Lietuvoje elektrinių automobilių registracija ir toliau auga, o tai rodo sparčią rinkos plėtrą ir didėjantį visuomenės bei verslo susidomėjimą tvariu transportu. Apžvelgus naujausius duomenis, galima teigti, kad elektromobiliai vis tvirčiau įsitvirtina Lietuvos keliuose, nors iššūkių dar išlieka.
Bendra rinkos apžvalga ir augimo dinamika
Lietuvoje elektrinių automobilių registracija ir toliau auga. Pavyzdžiui, 2026 m. vasarį buvo įregistruota beveik 25 procentais daugiau elektromobilių nei tą patį mėnesį prieš metus. Bendrai elektromobilių registracijų skaičius išaugo net 26 procentais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o ekspertai teigia, kad tiek naujų, tiek naudotų elektromobilių segmentai aktyviai prisideda prie rinkos plėtros.
„Regitros“ duomenimis, per paskutinius šešis mėnesius Lietuvoje sparčiai išaugo Kinijoje pagamintų elektromobilių skaičius. Sausio 3 d. jų Lietuvoje buvo 226, o liepos 1 d. jau 369. Vis dėlto, kol kas Kinijos elektromobiliai sudaro tik šiek tiek daugiau nei 1 proc. viso elektromobilių parko.
Pasak „Regitros“ paslaugų valdymo ir vystymo departamento direktoriaus Tautvydo Paliulio, lyginant su 2024 m. liepos 1 d. duomenimis, per metus lengvųjų elektromobilių rinka paaugo 52 proc. Elektrinės transporto priemonės šiandien Lietuvoje sudaro apie 2 proc. rinkos.
„Ir toliau matome stabilų elektromobilių rinkos augimą. Jei tokia tendencija išliks ir ateinančius penkerius metus, elektromobiliai 2030 m. sudarys daugiau nei 15 proc. visų transporto priemonių. Taip pat galima prognozuoti, kad daugės Kinijoje gaminamų elektromobilių dalis. Jei 2022 m. jų Lietuvoje buvo tik 30, per šių metų šešis mėnesius jau buvo užregistruoti 143 Kinijos gamintojų elektromobiliai“, - sako T. Paliulis.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) skelbiami duomenys rodo, kad Lietuvoje iš viso jau įregistruota 46,5 tūkst. elektrinių lengvųjų automobilių, kai prieš metus registre jų iš viso buvo apie 29,8 tūkst. Skaičiuojama, kad šiemet vien per sausį šalyje įregistruota virš 1,3 tūkst. lengvųjų elektrinių automobilių - 25 proc. daugiau nei prieš metus tą patį mėnesį.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega pabrėžia: „Perėjimas prie ekologiškesnio transporto yra pasaulinė tendencija. 2024 m. kas penktas pasaulyje parduotas automobilis buvo elektromobilis. Matome, kad ši tendencija ir toliau stiprėja. Tai reiškia, kad investicijos į švarų transportą ir jam reikalingą infrastruktūrą tik augs. Europos Sąjunga taip pat prisideda prie šio augimo. Investicijos į švarias technologijas ne tik žalina Europą, bet ir stiprina mūsų konkurencinį pranašumą“.
Elektromobilių rinka Lietuvoje per pastaruosius metus augo neįtikėtinai sparčiai. 2025 m. gruodžio 1 d. AB „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo užregistruoti 43 594 M1 ir N1 kategorijų elektromobiliai, iš kurių 23 287 buvo grynieji elektromobiliai (BEV) ir 20 307 - iš išorės įkraunami hibridiniai automobiliai (PHEV). Palyginimui, Susisiekimo ministerijos duomenimis, prieš penkerius metus, 2020 m., Lietuvoje buvo registruoti tik 2606 elektromobiliai (1434 BEV ir 1172 įkraunami hibridai).
„Regitros“ duomenimis, per tris 2025 metų ketvirčius registruota 34,7 tūkst. naujų automobilių - 42 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau grynųjų elektromobilių registracijų skaičius per metus paaugo 67 proc., įkraunamų hibridų šoktelėjo net 170 proc., o hibridinių automobilių - 48 proc. Tai rodo, kad elektromobilių segmentas pastaruoju metu auga dar sparčiau ir kasmet įgauna vis didesnį pagreitį, lenkdamas bendrą naujų automobilių statistiką.
Pagal naujų elektromobilių įsigijimo procentą Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių ir net lenkia Lenkiją - rinkos dalis siekia apie 6,1 proc., kai kaimyninėse šalyse vidurkis yra apie 5 proc., pastebi Susisiekimo viceministrė Akvilė Danielė. Ekspertai prognozuoja spartesnį augimą ir nuteikia pozityviai. „Autoplius.lt“ vadovė teigia, kad jei dabartinis elektromobilių parko augimas išliks panašus, iki 2030 m. Lietuvoje jų važinės apie 150-200 tūkst. Toks rezultatas šaliai jau būtų solidus, tačiau vis tiek nepakankamas, lyginant su visų transporto priemonių skaičiumi.
Elektromobilių segmentų analizė
Hibridinių ir grynųjų elektromobilių santykis
Ilgą laiką Lietuvoje didžiąją dalį sudarė grynieji elektromobiliai, tačiau 2024 m. jų dalis ėmė mažėti, o iš išorės įkraunamų (plug-in) elektromobilių santykis didėjo. Šį pusmetį „plug-in“ elektromobilių dar padaugėjo, lyginant su grynaisiais. Liepos 1 d. jie sudarė 46 proc., lyginant su 43 proc. sausio 3 d.
Naujai įregistruotų įkraunamų hibridų skaičius per mėnesį vėl buvo didesnis nei grynųjų elektromobilių. Per šių metų sausį įregistruota 1,33 tūkst. elektrinių lengvųjų keleivinių elektromobilių, iš jų 582 - grynieji elektromobiliai ir 750 - įkraunami hibridiniai automobiliai. Tai 24,8 proc. daugiau nei tą patį mėnesį prieš metus, kai buvo įregistruota 1,06 tūkst. tokių transporto priemonių.
Remiantis LEA duomenimis, šiuo metu elektromobilių užimama viso šalies lengvųjų keleivinių automobilių parko dalis siekia 2,48 proc., o vien tik grynųjų elektromobilių dalis - 1,29 procento. Krovininių lengvųjų transporto priemonių parke elektriniai automobiliai sudaro 1,17 proc. Hibridinės transporto priemonės vasario 1 d. sudarė 6,3 proc. viso keleivinių lengvųjų automobilių parko (115,08 tūkst. automobilių), benzininės - 22,4 proc. (410,69 tūkst. automobilių), dyzelinės - 63,3 proc. viso parko (1,16 mln. automobilių).
2026 m. vasarį Lietuvoje įregistruota 1 227 lengvieji keleiviniai elektromobiliai: 564 grynieji elektromobiliai ir 663 įkraunami hibridai. Tai 25,1 proc. daugiau nei prieš metus tą patį mėnesį, kai buvo įregistruotas 981 toks automobilis. Įdomu tai, kad antrą mėnesį iš eilės įkraunamų hibridų registruota daugiau nei grynųjų elektromobilių.
2026 m. kovo 1 d. „Regitros“ duomenimis, Lietuvoje iš viso registruota 47 617 elektrinių lengvųjų automobilių (keleiviniai ir krovininiai kartu). Iš jų 24 248 - grynieji elektromobiliai ir 22 383 - įkraunami hibridai (M1 kategorija).
Hibridinių automobilių populiarumas Lietuvoje taip pat auga - šių metų pirmąjį ketvirtį jų registruota 3125, tai 66,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Hibridai sudaro 32 proc. visų naujų automobilių registracijų (2024 m. I ketv. - 25 proc.).
Naujų ir naudotų elektromobilių rinka
Lyginant 2024 m. ir 2023 m. pirmų šešių mėnesių duomenis, naujų elektromobilių buvo registruota beveik tiek pat - apie 1500. Tačiau lyginant 2024 m. sausio-liepos duomenis, naujų elektromobilių registracijų skaičius šoktelėjo net 85 proc. Tuo tarpu naudotų elektromobilių daugėjo 40 proc. per 12 mėn. „Autoplius.lt“ duomenimis, 2025-aisiais elektromobilių skelbimų skaičius viršijo 29 tūkst. ir, lyginant su 2024-aisiais, išaugo 41 proc.
Su didesne elektromobilių pasiūla keitėsi ir vidutinė elektromobilio kaina. 2025-aisiais naudotas elektromobilis vidutiniškai kainavo 24,5 tūkst. eurų. Ekspertai sako, kad nors tai ir atrodo didelė suma, per metus ji sumažėjo 12,9 proc. Fiksuojant augantį įregistruotų elektromobilių skaičių, natūralu, kad auga ir antrinė, naudotų šių transporto priemonių rinka. Elektromobilis iš salono Lietuvoje vis dar gali būti per brangi prekė vidutines pajamas uždirbantiems asmenims, tad naudoto elektromobilio įsigijimas - išeitis, kuria lietuviai linkę naudotis vis dažniau.
„Autoplius.lt“ portalo vadovė Dovilė Lukavičiūtė pastebi, kad į Lietuvą iš plataus asortimento automobilių aukcionais garsėjančių šalių, tokių kaip Vokietija, JAV ar Prancūzija, kasmet atkeliaujančių transporto priemonių skaičius išlieka stabilus. Visgi elektromobilių dalis tarp visų importuojamų automobilių auga. „Importas Lietuvoje, kaip matome, sudaro nemažą dalį elektromobilių sandorių. Vien praėjusiais metais importuotų elektromobilių dalis išaugo kone 50 proc. Tai labai aiškiai rodo - paklausa šioms transporto priemonėms stabiliai auga“, - sako Dovilė Lukavičiūtė.
Nauji automobiliai sausį sudarė beveik 22 proc. visų per mėnesį Lietuvoje įregistruotų lengvųjų keleivinių transporto priemonių. Nauji elektriniai automobiliai užėmė 23,6 proc. pardavimų rinkos - jų įregistruota 668 (gruodį - 906, prieš metus sausį - 455). Optimistiškiau atrodo naujų automobilių segmentas. 2026 m. vasarį nauji elektriniai automobiliai užėmė 20,1 proc. visų naujų lengvųjų keleivinių automobilių pardavimų - jų parduota 519. Nauji automobiliai kovą sudarė 22,2 proc. visų per mėnesį Lietuvoje įregistruotų lengvųjų keleivinių transporto priemonių, o nauji elektriniai automobiliai užėmė 17,6 proc.
2026 m. kovą įregistruoti 1 083 naudoti lengvieji keleiviniai elektriniai automobiliai - tai sudarė 7,5 proc. šios rinkos (pernai kovą buvo 665, arba 5,2 proc.). Be to, per mėnesį parduoti ir įregistruoti 7 naudoti lengvieji krovininiai elektriniai automobiliai (0,9 proc. rinkos).
2025 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje iš viso užregistruoti 9802 nauji lizingu įsigyti automobiliai (pernai 7379 vnt.). Elektromobiliai sudaro 5,1 proc. visų (500 vnt.), kai pernai tuo pačiu metu šis skaičius siekė 5 proc. (371 vnt.).
Populiariausi modeliai ir gamintojai
Kaip ir 2024 m., populiariausios elektromobilių markės Lietuvoje išlieka VOLKSWAGEN (3949 vnt.) bei TESLA (3495 vnt.). Iš TOP trejetuko šį pusmetį buvo išstumti NISSAN (2306 vnt.) markės automobiliai. Juos pakeitė BMW (2658 vnt.) ir VOLVO (2312 vnt.). Daug dėmesio dėl politinių turbulencijų susilaukę TESLA automobiliai vis tik neužleido savo pozicijos. Per paskutinius 6 mėnesius jų Lietuvoje buvo užregistruota beveik 500. Tai sudaro 15 proc. visų registracijų.
2025-aisiais Lietuvoje įregistruota daugiau nei 400 „Tesla Model Y“ elektromobilių. Po daugiau nei 200 - „Toyota Proace City“ ir „Toyota Proace City Verso“. Tarp populiariausių - ir „Škoda“, ir „Renault“, ir „Porsche“ modeliai. „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo plėtros vadovas Tomas Žilionis sako, kad populiariausių elektromobilių sąrašas atskleidžia tendencijas rinkoje. Anot jo, praėję metai ir šių metų pradžia puikiai atsispindi populiariausių elektromobilių sąraše. Pastebima, kad vis daugiau verslų renkasi elektromobilius ir ieško individualių viešojo įkrovimo sprendimų.
Eksperto teigimu, nepaisant ankstesnių skeptiškų prognozių apie „Tesla“ ateitį, būtent šio gamintojo modeliai išliko absoliučiais lyderiais tiek naujų, tiek naudotų elektromobilių pardavimų segmente.
Kinijoje ir kitose šalyse pagamintų elektromobilių įtaka
„Regitros“ duomenimis, Lietuvoje per paskutinius 6 mėnesius sparčiai išaugo Kinijoje pagamintų elektromobilių skaičius. Jei 2022 m. jų Lietuvoje buvo tik 30, per šių metų šešis mėnesius jau buvo užregistruoti 143 Kinijos gamintojų elektromobiliai. Šiuo metu Kinijos gamintojų elektromobiliai sudaro tik šiek tiek daugiau nei 1 proc. viso elektromobilių parko.
Vokiškų elektromobilių dalis per paskutinius šešis mėnesius dar padidėjo - nuo 35 proc. iki beveik 37 proc. Japonijoje (5946 vnt.) ir Jungtinėse Amerikos valstijose (5859 vnt.) pagamintų elektromobilių dalys nors ir nežymiai, bet pamažėjo - nuo 18 proc. iki 16 proc.
Sparčiai į Lietuvą žengia Kinijos rinkoje pagaminti elektromobiliai. Jų skaičius per šešis mėnesius padidėjo 63 proc. Nors mūsų šalyje Kinijos elektromobilių atstovybės buvo atidarytos tik šiais metais, jau matyti nemažas susidomėjimas. Tad galima teigti, kad šioje šalyje pagamintų elektromobilių Lietuvoje tik daugės. Anot D. Lukavičiūtės, su konkurencijos augimu, kurią pastaruoju metu vis agresyviau siūlo Kinijos rinkoje pagaminti elektromobiliai, tikėtina, augimo artimiausiais metais galime tikėtis dar didesnio.
Nors Kinijos gamintojų elektromobiliai jau gali pasiūlyti aukštos kokybės produktą už konkurencingą kainą, Lietuvoje populiarumą vis dar išlaiko labiau įprasti prekių ženklai. „Dar viena reikšminga tendencija - į Lietuvos rinką sparčiai žengia pasaulyje jau įsitvirtinę kinų gamintojai, tokie kaip BYD, Lynk & Co bei MG. Atsižvelgiant į jų kainos ir kokybės santykį, modernias technologijas bei dizainą, tikėtina, kad šie ženklai netrukus taps svarbiais žaidėjais ir mūsų šalyje“, - priduria T. Ratkevičius.
Elektrinės transporto priemonės ir jų savininkai
Kitos elektrinės transporto priemonės
Lietuvoje daugėja ne tik elektromobilių, bet ir kitų elektrinių transporto priemonių. 2022 m. liepą Lietuvoje buvo registruoti 434 elektriniai autobusai, 189 krovinės transporto priemonės ir 1960 mopedai bei lengvieji keturračiai. Šiemet tokių transporto priemonių ženkliai daugiau.
Lengvųjų krovininių elektromobilių rinkoje stebimas proveržis - šios kategorijos elektromobilių skaičius parke pasiekė 1 023, o jų metinis augimas siekė net 79,8 procento. Per kovo mėnesį parduoti 34 nauji lengvieji krovininiai elektromobiliai (32 grynieji elektromobiliai ir 2 įkraunami hibridai), jie užėmė 10,1 proc. šios kategorijos naujų transporto priemonių rinkos.
Juridinių ir fizinių asmenų dalis
Elektromobiliai išlieka itin populiarūs tarp juridinių asmenų. Jie valdo apie 40 proc. visų elektrinių transporto priemonių, tai yra beveik 14 tūkst. automobilių. Fiziniai asmenys valdo šiek tiek daugiau nei 21 tūkst. elektromobilių. Amžiaus grupėse pokyčių taip pat nematyti. Maždaug 7 iš 10 naujų įsigyjamų grynųjų elektromobilių keliauja į įmonių parkus.
Privatūs asmenys įsigijo 40 proc. (1251 vnt.) hibridinių automobilių, o tai 17,9 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Ši tendencija rodo, kad fiziniai asmenys vis aktyviau renkasi hibridinius variantus, galbūt dėl mažesnės kainos ir didesnio lankstumo.
Infrastruktūra ir valstybės parama
Įkrovimo stotelių plėtra
Patogi infrastruktūra yra labai svarbi elektromobilių plėtrai. Susisiekimo viceministrė Akvilė Danielė teigia, kad Lietuvoje šiuo metu yra apie 5 tūkst. viešųjų įkrovimo taškų, o vienai stotelei vidutiniškai tenka apie 9 elektromobiliai. Europos vidurkis yra daugiau nei 10 elektromobilių vienai stotelei, tad Lietuva čia atrodo konkurencingai.
Pagal Alternatyviųjų degalų įstatymo direktyvą, iki 2030 m. šalyje numatoma turėti 6 tūkst. viešųjų įkrovimo prieigų - prie šio tikslo Lietuva artėja labai sparčiai. Tačiau Akvilė Danielė pastebi, kad infrastruktūros išdėstymas nėra tolygus. Daugiausia stotelių telkiasi didžiuosiuose miestuose ir pagrindinių kelių koridoriuose, o pasienio regionuose infrastruktūros vis dar trūksta. Todėl valstybė aktyviai skatina savivaldybes teikti paraiškas ir įtraukti įkrovimo vietas į savo darnaus judumo planus.
„Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo plėtros vadovas Tomas Žilionis pažymi, kad infrastruktūros klausimas vis dar yra opus vairuotojams, svarstantiems, kokį transportą pasirinkti. Tačiau, anot jo, viešoji infrastruktūra Lietuvoje yra pakankamai išvystyta, atsižvelgiant į elektromobilių skaičių. Operatoriai vis mažiau dėmesio skiria viešojo tinklo kiekybei, kadangi stotelių jau užtenka. Dabar ieškoma būdų, kaip gerinti klientų patirtį ir paslaugos kokybę.
Atsiskaitymo patogumas ir technologijos
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Žaliosios transformacijos departamento direktorė Agnė Markauskienė pastebi, kad gyventojai ir verslas vis dažniau akcentuoja patogumą. APVA ir ministerija siekia užtikrinti, kad visose naujai įrengtose elektromobilių įkrovimo stotelėse būtų sudaryta galimybė patogiai atsiskaityti vietoje, be jokių išankstinių kortelių ar papildomų identifikavimo priemonių.
Įprastos ar vidutinės galios stotelės turės būti aprūpintos interneto ryšiu veikiančiais įrenginiais, leidžiančiais atlikti saugius mokėjimus, pavyzdžiui, generuojančiais QR kodus. Tuo tarpu didelės ir labai didelės galios stotelėse privalės būti įrengti mokėjimo kortelių skaitytuvai ar bekontakčio atsiskaitymo galimybė. Taip pat svarbu, kad viešos įkrovimo stotelės būtų patogios visoms grupėms: žmonėms su negalia, tėvams su vežimėliais, vyresnio amžiaus vartotojams.
Valstybės paramos priemonės
APVA paramos priemonių spektras yra tikrai platus ir apima tiek automobilių įsigijimą, tiek infrastruktūros kūrimą ten, kur jos reikia labiausiai. Lietuvoje APVA kompensacijos įsigyjant elektromobilius itin populiarios: beveik 60 proc. elektromobilių įsigyta su valstybės parama. A. Markauskienės teigimu, gauti APVA paramą įsigyjant elektromobilį yra be galo paprasta, nereikia pildyti daugybės popierių, procedūra trunka neilgai, tereikia žinoti savo elektromobilio VIN numerį ir banko sąskaitą. Be to, APVA darbuotojai konsultuoja, kaip procedūras atlikti kuo paprasčiau.
Finansinės paramos dydžiai
- Fiziniai asmenys už naują elektromobilį gauna iki 5 000 Eur, o už naudotą - iki 2 500 Eur.
- Verslui - atitinkamai 4 000 Eur už naują elektromobilį. Įmonės taip pat gali pasinaudoti PVM mokesčio atskaita - už M1 klasės elektromobilį, kurio kaina iki 50 tūkst. eurų, įskaitant PVM.
- Svarbi naujovė viešajam sektoriui - šiemet įvesta itin reikšminga parama: 15 000 Eur už naują elektromobilį, 7 500 Eur už naudotą. Pasak A. Markauskienės, ši priemonė atsirado pastebėjus, kad ankstesnės subsidijos viešosioms institucijoms buvo per mažos ir neskatino realaus įsigijimo.
Parama viešajai įkrovimo infrastruktūrai
A. Markauskienė pastebi, kad APVA kompensavimo mechanizmas labai svarbus ir net lemiamas, kalbant apie viešos įkrovimo infrastruktūros plėtrą. Nuo 2023 m. APVA teikia paramą įkrovimo stotelių plėtrai skirtingomis kryptimis: stotelėms prie magistralinių šalies kelių (TEN-T tinklas), privačia iniciatyva savivaldybėse, kurios turi parengusios darnaus judumo planus, bei savivaldybėse, kurios tokių planų nerengė, šalia magistralinių, krašto kelių, degalinėse, geležinkelių ir autobusų stotyse, oro uostuose, vidaus vandenų ir jūrų uostuose, taip pat vietose, kurios nustatytos darnaus judumo miestuose planų nerengusių savivaldybių planuose. Be to, investuojama ir į sunkiasvorio transporto įkrovimo prieigų plėtrą.
Galios mokesčio kompensavimas
Vienas iššūkių verslui, įrengiant naujas įkrovimo stoteles, yra galios mokestis. Jį reikia mokėti nuolat, nesvarbu, kiek tos galios panaudojama ir kiek kraunasi elektromobilių. Tačiau, pasak susisiekimo viceministrės Akvilės Danielės, ieškoma, kaip kompensuoti šį mokestį iš Modernizavimo fondo - tam rengiama tvarka.
Iššūkiai ir perspektyvos
Vairuotojų dvejojimai ir informacijos poreikis
Nors elektromobiliai Lietuvos keliuose populiarėja, vairuotojų vis dar neramina su šių transporto priemonių specifika susiję klausimai. „Autoplius.lt“ atstovė sako, kad patirties stygius vis dar jaučiamas, o dėl to kyla ir elementarūs klausimai. „Elektromobilį nusprendusiems rinktis klientams ramybės vis dar neduoda praktinės mintys, susijusios su kasdieniu naudojimu. Girdime, kad vairuotojai dažniausiai ieško visos įmanomos informacijos apie baterijos tarnavimo laikotarpį, remonto kainas. Taip pat, maksimalų nuvažiuojamą atstumą vienu įkrovimu skirtingomis sąlygomis“.
Šią baimę pastebi ir „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo plėtros vadovas Tomas Žilionis: „Matome, kad infrastruktūros klausimas - vis dar opus vairuotojams, svarstantiems, kokį transportą pasirinkti. Ar bus galimybių įsikrauti mieste? Ar užteks baterijos keliaujant tarpmiestiniais keliais? Klausimai - kylantys natūraliai, tačiau, žvelgiant mūsų akimis, pamažu prarandantys aktualumą. Viešoji infrastruktūra Lietuvoje - tikrai pakankamai išvystyta, jei žvelgsime į elektromobilių skaičius. Operatoriai vis mažiau dėmesio skiria viešojo tinklo kiekybei - stotelių jau užtenka. Kaip „Enefit“ skelbė anksčiau - šiuo metu ieškoma būdų, kaip gerinti klientų patirtį, paslaugos kokybę. Kitaip tariant - viešosios infrastruktūros jau turime pakankamai - atėjo laikas ja naudotis“.
Bendro automobilių parko pokyčiai ir dyzelino dominavimas
Nepaisant sparčios elektromobilių plėtros, bendrame automobilių parke elektra varomi automobiliai vis dar sudaro vos 2,5 proc. Dyzelis, nors pamažu traukiasi, užima daugiau nei 63 proc. viso parko. 2026 m. vasarį nauji elektriniai automobiliai užėmė 20,1 proc. visų naujų lengvųjų keleivinių automobilių pardavimų. Tačiau nauji automobiliai apskritai sudaro tik apie 20 proc. visų per mėnesį registruojamų transporto priemonių. Likę 80 proc. - naudoti, o tarp jų dyzelis dominuoja: 2026 m. vasarį įregistruoti 5 872 naudoti dyzeliniai automobiliai (56,8 proc. rinkos).
Skaičiuose slypi įdomi tendencija. Per 2026 m. vasarį naujai įregistruota 6 111 dyzelinių automobilių (47,3 proc. visų naujų registracijų), tačiau bendras dyzelinių automobilių skaičius parke per tą patį mėnesį padidėjo vos 471 vienetu. Labiausiai per vasarį parke padaugėjo hibridinių automobilių - net 1 468 vienetais. Hibridai (ne tik įkraunami, bet ir paprastieji) kovo 1 d. sudarė 6,3 proc. parko, arba 116 549 automobilius.
Lietuvoje elektrinių automobilių augimas yra akivaizdus, bet kalbėti apie perversmą dar per anksti. Parkas keičiasi laipsniškai - greitesnius pokyčius stabdo naudotų dyzelinių automobilių importas, kuris vis dar sudaro didžiąją dalį registracijų. Hibridų augimas rodo, kad rinka renkasi evoliuciją, o ne revoliuciją.
Atsiperkamumas ir ekologinis poveikis
„Vertinant jų poveikį aplinkai ar jų eksploatacijos išlaidas, elektromobiliai atrodo kaip patrauklus pasirinkimas, mat dažnu atveju intensyviai naudojamas elektromobilis atsiperka jau per lizingo laikotarpį. Eksperto skaičiavimais per metus nuvažiuojant maždaug 20 tūkst. km, bet kuris naujas elektromobilis naudojant jį 5 metus pasidaro pigesnis, t. y., bendras elektromobilio poveikis aplinkai bei jo priežiūros ir eksploatavimo išlaidos tampa mažesnės nei automobilio su vidaus degimo varikliu“, - teigia ekspertai.
Kalbinti pašnekovai sutinka, kad Lietuva šiandien yra tarp sparčiausiai elektromobilių rinką plečiančių šalių Europoje. Tam įtakos turi keli veiksniai: intensyvi infrastruktūros plėtra, reikšminga valstybės parama, technologinis progresas ir mažėjančios kainos. Valstybės institucijos stengiasi, kad naudotis elektromobiliais būtų patogu, o elektromobiliai būtų prieinami tiek gyventojams, tiek verslui, tiek viešajam sektoriui.
„Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo plėtrai vadovaujantis Tomas Žilionis sako, kad operatoriai ir toliau planuoja investicijas į infrastruktūrą. Ieškomi sprendimai, kurie vairuotojų patirtį darytų kuo įmanoma panašesne į patirtį vairuojant tradicinį automobilį. „Rinka visada diktuoja sąlygas. Ne išimtis ir Lietuva - matome, kad turime investuoti į patirtį. Tai ir įkrovimo stotelių galia, ir galimybė atsiskaityti įvairiais būdais, ir patogios lokacijos. Siekiame, kad klientams tektų kuo mažiau rūpesčių, susijusių su infrastruktūros būkle. Veikdami kartu su valstybe sukursime patogią aplinką tvariam judumui. Ir nors dabar dar tikrai turime kur pasitempti - perspektyvos pozityvios.“
tags: #elektriniu #automobiliu #augimas #lietuvoje