akademinę praktiką.
Dr. Gegužės 21 d., 17 val. Vilniaus dailės akademijos 102 aud. (VDA C1 pastatas, Malūnų g.) bus paskaita, kurioje bus svarstoma kaip posthumanistinis mąstymas transformuoja vizualiųjų menų tyrimų objektus, subjektus ir metodus, į ką atsižvelgti hibridiškumo, simbiozės ir tapsmo kontekste.
tags: #erikos #grigoravicienes #vaizdinis #posukis