Keliuose važiuojančių transporto priemonių išmetamieji teršalai yra viena iš pagrindinių oro taršos priežasčių, darančių didelę žalą aplinkai ir žmonių sveikatai. Nors dyzeliniai autobusai yra tik dalis transporto priemonių parko, jie, kartu su sunkiaisiais krovininiais automobiliais ir senesniais dyzelinu varomais lengvaisiais automobiliais, išlieka reikšmingu taršos šaltiniu miestų aplinkoje. Šiame straipsnyje aptariamas išmetamųjų teršalų poveikis, esamas reguliavimas Lietuvoje ir taršos mažinimo iniciatyvos.
Techniškai netvarkingų transporto priemonių problema ir teisinis reguliavimas Lietuvoje
Susisiekimo ministerijos ir Techninių apžiūrų įmonių asociacijos duomenimis, apie 50 proc. Lietuvos keliuose važinėjančių transporto priemonių yra techniškai netvarkingos, dalis jų - dar ir taršios. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, draudžiama vairuoti transporto priemonę, neatitinkančią jai keliamų techninių reikalavimų, įskaitant ir į aplinką išmetamų teršalų normas.
Išmetamųjų teršalų normų viršijimas laikomas dideliu transporto priemonės techninės būklės trūkumu. Transporto priemonių išmetamųjų teršalų atitiktis nustatytoms normoms yra tikrinama privalomosios techninės apžiūros (TA) metu ir keliuose. Nustačius normų viršijimą ar kitus pažeidimus, susijusius su išmetamųjų dujų neutralizavimo įranga, transporto priemonei nesuteikiama teisė dalyvauti viešajame eisme, kol trūkumai nebus pašalinti, - aiškina Aplinkos ministerijos (AM) Taršos prevencijos politikos grupės vyr. specialistė Renata Gagienė.
Transporto priemonių išmetamųjų teršalų patikrinimus Lietuvos keliuose atlieka Aplinkos apsaugos departamentas. Už išmetamųjų teršalų normų viršijimą transporto priemonės savininkui taikoma administracinė nuobauda: fiziniam asmeniui nuo 100 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 300 iki 500 eurų. Tačiau šiuo metu Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai neturi teisės taikyti griežtesnių poveikio priemonių.
Teisę vykdyti transporto priemonių techninės būklės, įskaitant ir į aplinką išmetamų teršalų reikalavimų, patikrinimus keliuose turi policijos pareigūnai ir Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pareigūnai. Esant pagrįstam poreikiui, šie pareigūnai gali nusiųsti transporto priemonę į TA įmonę išsamiam patikrinimui, o nustačius, jog sustabdyta transporto priemonė kelia grėsmę eismo saugumui, - panaikinti privalomosios TA dokumentų galiojimą.
Transporto priemonių taršos įtaka aplinkai ir sveikatai
Transporto priemonių išmetami teršalai sudaro didelę dalį pasaulinės oro taršos. Skaičiuojama, kad transportas išmeta beveik ketvirtadalį su energija susijusio pasaulinio CO2 kiekio. Transporto priemonės išmeta daugybę žmonių ir aplinkos sveikatai kenksmingų teršalų, kurie daro žalingą poveikį oro taršai ir klimato kaitai. Surinkti duomenys rodo, kad transporto priemonių išmetami teršalai tapo pagrindiniu oro teršalų šaltiniu daugelyje pasaulio vietų, nes eismo intensyvumas reikšmingai padidėjo, o kai kurių kitų šaltinių išmetamų teršalų kiekis sumažėjo.
Taršos šaltiniai ir sudėtis
Transporto priemonių išmetamuose teršaluose yra įvairių kenksmingų teršalų, įskaitant anglies monoksidą, lakiuosius organinius junginius (LOJ), anglies dioksidą, kietąsias daleles (KD) ir azoto oksidus, kurie daro neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Antriniai teršalai, pavyzdžiui, ozonas ir antriniai aerozoliai, taip pat susidaro kaip šių teršalų šalutiniai produktai ir sukelia labai didelę žalą.
Tiksli transporto priemonių išmetamų teršalų sudėtis priklauso nuo skirtingų veiksnių, pavyzdžiui, transporto priemonės tipo, amžiaus, degalų rūšies ir kokybės, techninės priežiūros bei tokių transporto priemonės dalių kaip padangos ir stabdžiai nusidėvėjimo.
- Kietosios dalelės (KD) gali susidaryti tiek iš degimo šaltinių (pvz., transporto priemonių degimo), tiek iš nedegimo šaltinių (pvz., dėl padangų ir stabdžių nusidėvėjimo). Dyzelinių variklių išmetamosios dujos yra svarbus taršos kietosiomis dalelėmis šaltinis.
- Azoto oksidai kelia didelį susirūpinimą dėl jų poveikio oro kokybei.
- Lakieji organiniai junginiai (LOJ) išsiskiria iš transporto priemonių išmetamųjų vamzdžių ir garuojant automobilių, sunkvežimių bei autobusų degalams. Jų sudėtyje gali būti ir tam tikrų toksiškų oro teršalų, pavyzdžiui, benzeno.
- Pažemio ozonas - pagrindinė smogo sudedamoji dalis, antrinis teršalas, susidarantis dėl LOJ reakcijos su azoto oksidais veikiant saulės šviesai. Jis blogina matomumą, sukelia kvėpavimo takų dirginimą ir sumažina plaučių pajėgumą.
- Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, pavyzdžiui, anglies dioksidas, prisideda prie klimato kaitos ir oro temperatūros didėjimo.
Taršos mastas ir tyrimų rezultatai
2021 m. Vilniaus mieste atlikti transporto taršos nuotolinio matavimo rezultatai parodė, kad Vilniaus orą labiausiai teršia autobusai, sunkieji krovininiai automobiliai ir senesni dyzelinu varomi lengvieji automobiliai. Rekomenduota stiprinti senų automobilių techninę priežiūrą, identifikuoti pačias taršiausias transporto priemones ir atlikti jų pakartotinę TA, šviesti visuomenę, kaip palaikyti gerą transporto priemonių techninę būklę.
Nustatyta, jog iš mobilių taršos šaltinių su autotransporto išmetamosiomis dujomis į Vilniaus aplinkos orą per metus patenka 107,9 tonos teršalų, iš kurių 77 proc. sudaro anglies monoksidas. Tai yra net 88 proc. visų į atmosferą išmetamų teršalų, o vienam gyventojui apytiksliai jų tenka 0,3 kg per metus.
Aplinkos poveikis žmogaus sveikatai
Pagrindinės eismo oro taršos priežastys
Pagrindiniai su eismu susijusios oro taršos veiksniai yra eismo spūstys ir transporto priemonių darbas tuščiąja eiga. Transporto spūstys daro didelę įtaką oro taršos koncentracijai. Stovint prie raudono šviesoforo signalo ir sankryžose su šviesoforais oro taršos lygis paprastai būna gerokai didesnis - net iki 29 kartų didesnė kietųjų dalelių koncentracija, palyginti su atvirais keliais. Nors vairuotojai praleidžia tik 2 proc. savo laiko važiuodami per sankryžas, šis laikas sudaro 25 proc. oro taršos poveikio.
Didelę problemos dalį sudaro ir transporto priemonių darbas tuščiąja eiga. Tyrimais nustatyta, kad transporto priemonių eksploatavimas tuščiąja eiga nebėra nei būtinas, nei veiksmingiausias būdas įšildyti automobilius, todėl neturėtų būti praktikuojamas.
Miestų išplanavimas yra dar vienas svarbus veiksnys mažinant su eismu susijusią oro taršą. Kadangi spūstys ir transporto sankryžos didina oro taršą, projektuojant miestus pirmenybė turėtų būti teikiama keliams, kuriuose yra mažiau stotelių ir kuriuose leistinas greitis yra optimalesnėje degalų suvartojimo zonoje.
Priemonės ir iniciatyvos taršai mažinti
Teisinės ir kontrolės priemonės
Atsižvelgiant į tai, jog didelė dalis Lietuvos keliuose važiuojančių transporto priemonių yra techniškai netvarkingos, Aplinkos ministerijos iniciatyva suintensyvintas tarpinstitucinis bendradarbiavimas su Susisiekimo ministerija, Lietuvos transporto saugos administracija, TA įmonių asociacija „Transeksta“ ir policija siekiant rasti geriausius sprendimus transporto priemonių keliuose keliamai taršai mažinti. Buvo išanalizuoti teisės aktai, nustatyti jų trūkumai ir pradėti jų pakeitimo darbai.
Nuspręsta sustiprinti Aplinkos apsaugos departamento įgaliojimus transporto priemonių taršos kontrolės srityje ir parengti bei derinti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma suteikti Aplinkos apsaugos departamentui įgaliojimus savarankiškai atlikti transporto priemonių išmetamųjų teršalų keliuose patikrinimus, o nustačius neatitikimą reikalavimams - panaikinti TA dokumentų galiojimą. Taip pat siūloma ir LTSA keliuose tikrinti lengvųjų keleivinių bei krovininių automobilių taršą, - pasakoja AM Taršos prevencijos politikos grupės vyr. specialistė.
Šįmet taip pat numatoma įvertinti nuotolinės transporto priemonių išmetamųjų teršalų stebėsenos sistemos įdiegimo galimybes ir priimti sprendimą dėl tokios sistemos taikymo nuolat. Ši sistema leistų nuotoliniu būdu (nesustabdant transporto priemonių) nustatyti jų išmetamųjų teršalų kiekį realiomis važiavimo sąlygomis ir taip nustatyti taršiausias transporto priemones.
Techniniai aspektai ir priežiūra
Norint sumažinti transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekį, svarbu atsižvelgti į kelis techninius aspektus. Automobilių komponentų senėjimas, atsirandantis dėl ilgo įvairių komponentų naudojimo, gali turėti didelės įtakos išmetamųjų teršalų kiekiui. Automobilių savininkai dažnai pastebi tiesioginį našumo sumažėjimą, o išmetamųjų teršalų kiekis taip pat gali padidėti. Todėl reguliari priežiūra ir senų detalių keitimas yra būtini.
Degalų kokybė taip pat turi didelės įtakos automobilių išmetamųjų dujų emisijoms. Kai kuriems automobiliams, ypač aukščiausios klasės, reikalinga aukštesnė degalų kokybė. Be to, oro filtro užsikimšimas turi didelę įtaką varikliui ir teršalų kiekiui. Užsikimšęs filtras padidina variklio degalų sąnaudas, sumažina variklio galią ir prisideda prie per didelio išmetamųjų teršalų kiekio. Todėl oro filtrą svarbu reguliariai tikrinti ir keisti.
Finansinės ir komunikacinės paskatos
VĮ „Regitra“ duomenimis, iki 2023 m. kovo 1 d. Lietuvoje buvo įregistruotos beveik 1,3 mln. dyzeliu varomų transporto priemonių, daugiau nei 460 tūkst. - varomų benzinu ir tik kiek mažiau nei 11 tūkst. - naudojančių tik elektrą. Situaciją paaštrina ir tai, kad dauguma Lietuvoje eksploatuojamų automobilių yra senesni nei 10 metų.
Gerai tai, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia fizinius asmenis, planuojančius atsisakyti taršaus automobilio, pateikti paraišką kompensacijai gauti už įsigytą mažiau taršią transporto priemonę, el. paspirtuką, dviratį, viešojo transporto bilietą ar dalijimosi paslaugas. Taip pat iki 2023 m. birželio 1 d. vyko kvietimas „Mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimas“, suteikiantis galimybę gyventojams atsisakyti taršių automobilių ir persėsti į mažiau taršias transporto priemones.
„Planuojantiems įsigyti mažiau taršų automobilį ar kitą darnaus transporto priemonę, šis kvietimas - puiki galimybė pasinaudoti valstybės parama ir kompensuoti dalį šių išlaidų. Taršių automobilių atsisakymas ne tik prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir oro taršos mažinimo, bet taip pat leidžia pasirinkti transporto priemones, kurios teikia malonumą, ypač artėjant vasaros sezonui“, - teigia APVA Nacionalinių programų valdymo departamento direktorius Jonas Balkevičius.
Ne ką mažiau svarbios ir komunikacinės kampanijos. Aplinkos ministerija kartu su APVA įgyvendina kampaniją „Būk modernus - keisk ratus“, kuria siekiama gyventojus šviesti ir skatinti judėti darniau. Taip pat reikėtų nepamiršti ir tarptautinių iniciatyvų, pavyzdžiui, Europos judumo savaitės. Ilgą laiką Aplinkos ministerija buvo šios Europos Komisijos iniciatyvos koordinatorė Lietuvoje ir rugsėjo 16-22 d. skatindavo savivaldybes, organizacijas ir pačius gyventojus keliauti aplinkai draugiškais būdais. Savaitę vainikuojanti „Diena be automobilio“ taip pat turi papildomų naudų: daugelis savivaldybių gyventojams dovanoja nemokamą viešąjį transportą, organizuojamos įvairios akcijos.
Senesnių transporto priemonių pašalinimas
Kita galima strategija, kaip sumažinti su transporto priemonėmis susijusį išmetamųjų teršalų kiekį, yra senesnių, labiau aplinką teršiančių transporto priemonių pašalinimas iš kelių. Kai kurie siūlomi būdai, kaip tai padaryti, yra padidinti senesnių transporto priemonių registracijos mokesčius, kad jie atspindėtų jų daromą žalą aplinkai.
Tvaraus judumo skatinimas
Alternatyvių transporto priemonių naudojimas
Vienas iš pagrindinių būdų, kaip sumažinti su eismu susijusią oro taršą, yra alternatyvių transporto priemonių, pavyzdžiui, autobusų, metro ir geležinkelių, naudojimo skatinimas. Tobulinant esamas viešojo transporto sistemas, didinant investicijas ir kuriant sistemas, kurios geriausiai tenkina gyventojų poreikius, galima paskatinti keleivių skaičiaus didėjimą. Ankstesni scenarijai rodo, kad pirmenybę teikiant viešajam transportui, o ne privačioms transporto priemonėms, gerokai pagerėja oro kokybė.
Griežtesni standartai ir zonos
Viena iš pagrindinių pastaraisiais metais sėkmingai įgyvendinamų praktikų yra itin mažos taršos zona, kuri riboja tam tikrų taršos standartų neatitinkančių transporto priemonių įvažiavimą į miesto zonas, nebent jos sumoka dienos mokestį. Tokia praktika akivaizdžiai pasiteisino Londone, kur tyrimais nustatyta, kad dėl mažos taršos zonos gerokai sumažėjo į miestą įvažiuojančių senesnių, labiau aplinką teršiančių transporto priemonių skaičius ir sumažėjo oro taršos lygis.
Jau kurį laiką plačiai taikomos taisyklės, ribojančios transporto priemonių leidžiamą oro taršą. Tyrimais nustatyta, kad šiandien naujų keleivinių transporto priemonių išmetamosios dujos yra 98-99 proc. švaresnės nei XX a. septintajame dešimtmetyje, o degalai - 90 % mažiau sieros. Galiojantys teisės aktai iš esmės veiksmingai mažina su transporto priemonėmis išmetamų teršalų kiekį; pavyzdžiui, 1998-2014 m. taikant transporto priemonių išmetamųjų teršalų standartus lengvųjų automobilių ir sunkvežimių išmetamųjų teršalų kiekis sumažėjo 90 %.
Žinoma, visiškai elektrinių ir hibridinių automobilių skaičius taip pat sparčiai auga, kartu plečiant ir elektra varomiems automobiliams pritaikytą infrastruktūrą. Puikus to pavyzdys yra elektromobilių įkrovimo stotelių, kurias galima lengvai surasti naudojant mobiliąją programėlę, skaičiaus augimas. Visa tai prisideda prie mažesnės oro taršos.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
tags: #dyzeliniu #autobusu #ismetimai