Automobilio skysčiai yra tarsi jo „kraujotaka“: jie tepa, aušina, apsaugo nuo korozijos ir užtikrina stabdymą. Daugelis vairuotojų prisimena tik variklio alyvą, tačiau realiai priežiūros sąrašas yra ilgesnis. Kiekvienas automobilio skysčio tipas yra reikalingas, norint variklį užvesti ir jam veikti visos kelionės metu. Jeigu laiku netikrinate bent vieno iš šių skysčių, jūsų automobilis gali greitai sugesti ir tai pareikalaus didelių remonto išlaidų. Atidėliojimas dažnai baigiasi brangiau nei planinė priežiūra. Tiksliausias šaltinis visada yra jūsų automobilio gamintojo serviso knygelė.

Variklio alyva

Variklio alyva mažina trintį, saugo variklio detales nuo dėvėjimosi ir padeda išlaikyti tinkamą darbo temperatūrą. Lietuvoje, ypač važinėjant trumpais atstumais mieste, variklis dažnai nespėja pilnai įšilti, todėl alyva sensta greičiau. Visi vairuotojai turi žinoti, kas yra automobilio alyva ir kam ji yra skirta. Be šio skysčio, automobilis negali važiuoti. Dėka automobilio alyvos, visos transporto priemonės detalės veikia tinkamai, šis skystis sumažina metalinių detalių trintį. Po tam tikro nuvažiuotų kilometrų skaičiaus, kiekvienam automobiliui turi būti pakeista alyva.

Visasezoninės alyvos, kurių SAE 10W-40, 10W-50, 15W-40 arba 15W-50. Važinėjant tik vasaros metu, kai aplinkos temperatūra nenukrinta žemiau 0ºC - vasarinės alyvos, kurių SAE 20W-40, 20W-50 arba 30. Alyvos turi atitikti gamintojo rekomendacijas. Standartinis variklio keitimo intervalas - 10 000 km, tačiau automobilį eksploatuojant sunkiomis sąlygomis (važiavimas mieste, trumpos kelionės, dažni užvedimai, priekabos tempimas ir t.t.), intervalą rekomenduojama mažinti iki 5 000 km. Apie variklio alyvos sąnaudas galima spręsti po ilgesnės kelionės. Jos sąnaudos taip pat gali padidėti ilgai važiavus aukštais sūkiais.

Pasak „Total Polska“ techninio skyriaus vadovo A. Husiatynskio, maišyti skirtingų gamintojų variklio alyvą galima, tačiau labai svarbu, kad maišomų alyvų specifikacijos būtų suderintos. „Šiuolaikiniuose automobiliuose dažniausiai naudojama sintetinė alyva, kuri gali būti maišoma tarpusavyje, tačiau, remiantis Amerikos naftos instituto (API) reikalavimais, SG arba aukštesnės kokybės alyvos turi būti maišomos su kitomis panašios ar aukštesnės kokybės alyvomis. Įpylus prastesnės kokybės ar kitokios klasifikacijos alyvos rizikuojama netekti tinkamos variklio apsaugos - skirtingų gamintojų siūlomoje alyvoje yra skirtingų priedų, todėl maišydami ir atskiesdami ją kito prekės ženklo alyva galite prarasti šių priedų pranašumą, nors didelių momentinių pokyčių ir nepajusite“, - kalbėjo jis.

Aušinimo skystis

Aušinimo skystis apsaugo variklį nuo perkaitimo vasarą ir nuo užšalimo žiemą, taip pat saugo sistemą nuo korozijos. Ar teko kada nors susidurti su situacija, kuomet vairuojate automobilį ir staiga variklis pradeda kaisti? Na, taip nutinka tuomet, kai vairuotojas reguliariai netikrina aušinimo skysčio lygio ir jis pasibaigia kelionės metu.

Automobilio konstrukcija leidžia užpildyti aušinimo sistemą nudruskintu vandeniu. Nepaisant to, geresnis sprendimas naudoti vandens ir antifrizo mišinį, kuris talpina daugiau šilumos, tepa siurblį ir tausoja radiatorių bei kitus mazgus. Iš gamyklos išvažiuojantys automobiliai būna užpildyti aušinimo skysčiu, užšalančiu ne aukštesnėje kaip -30ºC temperatūroje. Prietaisų skydelyje esanti temperatūros matuoklė suderinta tokiam vandens ir antifrizo santykiui.

Paveikslėlis, vaizduojantis automobilio variklio aušinimo sistemą su skysčio cirkuliacija ir radiatoriumi.

Nenušąlantis skystis aušinimo sistemai - techninio etilenglikolio ir distiliuoto vandens mišinys, užšąlantis esant -40 ar -65°C. Jis užverda, esant maždaug +108°C atmosferos slėgiui. Etilenglikolį gamina Rusija, JAV ir Saudo Arabija, tad vertėtų rinktis iš produkcijos, pagamintos būtent tose šalyse.

Pagrindinė taisyklė renkantis - gobšus moka dukart. Jokiu būdu nepirkite neaiškios kilmės skysčio neaiškioje pakuotėje. Antifrizas yra agresyvus ir gali pakenkti konstrukcinėms medžiagoms. Geras antifrizas turi ne tik aušinti variklį, jis turi atlikti ir kitas funkcijas: neužvirti, esant bet kokiai leidžiamai variklio darbinei temperatūrai, pasižymėti geru šilumos sugėrimu, pralaidumu šilumai, neputoti, nekenkti vamzdeliams ir tarpinėms, turėti tepančių savybių. Jeigu antifrizas „pagamintas" garaže, tai visų reikiamų priedų neturės. Etilenglikolis, tikėtina, bus pakeistas kokiu nors neaiškios kilmės surogatu - kad tik tirpalas būtų reikiamo tankio. Taip daroma norint sutaupyti, nes būtent etilenglikolis lemia antifrizo kainą. Pagrindinis neaiškios kilmės produkcijos „privalumas" - pigumas. Naudojant nekokybišką produkciją prasideda bloko ir radiatoriaus korozija, pasirodo putos, gerokai prasčiau tepamas vandens siurblys.

Antifrizai gali būti koncentratai, apskaičiuoti darbui iki -80°C, arba jau paruošti naudoti mišiniai. Maišant koncentratą su vandeniu reikia atsiminti, kad yra tikimybė, jog iš antifrizo bus išstumtas vanduo. Taip atsitinka dėl skirtingo skysčių tankio. Jokiu būdu negalima antifrizo skiesti pirmu po ranka pasitaikiusiu vandeniu. Reikia naudoti tik vandenį be druskos. Taip pat žinotina, kad keičiant antifrizą gali susidaryti oro kamščių. Siekiant to išvengti, antifrizą pilti savitaka. Būtent taip daro patyrę meistrai. Keičiant reiktų nepamiršti atidaryti šildymo krosnelės.

Aušinimo skysčio keitimo ir maišymo ypatumai

Aušinimo skystis naudojamas ištisus metus ir turi būti atnaujinamas kas trejus metus. Šiuo metu rinkoje parduodamo antifrizo gamintojai teigia, kad jis gali tarnauti 3-5 metus, bet, jei daug važinėjate ir turite galimybių, galite jį keisti ir kartą per metus. Jei tokios galimybės neturite, vis tiek nereiktų laukti iki leistinos ribos. Jei aušinimo sistemoje trūksta aušinimo skysčio, papildykite ją trūkstamu kiekiu vandens ir aprobuoto antifrizo.

Pasak Vilniuje įsikūrusio autoserviso vadovo Tomo Marecko, dažniausiai į servisą atvykstančių vairuotojų užduodamas klausimas yra dėl skirtingų gamintojų ir spalvų variklio aušinimo skysčio maišymo. „Dažniausiai aušinimo skystį vairuotojai renkasi pagal spalvą - tai pagrindinė klaida, nes pati savaime spalva nieko nepasako apie produkto kokybę ir jo savybes. Dažydami skysčius raudonai ar žaliai gamintojai tiesiog atskiria savo produkcijos rūšis, pavyzdžiui, skysčius su silikatais ar be jų. Net tuo atvejų, kai skirtingų gamintojų aušinimo skysčio spalva sutampa, tai dar nereiškia, jog jie turės tas pačias savybes, todėl nereikėtų tikėti gamintojų garantijomis, kurie ant savo pakuočių nurodo galimybę skystį maišyti su bet kokios spalvos produktais“, - pabrėžė ekspertas.

Ekspertų teigimu, skirtingų spalvų ar gamintojų skysčių maišymas gali sukelti skysčių nuosėdas, kurios užkemša radiatoriaus skylutes ir riboja jo veikimą. „Jei dėl kokių nors priežasčių kelionės metu teko papildyti skysčio rezervuarą kito gamintojo produktu, pasiekus kelionės tikslą rekomenduojama pakeisti visą aušinimo skystį - tai leis išvengti cheminių reakcijų, nuo kurių skystis gali prarasti savo darbines savybes“, - savo patirtimi dalijasi T. Mareckas.

Stabdžių skystis

Stabdžių skystis - į automobilio stabdžių sistemą pilamas produktas, gaminamas arba glikolio, arba silikono pagrindu. Svarbu pabrėžti, kad tiek vienu, tiek kitu pagrindu pagamintų skysčių tarpusavyje maišyti negalima - tai pakenks stabdžių skysčio kokybei ir savybėms, todėl reikėtų gerai žinoti, koks skystis sistemoje yra šiuo metu, kad būtų išvengta jų maišaties pildant. Stabdžių skysčiai naudojami visose motorinėse transporto priemonėse.

Stabdžių skysčio paskirtis - perduoti pagrindinio cilindro įstangą ratų cilindrams. Skysčio užduotis labai paprasta ir aiški, tačiau labai atsakinga. Juk niekam nereikia aiškinti, kad automobilis su sugedusiais stabdžiais yra pavojingas ne tik jo vairuotojui, bet ir visiems aplinkiniams. Stabdžių skystis, kaip ir kiti eksploataciniai skysčiai, naudojamas kurį laiką praranda būtinas savybes, taigi gali suprastėti automobilio stabdymo rodiklis, pailgėti stabdymo kelias, o tai kelia grėsmę ne tik sveikatai, tačiau ir gyvybei. Svarbiausia stabdžių skysčio paskirtis - apsaugoti vidines stabdžių sistemos dalis nuo gresiančios korozijos, kad jos neprarastų efektyvumo ir visada patikimai funkcionuotų, kitaip tariant, kad stabdžių sistema veiktų greitai ir tiksliai. Stabdžių skystis turi būti atsparus temperatūrų kaitai, net drastiški svyravimai neturi turėti jokios įtakos jo cheminėms savybėms, pastarosios negali kisti.

Animacija apie tai, kaip veikia elektriniai stabdžiai

Iš akies nustatyti stabdžių skysčio kokybę ir tai, kaip jis veiks sistemos detales, neįmanoma. Būtent todėl nevertėtų pirkti skysčio turguose arba panašaus tipo prekybos taškuose. Dėl nekokybiško stabdžių skysčio išbrinksta guminės tarpinės, prasideda korozija, pradeda strigti darbinių cilindrų stūmokliai, trinkelės neatsiraukia nuo disko ar būgno, pamažu ima kaisti. Po kelių valandų važiavimo su tokiu skysčiu perkaista stabdžių suportai, skystis užverda ir susidaro garai.

Stabdžių skysčio klasifikacija ir maišymo taisyklės

Stabdžių skysčiai yra klasifikuojami pagal virimo temperatūrą ir klampumą, atsižvelgiant į DOT (angl. Department of Transportation) normų reikalavimus. Šiuo metu naudojami kelių tipų skysčiai: DOT 3, 4, 5, 5.1 ir DOT4LV. Pagal sudėtį, stabdžių skysčiai skirstomi į mineralinius, glikolinius ir silikoninius. Savybės, kuriomis jie pasižymi, tai: virimo temperatūra ir klampumas. Pirmoji paprastai laikoma svarbiausia stabdžių skysčio savybe ir yra žymima skaičiumi, esančiu šalia užrašo DOT. Kuo nurodytas skaičius didesnis, tuo ir virimo temperatūra aukštesnė. Kodėl taip svarbu atsparumas karščiui? Todėl, kad stabdymo metu vykstantis rato ir stabdžių kaladėlės kontaktas sukelia gana aukštą temperatūrą, kuri gali siekti net 420 laipsnių, ir tik kokybiškas, pakankamo atsparumo stabdžių skystis gali užtikrinti saugumą.

Pasak alyvos ir tepalų gamintojo „Total“ atstovybės Lenkijoje techninio skyriaus vadovo Andrzejus Husiatynskio, skirtingu pagrindu (glikolio arba silikono) pagaminti stabdžių skysčiai negali būti maišomi kartu, nes pasižymi skirtingomis savybėmis. Pirmasis iš jų - glikolio stabdžių skystis, absorbuoja drėgmę, o kuo daugiau jos stabdžių skystis pasisavina, tuo žemesnė tampa jo virimo temperatūra. Be to, toks stabdžių skystis gali sukelti korozijos procesus, sistemoje esančių metalų rūdijimą, taip pat ir pažeisti gumines detales, stūmoklius, kurie ima dengtis apnašomis. Stabdžių skystis, kuriame susikaupė daug drėgmės, esant neigiamai temperatūrai ypač praranda efektyvumą, kuris gali sukelti ir stabdymo trikdžių. Esant šaltam orui tokio skysčio cirkuliacija stabdžių sistemoje gerokai sulėtėja, todėl pakinta ir pedalo kietumas, kyla pavojus laiku nesustabdyti automobilio.

„Dėl panašios sudėties glikoliniai DOT 3, DOT 4 ir DOT 5.1 yra visiškai suderinami ir maišomi. Vietoj žemesnės klasės skysčių gali būti naudojami aukštesnės klasės produktai. DOT 5 tipo silikono pagrindu pagaminti skysčiai negali būti maišomi su jokiu kitu stabdžių skysčiu, jie nenaudojami standartinėse transporto priemonėse“, - akcentuoja A. Husiatynskis, pabrėždamas, jog rinkdamiesi stabdžių skystį, kaip ir kitus automobilio eksploatacijos skysčius, turėtume vadovautis transporto priemonės gamintojo gairėmis.

Taip pat ekspertas atkreipia dėmesį, jog senesnių prancūziškų automobilių stabdžių sistemose naudojami tik mineraliniai stabdžių skysčiai (LHM), kurių negalima maišyti su glikoliniais, nes tai gali sukelti hidraulinių stabdžių sistemų pavarų riebokšlių išbrinkimą bei ricinos aliejaus gumulėlių susidarymą.

Drėgmės kaupimosi stabdžių sistemoje problemą gali išspręsti skystis „DOT 5", sukurtas silikono pagrindu. Skirtingai nuo glikolio skysčių, silikonas atstumia vandenį. Deja, jis taip pat turi trūkumų. Šiandien, kai visi bando taupyti, aukšta kaina atbaido ne vieną potencialų pirkėją. Jo nerekomenduojama naudoti automobiliuose su ABS sistema. Automobiliams su ABS sukurtas specialus „DOT-5.1". Jame yra ir glikolio, ir silikono.

Stabdžių skysčio keitimo intervalai

Stabdžių skystis yra higroskopiškas, t. y. sugeria drėgmę. Didėjant drėgmės kiekiui, krenta virimo temperatūra, o tai gali bloginti stabdymą intensyviai stabdant. Kaip šių padarinių išvengti? Atsakymas paprastas, tiesiog stabdžių skystį reikia laiku keisti. Tai padaryti būtina kas dvejus metus arba tada, kai transporto priemonė yra įveikusi 40 tūkstančių kilometrų.

Jeigu keisite stabdžių skystį savarankiškai, atminkite, kad svarbiausia, jog sistemoje neliktų oro. Oras sistemoje gali tapti stabdžių gedimo priežastimi, tad pakeitus skystį būtina stabdžius papumpuoti. Žinoma, vieni to nepadarysite, tad nepamirškite iš anksto susirasti pagalbininką. Jeigu keičiamas servise, jis į sistemą pilamas specialia aukšto spaudimo įranga.

Pavarų dėžės skystis (alyva)

Pavarų dėžės skystis (arba alyva) užtikrina sklandų darbą, mažina dėvėjimąsi ir padeda valdyti temperatūrą. Jei automobilis daug laiko praleidžia kamščiuose arba dažnai velka priekabą, skystis gali dėvėtis greičiau. Transmisija - vienas iš sudėtingiausių ir svarbiausių automobilių komponentų. Tai yra mechanizmas, kuris visą variklio sukimo jėgą atiduoda į automobilio ratus. Norint užtikrinti, kad šis mechanizmas veiktų kokybiškai ir ilgai, būtina tikrinti transmisijos alyvos kiekį.

Transmisijų tepalas, atitinkantis gamintojo rekomendacijas. Mechaninėse pavarų dėžėse tepalo keitimo intervalas naudotojo žinyne nėra aprašytas, tačiau patyrę specialistai rekomenduoja atlikti tai kas 250 000-300 000 km.

Automatinės pavarų dėžės alyva

Ypatinga priežiūra reikalinga automatinei pavarų dėžei. Pasak ekspertų, pavarų dėžės alyvos maišymo atveju reikalinga vadovautis tais pačiais principais, kaip ir prižiūrint variklio alyvą. „Ypač automatinių pavarų dėžių atveju reikia naudoti specialią mažo klampumo ATF (automatinio transmisijos skysčio) alyvą, todėl neturėtume šių alyvų maišyti su skirtingo klampumo ir parametrų skysčiais. Priešingu atveju, galima perkaitinti pavarų dėžę, užkimšti ar sugadinti valdymo sistemą“, - įspėja ekspertas.

Standartinis automatinių pavarų dėžių skysčio intervalas - 60 000 km, tačiau automobilį eksploatuojant sunkiomis sąlygomis (važiavimas mieste, trumpos kelionės, dažni užvedimai, priekabos tempimas ir t.t.), intervalą rekomenduojama mažinti iki 30 000 km. Kartu su ATF nepamirškite pakeisti greičių dėžėje esantį filtrą.

Kai kuriuose automobiliuose sankabos hidraulinė sistema naudoja tą patį stabdžių skystį.

Vairo stiprintuvo skystis

Vairo stiprintuvo atveju skysčio taip pat nepatartina rinktis atsižvelgiant į jo spalvą. „Šiandien vairo stiprintuvo skysčiai skirstomi į mineralinius, sintetinius ir pusiau sintetinius, šie skysčiai taip pat skiriasi ir pagal savo spalvą. Pagrindinė taisyklė - griežtai draudžiama šiuos skysčius sumaišyti vieną su kitu, nes atsiranda rizika pakeisti jų konsistenciją. Sumaišius šiuos skysčius reikėtų kuo greičiau pakeisti skystį nauju tinkamu“, - patarimais dalinasi A. Husiatynskis. Jis priminė ir tai, kad vairo stiprintuvo skysčio pakuotėje paprastai pateikiama informacija apie standartus, kuriuos skystis atitinka, ir nurodoma, kurių prekės ženklų automobiliuose jie gali būti naudojami. Vairo stiprintuvo sistemos talpa - 1.4 ltr. Keisdami skystį nepamirškite pakeisti vairo stiprintuvo filtrą!

Stiklų apiplovimo skystis

Nors tai nėra „mechaninis“ skystis, jis tiesiogiai susijęs su matomumu ir saugumu. Prietaisų skydelyje esanti temperatūros matuoklė suderinta tokiam vandens ir antifrizo santykiui. Prasidedant šaltajam sezonui patikrinkite aušinimo skysčio atsparumą šalčiui. Tai pakartokite atėjus dideliems šalčiams. Langų plovimui galima naudoti nudruskintą vandenį, saugesnis pasirinkimas yra specialus langų ploviklis be metilo alkoholio. Venkite vandens ir buitinių ploviklių (pvz. indų) mišinių, nes jie gadina gumines detales ir pažeidžia kėbulo laką bei dažus. Žiemą naudokite langų skystį, kurio užšalimo temperatūra žemesnė už -20…-25ºC. Įprastai stiklo apiplovimo sistema talpina apie 3 ltr. skysčio, tačiau jei automobilyje įrengti stiklo valytuvai, montuojamas 5 ltr. bakelis.

Žieminio skysčio keitimas ir kokybė

Skysčių keitimas, atrodytų, paprasta procedūra, kuriai nereikia ypač gerų įgūdžiu. Deja, praktika rodo, kad vairuotojai ją pamiršta arba pridaro klaidų, kurios, esant minusinei temperatūrai, tampa automobilių gedimo ir papildomų išlaidų atsiradimo priežastimi. Šiuo atveju visų automobilio nelaimių priežastis - fizinės vandens savybės. Šaldamas vanduo smarkiai plečiasi. Priminimas, kad skystį stiklų apiplovimo bakelyje reikėjo pakeisti iš anksto, kai kam gali pasirodyti banalus, tačiau statistika rodo, kad apie šį potencialų problemų šaltinį dažnas vairuotojas pamiršta. Užšalęs vanduo sugadina siurbliuką, užkemša žarneles, išardo jungtis ir pakenkia purkštukams. Jei taip atsitiks, pasirinkimas bus nedidelis - arba iki žiemos pabaigos važinėti su neveikiančia langų plovimo sistema, arba investuoti į skubų jos remontą.

Keičiant nereiktų pamiršti, kad neužtenka tik supilti į bakelį naujo, žiemai skirto skysčio. Būtina pervaryti žieminį skystį per visą apiplovimo sistemą. Ypač kruopščiai tai turėtų atlikti vairuotojai tų automobilių, kurie turi lempų ir užpakalinio stiklo apiplovimą. Pasitaiko atvejų, kai savininkai tik supila į bakelį naują skystį ar tiesiog įpila koncentrato į esantį skystį, apipurškia priekinį stiklą ir įsivaizduoja, kad darbas atliktas. Tai - klaida. Ilgoje apiplovimo sistemoje vis liko senojo vasarinio skysčio. Esant tokiems šaltiems orams, jis sušals į ledą, kuris pažeis visą sistemą. Tokių automobilių savininkai būtinai turi pervaryti naują skystį per visą sistemą. Jis turi pasipilti ir iš lempų, ir iš užpakalinio lango apiplovimo purkštukų.

Nuotrauka, vaizduojanti automobilio langų plovimo bakelio pildymą žieminiu skysčiu.

Jei automobilis naujas ar apynaujis, rinktis reiktų gamintojo rekomenduojamą skystį, jeigu senesnis, galima rinktis ir kitokį, tačiau būtinai žinomo gamintojo. Atskirti gerą skystį nuo prasto galima ir pagal kvapą. Jeigu naudojamas pigus langų ploviklis, jis greičiausiai kvepės samane. Pasitaiko atvejų, kai nemalonus kvapas tampa vairuotojo galvos skausmo priežastimi.

Kodėl skiriasi plovimo skysčių kvapas? Viską lemia gamybos technologija. Sąlyginai langų plovimo skystį galima suskirstyti į dvi kategorijas. Pirmojo tipo gaminami naudojant techninio spirito frakcijas. Jie pigūs, bet pasižymi nemaloniu kvapu. Antrojo tipo gaminami naudojant kitokias chemines priemones. Jie skiriasi malonia spalva ir kvapu. Rinkoje galima rasti ir skysčių koncentratų.

Oro kondicionieriaus skystis (freonas)

Tai yra būtinas kiekvienam automobiliui karštos vasaros metu. Šis skystis padeda mums atsigaivinti karštą vasaros dieną ir maloniai bei saugiai vairuoti. Kuomet žmogui pasidaro karšta, jam sunkiau susikoncentruoti į kelią, nuo to gali priklausyti ir saugumas.

tags: #eksploataciniai #skysciai #automobiliams

Populiarūs įrašai: