Ekologinė katastrofa - tai įvykis, stipriai pažeidžiantis aplinkos pusiausvyrą, pavyzdžiui, naftos ar teršalų išsiliejimas, pramoninės avarijos ar stichinės nelaimės. Žmonijos istorijoje įvyko daugybė tokių įvykių, kurių žala prilygsta ekocidui ir palieka ilgalaikes pasekmes ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai.
Baltijos jūros ekologinis trapumas
Baltijos jūrą supančiose šalyse gyvena apie 80 mln. žmonių, kiekvieną dieną joje plaukioja apie 2 tūkst. laivų ir kasmet sugaunama apie 700 tūkst. tonų žuvies. Tačiau įvairių kenksmingų junginių koncentracija Baltijos jūroje yra gerokai didesnė negu Šiaurės jūroje ar Atlanto vandenyje.
Cheminio ginklo keliami pavojai
Baltijos jūros dugne tebetūno tūkstančiai Antrojo pasaulinio karo laikų iprito bombų, kurių apvalkalai baigia sudilti. Gamtos tyrimų centro Genotoksikologijos laboratorijos vadovė Janina Baršienė pažymi, kad pastaraisiais metais situacija prastėja: „Nuo 2010 metų Bornholmo zonoje genotoksiškumas labai padidėjo, o tyrimai atskleidė, kad tose vietose, kur palaidotas cheminis ginklas, kyla didžiulė genetinė rizika.“
Mokslininkės teigimu, po „Nord Stream“ dujotiekio tiesimo padaugėjo genetinių pažeidimų plekšnėse, o jų populiacija pietinėje Baltijos jūros dalyje 2011-2012 metais smarkiai sumažėjo.
Geologiniai procesai
Visgi, akademikas ir geologas Algimantas Grigelis ramina dėl galimų dugno sukrėtimų. Jo teigimu, Baltijos jūros dugnas yra nugrimzdusi sausuma, o susidariusių srovių nepakanka nuskandintiems kroviniams išjudinti. Be to, per daugiau nei 60 metų talpas užklojo 5-6 cm dumblo sluoksnis, tapęs natūralia apsauga. Cheminė arseno pėdsakų analizė kol kas nefiksuoja kritinės taršos.
Didžiausios ekologinės katastrofos istorijoje
- Aralo jūros išsekimas: Dėl upių vandens nukreipimo medvilnės laukams drėkinti, ketvirtas pagal dydį pasaulio ežeras nuseko 90 %, paversdamas buvusius uostus dykuma.
- Minamatos gyvsidabrio tarša: Japonijoje dėl „Chisso Corp“ nuotekų į maisto grandinę pateko dideli kiekiai gyvsidabrio, sukėlusio sunkius neurologinius sutrikimus gyventojams.
- Bhopalo tragedija (1984 m.): Indijoje iš „Union Carbide“ gamyklos išsiskyrusios nuodingos dujos pražudė tūkstančius žmonių, o poveikis sveikatai liko juntamas dešimtmečius.
- Černobylio atominės elektrinės sprogimas (1986 m.): Radioaktyvus debesis užteršė apie 100 000 km² teritoriją, sukeldamas ilgalaikes sveikatos problemas ir socialines katastrofas Europoje.
Ekologinės avarijos Lietuvoje
Lietuva taip pat patyrė skaudžių pramoninės taršos pamokų:
| Įvykis | Metai | Poveikis |
|---|---|---|
| Jonavos „Azoto“ avarija | 1989 | Išsiliejo 7500 tonų amoniako, nuniokota augalija ir paveikta žmonių sveikata. |
| Dyzelino potvynis Juodupėje | 2009-2010 | Dėl vagysčių ir avarijų į aplinką pateko virš 100 tonų dyzelino, užteršti laukai ir vandens telkiniai. |
| „Grigeo Klaipėda“ skandalas | 2020 | Tyčinis nevalytų nuotekų leidimas į Kuršių marias, sukėlęs didžiulį visuomenės pasipiktinimą. |
Mazuto palaidojimas Laukžemėje
1981 m. po tanklaivio „Globe Assimi“ avarijos išsiliejęs mazutas buvo palaidotas Kalgraužių miške. 2011-2018 m. atlikti tyrimai parodė, kad tarša grunte normas viršijo net 109 kartus, o gruntiniame vandenyje - iki 44 kartų. Šiuo metu dėl neaiškių technologinių sprendimų ir didelių kaštų teritorija stebima, o mazutas toliau skverbiasi į aplinką.
Klimato kaitos ir vartojimo įtaka
Mokslininkai pabrėžia, kad be tiesioginės pramoninės taršos, didžiausią pavojų kelia antropogeninė klimato kaita. Besaikis vartojimas lemia ne tik šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, bet ir spartina ekosistemų irimą. Vienas iš svarbiausių sprendimų - asmeninis apsiribojimas ir sąmoningesnis požiūris į žmogaus poveikį gamtai. Kaip rodo istorija, technologinis progresas be atsakomybės yra tiesiausias kelias į naujas ekologines tragedijas.
tags: #ekologine #avarija #pasaulyje