Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) tvarkymo veikla Lietuvoje yra griežtai reglamentuojama, siekiant užtikrinti aplinkos apsaugą ir efektyvų atliekų valdymą. Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija apie ENTP tvarkytojams keliamus reikalavimus, veiklos procesus, rinkos ypatumus ir susijusias institucijas.
Teisinis reglamentavimas ir pagrindiniai reikalavimai
ENTP tvarkymo veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 patvirtintos „Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės“ (Žin. 2004, Nr. ). Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos buvo priimtos pernai rugsėjį, o nauja tvarka, pasak Aplinkos ministerijos, sumažins netinkamą atliekų tvarkymą.
Fiziniai ir techniniai reikalavimai ENTP tvarkymo įmonėms
Pavojingųjų atliekų laikymo zona
Pavojingųjų atliekų laikymo zona turi būti patalpa arba aptverta, apšviesta ir saugoma teritorija, uždengta lengvų konstrukcijų stogeliu, saugančiu nuo atmosferos kritulių ir tiesioginių saulės spindulių.
ENTP ardymo sąlygos
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymas turi būti atliekamos uždarose patalpose.
Avarinės priemonės
ENTP apdorojimo įmonėje turi būti specialiųjų priemonių ir sorbentų, jie turi būti laikomi taip, kad būtų galima laiku ir tinkamai panaudoti ištekėjus pavojingiems skysčiams, kad šie neplistų toliau.
Poveikio aplinkai vertinimas (PAV)
Jeigu planuojama vienu metu laikyti 10 ar daugiau tonų pavojingųjų atliekų (dar neišardytų ENTP, susidariusių pavojingųjų atliekų) ir planuojamas ENTP ardymo pajėgumas - 5 ar daugiau tonų per parą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu pirmiausia reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV atranka).
Jei PAV atrankos metu nustatoma, kad planuojama veikla gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį, tuomet Aplinkos apsaugos agentūra priima sprendimą, kad būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą.
Sanitarinės apsaugos zonos (SAZ)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 3 priedo 2 lentelės 7 papunkčiu (atliekų laikymo, perkrovimo ir rūšiavimo įmonės įrenginiai (statiniai)) ENTP tvarkymo veiklai nustatoma 100 m sanitarinės apsaugos zona, kurią būtina įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.
Jeigu šios normatyvinės sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) nėra galimybių įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (pvz.
Finansinės prievolės ir civilinės atsakomybės draudimas
Veiklos vykdytojas turi parengti įmonės Prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo formą ir ją suderinti su Aplinkos apsaugos agentūra.
ENTP tvarkančios įmonės privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri vykdant veiklą dėl veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčinės veikos gali būti padaryta trečiųjų asmenų gyvybei, sveikatai, turtui arba aplinkai.
Darbuotojų kvalifikacija ir veiklos pradžios pranešimas
ENTP tvarkymo įmonėje privalo dirbti bent vienas darbuotojas, išklausęs atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus pagal aplinkos ministro patvirtintas Atliekų tvarkymo specialistų mokymo programas ir gavęs žinias patvirtinantį pažymėjimą.
Veiklos vykdytojas, prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, prieš 25 darbo dienas privalo informuoti Aplinkos apsaugos agentūrą, vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos objekto patikrinimo prie eksploatavimo pradžią tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. D1-444 (TAR, 2021-07-30, Nr. ).
ENTP tvarkymo procesas ir atliekų frakcijos
Pasak V. Jankoito, išardžius transporto priemonę, automobilio dalys paskirstomos į tris segmentus:
- Pirma frakcija - pakartotiniam naudojimui tinkamos dalys: sparnas, stiklas, variklio dangtis, patys varikliai, durelės, padangos.
- Antra frakcija - teigiamą vertę turinčios atliekos, dažniausiai tai būna metalai. Jie yra perdirbami.
- Trečia frakcija - vertės neturinčios atliekos arba su neigiama verte. Tai yra plastikai, gumos, stiklai, visos salono dalys, kilimai.
V. Jankoitas pridūrė, kad 36 proc. išardytos transporto priemonės sudaro vertės neturinčios atliekos, už kurių perdirbimą sumokama atliekų perdirbimo įmonei. Pasak jo, šių atliekų perdirbimo kaina svyruoja nuo 300 iki 2,5 tūkst. eurų už toną priklausomai nuo atliekų pobūdžio.
ENTP tvarkymo rinkos dinamika ir iššūkiai
Konkurencinės sąlygos ir finansavimas
Manoma, kad finansavimas padės paskatinti ENTP tvarkytojus skirti daugiau lėšų automobilių savininkams, kad jiems būtų tie automobiliai priduodami. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimiras Jankoitas teigė: „Jeigu mūsų teisėti ENTP tvarkytojai galėjo mokėti savininkui nuo 50 iki 200 eurų priklausomai nuo automobilio, tai aš labai tikiuosi, kad dabar finansuojant šitą atliekų tvarkymo dalį bus galimybė mokėti truputį daugiau ir tada nelegaliam verslui dar daugiau mokėti neapsimokės.“
Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė Asta Pakštaitė-Marcinkienė sako, kad įsigaliojus pokyčiams transporto priemonių gamintojai ir importuotojai pasirašinėja sutartis su automobilių tvarkytojais. „Gamintojai ir importuotojai per licencijuotą organizaciją organizuos ir finansuos neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų, pavyzdžiui, plastiko, gumos, stiklo, panaudotos alyvos sutvarkymą“, - sakė ji. „Procesai vyksta, yra sudarinėjamos sutartys su tokiais automobilių tvarkytojais, siekiant užtikrinti reikalavimus, kad jiems būtų sudarytos sąlygos visas neigiamą rinkos vertę turinčias atliekas priduoti lengvai, paprastai ir nemokamai.“ A. Pakštaitės-Marcinkienės teigimu, licencijuotų organizacijų yra dvi: jos vadovaujama gamintojų ir importuotojų asociacija bei Autogamintojų ir importuotojų asociacija. Naujos automobilių gamintojų ir importuotojų atsakomybės išlygins konkurencines sąlygas rinkoje: „Po šio įstatymo pakeitimo visi transporto priemonių pardavėjai lygiomis sąlygomis dalyvaus kolektyvinėje sistemoje ir vykdys numatytas tvarkymo užduotis. Galų gale nebebus galimybės nesąžiningam verslui išvengti pareigos organizuoti ir finansuoti senų automobilių atliekų tvarkymą. Verslas pareigas vykdys lygiomis konkurencinėmis sąlygomis.“
Poveikis transporto priemonių kainai
Pokyčiai leis transporto priemonių savininkams jas parduoti maždaug 100 eurų brangiau nebenaudojamų automobilių tvarkytojams. Tiesa, anot A. Pakštaitės-Marcinkienės, atliekų sutvarkymas gali būti įtrauktas į transporto priemonės kainą - ji gali augti apie 80 eurų.
Nelegaliai veikiantys ENTP tvarkytojai ir jų poveikis
Tutkus išdėsto konkrečius faktus apie Europos gynybinę strategiją
A. Pakštaitė-Marcinkienė teigė, kad dalis ENTP tvarkytojų iki šiol perdirbimui parduodavo tik teigiamą rinkos vertę turinčias atliekas, pavyzdžiui, metalą. „Veikė iki šiol tokia sistema, jog didelė dalis ardytojų priduodavo perdirbimui tik teigiamą rinkos vertę turinčias atliekas - viską, kas yra su metalu. Tai tie patys akumuliatoriai, kėbulai, sparnai, o visa kita, kas buvo neigiama, nuguldavo ne ten, kur reikia: komunalinių atliekų konteineriuose, sąvartynuose, pamiškėse ir panašiai“, - kalbėjo asociacijos vadovė.
V. Jankoitas aiškina, jog pradėti ENTP tvarkymo verslą reikia nemažų investicijų, todėl žmonės tai daro nelegaliai. „Pradėti legalų verslą reikia maždaug apie mažiausiai 30-35 tūkst. pirminių investicijų. Investicijų reikia investuojant į vietą, į nuomą ir leidimo padarymą dėl ko ir dygsta neteisėti ENTP tvarkytojai. Jie ardo, atliekas šalina, gauna iš automobilio dalių pajamas, gauna iš metalo pajamas. Išsinuomoja garažą, kuriam nereikia leidimo“, - teigė jis. Tokiu atveju, pasak V. Jankoito, nelegalia veikla užsiimantys asmenys priduoda metalo atliekas perdirbimui kaip fiziniai asmenys. „Niekas nedraudžia fiziniam asmeniui priduoti atliekų. Aš, Jonas Jonaitis, priduodu 10 t., 20 t., 30 t.“, - aiškino V. Jankoitas.
ENTP tvarkymo statistika ir poveikis aplinkai
Aplinkos ministerija BNS teigė neturinti statistikos, kiek nenaudojamų transporto priemonių buvo išardyta nelegaliai. Aplinkos ministerijos duomenimis, 2023 metais tvarkymui surinktų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių svoris siekė 39 tūkst. tonų. Naujesnės informacijos ministerija nepateikia.
Konsultacijas aplinkosauginiais klausimais teikiančios įmonės „Aplinkos apsaugos institutas“ duomenimis, 2017 metais Lietuvoje buvo neteisėtai išardyta 82 proc. arba 105 tūkst. transporto priemonių, o po jų išardymo atliekų ir pakartotiniam naudojimui tinkamų dalių svoris siekė 150 tūkst. tonų.
Daroma prielaida, kad Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai turės teigiamą poveikį ENTP tvarkymui, ypač iš ENTP išmontuotų dalių, neturinčių rinkos vertės ar turinčių neigiamą rinkos vertę, apskaitai ir tvarkymui. Numatomi pokyčiai mažina paskatas tokių atliekų neapskaityti ir jomis atsikratyti aplinkoje ar komunalinių atliekų sraute, - komentare BNS teigė Aplinkos ministerija.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija (kodas 302854422) buvo įkurta 2012-09-05. Pagrindinė įmonės veikla yra sąjungos, fondai, asociacijos. 2024 metais Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija pardavimo pajamos siekė 2 324 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 0 Eur. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama. Šiuo metu Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija įsikūrusi adresu J. Galvydžio g.
tags: #eksploatuoti #netinkamu #transporto #priemoniu #tvarkytojai