„Via Lietuva“ atliko naujo radarinio skaitiklio „XP20“ bandymus, siekdama nustatyti, ar ši technologija gali tapti tinkama alternatyva tradicinėms indukcinėms kilpoms. Po maždaug dviejų mėnesių trukusių bandymų paaiškėjo, kad „XP20“ transporto srautus fiksuoja beveik taip pat tiksliai kaip ir dabartinės sistemos, o kai kuriose situacijose gali būti net praktiškesnis.
„XP20“ radaro veikimo principai ir tikslumas
Pirminiai rezultatai rodo, kad transporto priemonių aptikimo tikslumas yra aukštas ir artimas indukcinių kilpų rezultatams. Vizualinio palyginimo metu nustatyta, kad „XP20“ neužfiksavo 1,65 proc. (19 iš 1151) transporto priemonių, o indukcinis kilpinis skaitiklis turėjo 1,74 proc. paklaidą, nes neužfiksavo 2 transporto priemonių, tačiau papildomai „priskaičiavo“ 20 perteklinių atvejų.
Bendras skirtumas tarp „XP20“ ir kilpinio skaitiklio siekė apie 3,3 proc., o tai laikoma nedideliu nuokrypiu. Panašios tendencijos buvo stebimos ir ilgesniu - 41 dienos - laikotarpiu, jas patvirtino duomenų analizė. „Ilgesnio laikotarpio - 41 dienos - duomenų analizė patvirtino šias tendencijas - vidutinis bendras transporto priemonių skaičiaus skirtumas tarp kilpinio ir „XP20“ skaitiklio siekė 3,7 proc., tai yra, labai artimą rezultatą vizualinio testavimo metu nustatytam“, - nurodo įmonė.
Transporto priemonių klasifikacija ir sunkumai
Buvo vertinama ir tai, kaip radaras atskiria skirtingas transporto priemones, ypač autobusus ir sunkvežimius. „Via Lietuva“ paaiškina, kad visi radariniai skaitikliai transportą klasifikuoja pagal ilgį, todėl tiksliai atskirti autobusą nuo sunkvežimio techniškai sudėtinga. „Radariniai skaitikliai, nesvarbu kokio gamintojo jie būtų, transporto priemones klasifikuoja pagal jų ilgį, todėl vertinant vien transporto priemonės ilgį atskirti ir identifikuoti autobusą nuo sunkvežimio yra technologiškai sudėtinga. Tačiau bendrai krovininių transporto priemonių nustatymas vertintinas kaip gana tikslus, nors šiek tiek nusileidžia indukciniam kilpiniam skaitikliui“, - aiškina bendrovė.
Vis dėlto šis skirtumas sudaro apie 2 proc. nuo bendro transporto priemonių kiekio, ką patvirtino ir 41 dienos duomenys. „Vidutinis krovininio transporto skaičiaus skirtumas tarp kilpinio ir „XP20“ skaitiklio siekė tik 0,4 proc. Palyginimui, tarp kito gamintojo radarinio skaitiklio ir „XP20“ krovininio transporto nustatymo skirtumas sudarė 8,1 proc.“ - vardijo „Via Lietuva“.
Potenciali naujos technologijos plėtra
Gauti rezultatai leidžia svarstyti apie platesnį technologijos taikymą. „Šis pilotinis projektas leido išbandyti realiomis sąlygomis skirtingas eismo intensyvumo matavimo technologijas ir jas palyginti. „Via Lietuva“ nuomone, gauti rezultatai leidžia vertinti technologiją kaip tinkamą diegti tam tikruose kelių ruožuose“, - aiškina įmonė.
Pirmiausia tokie radarai galėtų atsirasti keliuose su skiriamąja juosta, kur yra 4 ar daugiau eismo juostų ir didelis transporto srautas - ten, kur indukcinių kilpų įrengimas ir remontas yra sudėtingas, brangus ir reikalauja rimtų eismo ribojimų. Kalbant apie kainą, „Via Lietuva“ pabrėžia, kad radarai būtų diegiami ten, kur dabartinės sistemos jau pažeistos arba jų atnaujinimas kainuoja ypač brangiai. „Įvertinus dideles indukcinių kontūrų įrengimo, remonto sąnaudas bei eismo ribojimus intensyvaus eismo keliuose, ilguoju laikotarpiu dėl savo paprasto įrengimo ir minimalios priežiūros „XP20“ sprendimas tampa ekonomiškai palankesnis didelio eismo intensyvumo keliuose“, - komentuoja bendrovė.
Projektas neatskleidė netikėtų eismo srautų pokyčių, tačiau tai, anot „Via Lietuva“, taip pat laikoma geru ženklu. „Netikėtų rezultatų neužfiksuota, ir tai vertintina kaip teigiamas projekto rezultatas“, - pareiškia įmonė. Tai reiškia, kad naujasis skaitiklis realiai atspindi jau žinomą eismo situaciją šiame ruože. Atsižvelgiant į sparčią technologijų raidą, „Via Lietuva“ žada ir toliau testuoti bei vertinti eismo apskaitos sprendimus, kad būtų pasirinktos efektyviausios technologijos Lietuvos keliams.
Erdvinių radarų istorija ir raida
Erdviniai radarai, naudodami radijo bangas, renka informaciją apie automobilio aplinką. Jie gali nustatyti atstumą iki objektų ir identifikuoti tam tikrus jų judėjimo aspektus. Ši informacija pirmiausia naudojama automobilyje esančioms pagalbos vairuotojui funkcijoms. Radijo bangos nuolat siunčiamos ir, jei jų kelyje atsiduria objektas, atspindimos. Kai bangos grįžta, automobilis gali apskaičiuoti atstumą ir objekto judėjimą.
Anksčiau transporto priemonių greitis buvo fiksuojamas lazeriniais matuokliais, kurie Lietuvoje buvo montuojami nuo 2007 iki 2010 metų. Šie lazeriniai radarai turėjo būti montuojami iki 1,5 metro aukštyje. Tačiau ant žemės statomi lazeriniai radarai kentėjo nuo vandalų ir nebuvo tokie patikimi, kaip Doplerio radarai, ypač esant stipriam lietui ar sningant.
Laikui bėgant, vien greičio matavimo jau nepakako. Atsirado greičio matuokliai su indukcinėmis kilpomis, kurios sumontuojamos kelyje ir transporto priemones fiksuoja pagal jų skleidžiamą magnetinį lauką. Vystantis technologijoms iškilo poreikis vienu metu sekti dar daugiau transporto priemonių. Naujos kartos Doplerio radarai, kurie veikia ir esant prastoms apšvietimo sąlygoms, šiuo metu veikia Lietuvos didmiesčiuose. Šie radarai gali fiksuoti ne tik greitį, bet ir suteikti signalą, kada reikia nufotografuoti važiuojančią transporto priemonę, taip atsirado galimybės išmatuoti didesnio skaičiaus automobilių greitį.
„Volvo“ automobilių radarų funkcijos ir priežiūra
Dauguma šiuolaikinių „Volvo“ automobilių yra aprūpinti erdviniais radarais, kurie yra svarbi pagalbos vairuotojui funkcijų dalis. Šie radarai, veikdami radijo bangomis, renka informaciją apie automobilio aplinką, nustato atstumą iki objektų ir identifikuoja jų judėjimą. Svarbu neužblokuoti radarų, nes tai gali sutrikdyti jų veikimą.
Atsakingas naudojimas ir priežiūra
Radarai ir jais pagrįstos funkcijos papildo saugaus vairavimo praktiką, tačiau nepakeičia vairuotojo budrumo ir dėmesio. Kiekvienas radaras automobilyje turi savo aptikimo zoną, kurią riboja apžvalgos laukas ir veikimo nuotolis.
Svarbu:
- Nedėkite ir nemontuokite jokių daiktų priešais automobilio radarus arba arti jų, įskaitant lipdukus, kėbulo plėvelę ar lipnią juostelę.
- Priešais radarą esančios dažų dangos pažeidimai gali turėti įtakos jo veikimui. Pastebėjus pažeidimus, kreipkitės į įgaliotąjį „Volvo“ autoservisą.
- Užtikrinkite, kad sumontuoti priedai, papildoma įranga ar išorėje pritvirtintas krovinys neužstotų automobilio radarų. Priekabos, dviračių laikikliai ar kita įranga gali blokuoti radarą.
- Radarai yra jautrūs jiems susidariusioms nešvarumų, ledo arba sniego sankaupoms. Tai veikia radijo bangas ir gali sumažinti radaro gebėjimą aptikti objektus.
Automobilis ne visada gali identifikuoti radaro užblokavimą, tačiau apie tai informuoja pranešimais ekrane. Vis dėlto rekomenduojama reguliariai tikrinti radarus ir užtikrinti, kad aplink juos esančios vietos būtų švarios ir neuždengtos. Automobilio kameros, jutiklio ir radaro vietos turi būti reguliariai valomos, jose neturi būti etikečių, objektų, nešvarumų ar kitų galimų kliūčių.
Volvo - how the Personal Car Communicator PCC works
„Volvo“ saugumo technologijos: nuo pėsčiųjų iki gyvūnų
„Volvo“ nuolat tobulina savo saugumo sistemas, integruodama naujausias technologijas. Viena iš tokių sistemų yra pėsčiųjų aptikimo technologija, kuri veikia panašiu principu kaip ir erdviniai radarai. Automobilio priekyje esantys radarai fiksuoja eismo sąlygas ir aptikę kitą eismo dalyvį, pavyzdžiui, pėsčiąjį, ima automatiškai stabdyti.
Šiuo metu visi „Volvo“ automobiliai, turintys pėsčiųjų aptikimo sistemą, taip pat integruoja technologiją, leidžiančią aptikti ir dviratininkus. Statistika rodo, kad 50 proc. dviratininkų žūčių Europos keliuose įvyksta dėl incidentų, kuriuose dalyvauja automobiliai. „Volvo“ inžinieriai taip pat kuria naują sistemą, kuri galėtų aptikti į kelią netikėtai išbėgančius gyvūnus.
Automobilių logotipų paslėptos funkcijos
Tobulėjant naujoms technologijoms, automobilių emblemoms atsirado papildoma užduotis. Pavyzdžiui, „Volvo“ automobilių grotelėse esanti emblema gali turėti paslėptą funkciją. Be to, kad nurodo automobilio gamintoją, ji kai kuriuose modeliuose gali nurodyti variklio dangčio atidarymo rankenėlės vietą. Dabartinis „Volvo“ logotipas naudojamas beveik 100 metų, per tą laiką jis evoliucionavo, tačiau išlaikė bendrą idėją.
Greičio kontrolės sistemos Lietuvoje
Lietuvoje greičio viršijimas išlieka viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių, ypač skaudžiuose incidentuose. 2024 m. statistika rodo, kad greičio viršijimas arba saugaus greičio nepasirinkimas yra tiesiogiai susiję su daugiau nei 50% visų eismo įvykių, kuriuose buvo sužeisti arba žuvo žmonės. Kelių eismo pažeidėjus fiksuoja automobilių važiavimo greičio kontrolės sistemos, kurios bandoma sudrausminti vairuotojus, nesilaikančius greičio ribojimų.
Sektoriniai/vidutinio greičio matuokliai
Šie matuokliai, kurių Lietuvoje yra ir atsiras naujų, veikia tokiu principu: automobilis fotografuojamas įvažiuojant į ruožą ir išvažiuojant iš jo. Du įrenginiai su dviem kameromis ir laikrodžiais fiksuoja transporto priemonės valstybinius numerius ir tikslų važiavimo laiką. Viena kamera atpažįsta numerius, kita fiksuoja bendrą vaizdą. Papildomas apšvietimas leidžia identifikuoti numerius net tamsoje.
Jei vairuotojas viršijo leistiną greitį, automatiškai apskaičiuotas vidutinis greitis bus didesnis nei leidžiamas toje kelio atkarpoje. Prieš kiekvieną sektorinių/vidutinio greičio matuoklių kelio ruožo pradžią yra įspėjamasis kelio ženklas, pranešantis apie vidutinio greičio matavimą.
Stacionarūs ir mobilieji greičio matuokliai
Įprastas stacionarus greičio matuoklis (dar vadinamas „inkilu“) fiksuoja momentinį greitį - vienas blyksnis, ir automobilio greitis jau nuotraukoje. Mobilieji (trikojai) greičio matuokliai „PoliScan FM1“ yra lazeriniai prietaisai, galintys fiksuoti greitį 50 metrų atstumu, o nuo 75 metrų pradeda matuoti. Jie gali fiksuoti kelius eismo juostas iš abiejų pusių ir iškart kelis automobilius.
Vietos, kuriose statomi mobilieji greičio matuokliai, atidžiai parenkamos - dažniausiai avarinėse, pažeidimų rizikos vietose, didelių automobilių srautų zonose ar prevenciškai. Negalima statyti gyvenamosiose zonose, esant laikiniesiems kelio ženklams ar dėl kelio savybių (posūkis, prastas matomumas). Nors kartais matuokliai gali atrodyti paslėpti, jie statomi akivaizdžiai, siekiant kuo mažiau blaškyti vairuotojų dėmesį.
Policijos pareigūnai su civiliniu automobiliu stovi šalia, o matuoklis filmuojamas dėl saugumo. Lazeriniai greičio matuokliai su kamera filmuoja ir fotografuoja, o vaizdo įrašai išsaugomi. Ši įranga gali užfiksuoti greičio viršytojus ar telefonu kalbančius vairuotojus net už pusantro kilometro.
tags: #erdviniai #radarai #volvo