Atvejis Kazlų Rūdoje, kai namuose rastas negyvas 16-metis, priminė, kokie pavojai tyko paauglių, turinčių polinkį svaigintis chemikalais. Pirminiais duomenimis, paauglys bandė uostyti chemikalus, ir šis įprotis galėjo tapti jo mirties priežastimi. Nors tikslias nelaimės priežastis įvardys medicinos ekspertai, iš komentarų internete ir viešai pateiktų nuomonių akivaizdu, kad tokia, atrodytų, išguita problema kaip klijų uostymas iki šiol yra gaji tarp paauglių.
Su narkotikų problemomis Lietuvoje kovojančių asmenų sukurtoje interneto svetainėje buvo pateiktas vieno 17-mečio laiškas, kuriame aprašoma draugo istorija: „Aš pažįstu vieną žmogų, kuris jau 6 metus uosto „Moment“ klijus. Dabar jam 17 metų. Prieš šešis metus, tai darė daugelis jo bendraamžių. Tokiame amžiuje vartoti alkoholį dar buvo nemadinga, todėl daugelis svaigindavosi klijais. Visi iš mano pažįstamų išlindo, tik jis vienas sėdo. Gal tai ir juokingai skamba, bet taip ir yra. Jis atrodo baisiai kūdas, ištinęs, spuoguotas, smirdantis klijais. Kaip teigė mano bendraamžiai, kurie anksčiau uostė klijus, jiems dabar būtų gėda pasakyti, kad uosto klijus. Net ir ant tokio kvailo dalyko, kaip „Momentas“, galima rimtai sėsti“, - rašoma 17 metų vaikino viešame laiške.
Kas yra lakiųjų medžiagų uostymas?
Paauglių noras svaigintis chemikalais - itin pavojingas žaidimas. Yra pavyzdžių, kai tokie „nekalti“ žaidimai baigiasi mirtimi arba sunkiais sveikatos sutrikimais. Benzino uostytojas - tai asmuo, kuris sąmoningai vartoja lakiąsias medžiagas, tokias kaip benzinas, įkvėpdamas jų garus. Šis reiškinys, deja, nėra toks retas, ypač tarp paauglių.
Šiam tikslui naudojamos medžiagos yra lengvai prieinamos prekybos centruose. Mūsų buityje yra naudojama daugybė įvairių uostymui skirtų medžiagų. Tai toli gražu nebūtinai klijai, bet ir įvairūs dezodorantai, dujos, benzinas, tirpikliai. Dažniausiai įvairūs klijai ar benzinas supilami į ploną polietileninį maišelį, kuriuo apgaubiama nosis ir burna, o tada įkvepiami garai. Benzinas yra vartojamas rečiau nei klijai, nes jis laikomas ne „prestižiniu“, bet iš bėdos ir jis yra uostomas. Vieno didelio „Moment“ klijų indelio užtenka 4 uostytojams, kurie uosto retai. Klijai iš maišelio yra uostomi tol, kol maišelio sienelės sukimba, arba uostytojui pakanka garų dozės. Yra pasitaikę keletas atvejų, kada aerozoliai buvo supurkšti ne į maišelį, bet tiesiai į burną.
Istorinė perspektyva ir paplitimas
Seniau mediciną studijuojantys studentai mėgo rengti eterio uostymo vakarėlius. Šeštame dešimtmetyje klijus pradėjo uostyti JAV. Dažniausiai klijus ar benziną uosto 12-16 metų paaugliai, tačiau pasitaiko ir žymiai jaunesnių, kartais net 9-11 metų amžiaus vaikų.
Kodėl paaugliai uosto lakias medžiagas? Rizikos veiksniai
Paauglių noras svaigintis chemikalais dažnai susijęs su smalsumu, noru pabėgti nuo problemų, nepritapimu, bendraamžių įtaka ar psichologinių problemų bandymu kompensuoti. Vyresni paaugliai vėliau nuo tokių medžiagų gali pereiti prie alkoholio, o kartais ir prie stipresnių narkotikų.
Dažniausiai lakiosiomis medžiagomis svaiginamasi grupėmis, kurios formuojasi pagal gyvenamąją arba mokymosi vietą. Pastebima, kad lakiąsias medžiagas dažniau vartoja berniukai nei mergaitės.
Kaip atpažinti uostantį asmenį? Požymiai ir ženklai
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokių uostomų medžiagų efektas yra panašus į alkoholio poveikį. Tokios medžiagos slopina nervų sistemą, ir žmogus apsvaigsta. Itin nesunku atpažinti apsvaigusį žmogų, nes sutrinka jo pusiausvyra, užeina pykčio protrūkiai. Toks žmogus gali nebesiorientuoti, kur yra, sutrinka jo kalba. Žmogus pradeda juoktis, jam viskas atrodo nesvarbu.
Pagrindiniai požymiai, bylojantys apie lakiųjų medžiagų uostymą, yra:
- Stiprus klijų, benzino ar kitų tirpiklių kvapas, sklindantis iš burnos ir drabužių.
- Spuoguotumas, ypač aplink nosį ir burną, vadinamasis „uostytojų bėrimas“.
- Klijų dėmės ant drabužių.
- Neaiški, sutrikusi kalba.
- Elgsena, panaši į girto žmogaus.
Ženklai, rodantys lakiųjų medžiagų vartojimą, gali būti:
- Tuščios klijų tūbelės.
- Polietileniniai maišeliai su klijų ar kitų tirpiklių likučiais.
- Greitai pasibaigiantys įvairūs aerozoliniai gaivikliai, dezodorantai ar žiebtuvėlių kuras.
Lakiųjų medžiagų poveikis organizmui
Didelis lakiųjų medžiagų kiekis sukelia stiprų apsvaigimą, regos ir klausos haliucinacijas, sumažina raumenų tonusą. Dujos patenka į kraujotaką ir blokuoja deguonies pernešimą.
Trumpalaikės pasekmės ir mirtini pavojai
Tik pradėjus vartoti ar atsitiktiniais atvejais, tirpiklių uostymo efektai yra panašūs į alkoholio. Kai kurie uostytojai gali matyti keistus vaizdus. Atsigaunama gana greitai, jaučiamos lengvos pagirios. Tačiau lakiųjų medžiagų uostymas yra susijęs su mirtinu pavojumi dėl kelių priežasčių:
- Uždusimas: Užsismaukus polietileninį maišelį su uostalais ant galvos, galima uždusti. Pavojus toks, kad narkomanai uostydami greitai apsvaigsta ir praranda sąmonę, todėl nesuspėja nusitraukti nuo galvos maišelio ar nusimesti audeklo su benzinu ar skiedikliu. Jei įkvepiamos dujos sunkesnės už orą, palaipsniui kaskart įkvepiant jos išstumia orą iš plaučių audinio. Deguonis nepatenka į plaučius, nevyksta dujų apykaita, mažėja deguonies kiekis kraujyje, trūksta deguonies.
- Kvėpavimo takų užšalimas: Purškiant įvairius aerozolius, dujas ar žiebtuvėlių kurą tiesiai į burną, žmogus rizikuoja kvėpavimo takų užšalimu. Tokiu atveju žmogus paprasčiausiai nebeprakvėpuoja. Iš tūbelės išėjusios dujos atšąla, todėl galima nušalti nosiaryklę ir plaučių takus.
- Širdies sustojimas: Prisiuosčiusio įvairių chemikalų žmogaus širdis nuo per didelio krūvio gali sustoti. Apsvaigimui stiprėjant sutrikdoma kvėpavimo centro ir širdies veikla. Tirpikliai gali būti mirties nuo širdies sustojimo priežastimi.
- Traumos ir nelaimingi atsitikimai: Žmogus dažnai praranda įvairius pojūčius - nejaučia šalčio, todėl gali stipriai peršalti. Žmogus gali nebesiorientuoti, kur jis yra (pvz., eina per judrią gatvę), todėl jam gali įvykti įvairių nelaimingų atsitikimų. Galima mirti ir nuo tirpiklių uostymo pavojingose vietose, tokiose kaip kanalų pakrantės ar apleisti pastatai.
- Užspringimas: Prisiuostęs uostytojas gali prarasti sąmonę ir užspringti savo vėmalais.
Ilgalaikės pasekmės ir sveikatos sutrikimai
Reguliarus lakiųjų medžiagų, įskaitant benziną, uostymas sukelia rimtas ir ilgalaikes pasekmes organizmui:
- Smegenų pažeidimai: Ilgai uostant pažeidžiamos smegenys, sutrinka atmintis, koncentracija, regėjimas ir kalba. Gali išsivystyti nuolatinis smegenų pakenkimas.
- Nervų sistemos pažeidimai: Centrinės nervų sistemos slopinimas didėja, sukeldamas suvokimo ir raumenų koordinacijos sutrikimus.
- Kepenų ir inkstų pažeidimai: Ilgalaikis vartojimas gali pakenkti kepenims ir inkstams.
- Odos problemos: Dažnai uostantiems žmonėms gali išberti spuogais apie nosį ir burną.
- Psichologinės problemos: Gali atsirasti nerimas, depresija, irzlumas, panika, nemiga. Ilgalaikis tirpiklių uostymas būna koncentracijos praradimo, didelės depresijos ir nuovargio priežastimi. Kai nustojama uostyti, šie simptomai palaipsniui praeina.
- Mirtis: Didžiojoje Britanijoje kasmet užfiksuojama daugiau nei 100 mirčių, kurias sukelia lakiųjų medžiagų uostymas. Amerikiečių duomenimis, kas ketvirtas uostytojas numiršta pirmojo bandymo metu.
Be to, dujoms patekus į plaučius, organizmas į jas reaguoja išskirdamas skysčius.
Priklausomybės tipai
Dažnai uostant organizmas pripranta prie uostalų, bet jam reikia vis didesnės dozės. Ilgalaikis vartojimas gali sukelti priklausomybę. Skiriamos dvi priklausomybės rūšys:
- Psichinė priklausomybė: Kai kurie žmonės, siekdami išvengti savo asmeninių problemų, taip įpranta prie tirpiklių, kad tampa psichologiškai priklausomi nuo jų uostymo.
- Fizinė priklausomybė: Pasireiškia tokiais simptomais kaip galvos skausmai, nemiga, padidėjęs prakaitavimas, raumenų spazmai, širdies ritmo sutrikimai.
Nustojus uostyti, savijauta šiek tiek pagerėja, tačiau ilgalaikės pasekmės gali išlikti.
Prevencija ir pagalba
Prevencija yra itin svarbi. Svarbu kalbėtis su jaunimu apie narkotikų žalą, kurti saugią ir palaikančią aplinką namuose ir mokykloje, skatinti sveikus pomėgius ir ieškoti profesionalios pagalbos, jei kyla įtarimų dėl narkotikų vartojimo.
Narkomanija yra liga, kurią galima ir reikia gydyti. Visa reikalinga informacija ir pagalbos telefonai žmonėms, kurie turi problemų dėl įvairių priklausomybių, yra prieinami specializuotose įstaigose. Pastebėjus tokių požymių turintį paauglį būtina pranešti apie tai atsakingoms socialinėms institucijoms.
Priklausomybė | Visas dokumentinis filmas | NOVA | PBS
tags: #kaip #vad #zmogus #megstantis #uostyti #benzina