Tvarkant asmens duomenis elektroninių ryšių srityje, vadovaujamasi ne tik Asmens duomenų apsaugos įstatymu (ADTAĮ), bet ir Elektroninių ryšių įstatymu (ERĮ). ERĮ nustato, kad tiesioginės rinkodaros pranešimus leidžiama siųsti tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą.
Jei elektroninių ryšių paslaugų abonentas yra fizinis asmuo, tiesioginės rinkodaros siuntimui būtinas jo sutikimas. Kai abonentas yra juridinis asmuo, reikalingas juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens sutikimas naudoti šias paslaugas tiesioginės rinkodaros tikslu. Tai yra išimtis, kai asmenų privatumo apsaugos nuostatos taikomos ir organizacijoms.
Tiesioginės rinkodaros apibrėžimas ir vertinimas
Tiesiogine rinkodara laikomas pranešimų, kuriuose siūloma pasinaudoti visuomenei skirtomis mokamomis ar nemokamomis paslaugomis, siuntimas. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuomone, sveikinimai, elektroninių laiškų siuntimas, susijęs su sutarčių vykdymu, ar priminimas apie skolą, nebūtų laikomi tiesioginės rinkodaros pasiūlymais.
Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, tiesioginė rinkodara yra veikla, kurios tikslas paštu, telefonu arba kitokiu tiesioginiu būdu siūlyti asmenims prekes ar paslaugas ir (arba) teirautis jų nuomonės dėl siūlomų prekių ar paslaugų.
Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ partnerės advokatės Astos Kederytės teigimu, prieš siunčiant pranešimus esamiems ar potencialiems klientams, būtina įvertinti, ar pranešimas bus laikomas tiesioginės rinkodaros pranešimu. Vertinant reikėtų atsižvelgti, ar pranešime yra tiesioginių ar netiesioginių pasiūlymų įsigyti prekes ar paslaugas su nuolaida, jas gauti nemokamai ar kitokių pasiūlymų. Net jei dalis pranešimo skirta informuoti apie paslaugų įvykdymą, o kita dalis teikia pasiūlymus, toks pranešimas laikomas tiesiogine rinkodara.
Sutikimo ir jam keliami reikalavimai
Elektroninių ryšių įstatymas numato, kad elektroninių ryšių paslaugas tiesioginės rinkodaros tikslu naudoti leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą. Tai taikoma, kai tiesioginės rinkodaros pasiūlymai teikiami skambinant, siunčiant juos elektroniniu paštu ar trumposiomis žinutėmis (SMS).
Norint vykdyti tiesioginę rinkodarą, privaloma gauti asmenų (fizinio ir juridinio) sutikimą, kurių duomenys bus tvarkomi šiam tikslui. Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) keliami griežti reikalavimai sutikimui gauti:
- Aiškus, nedviprasmiškas;
- Atskiras kiekvienam tvarkymo tikslui;
- Lengvai atšaukiamas kaip ir duodamas;
- Be iš anksto sužymėtų langelių.
Sutikimas turi būti išreikštas asmens laisva valia, suteikiant jam realią galimybę pasirinkti. Veikimas nelaikomas sutikimu. Subjektai, vykdantys tiesioginę rinkodarą, privalo galėti įrodyti, kad sutikimas buvo gautas.
Tiesioginės rinkodaros pranešimas juridiniam asmeniui gali būti siunčiamas tik gavus juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens sutikimą. Nors BDAR reglamentuoja fizinių asmenų duomenų tvarkymą, rekomenduojama taikyti tuos pačius kriterijus ir gaunant sutikimą dėl juridinio asmens duomenų tiesioginei rinkodarai vykdyti.
Išimtis iš taisyklės
Elektroninių ryšių įstatyme įtvirtinta išimtis: asmuo, kuris, teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes BDAR nustatyta tvarka ir sąlygomis, gauna iš savo klientų elektroninio pašto kontaktinius duomenis, gali naudoti šiuos duomenis savo pačio panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jeigu išpildomos šios sąlygos:
- Klientams suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio kontaktinių duomenų naudojimo, kai duomenys renkami ir klientas iš pradžių neprieštaravo.
- Siunčiant kiekvieną žinutę klientas turi galimybę atsisakyti.
Išpildžius šias sąlygas, tiesioginės rinkodaros pasiūlymai gali būti siunčiami esamiems klientams, neturint atskiro jų sutikimo.
Baudos ir sankcijos
Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 24 straipsnis numato, kad už nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklamos subjektams gali būti skiriama bauda iki 3 procentų jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau kaip vienas šimtas tūkstančių eurų. Jei subjektas veikia trumpiau kaip metus, bauda skiriama iki 3 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių eurų.
Reklamos subjektams, pakartotinai per metus padariusiems pažeidimą, už kurį buvo paskirta bauda ar įspėjimas, gali būti skiriama bauda iki 6 procentų jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnė kaip du šimtai tūkstančių eurų. Jei subjektas veikia trumpiau kaip metus, bauda skiriama iki 6 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė kaip du šimtai tūkstančių eurų.
Jeigu reklamos subjektas nepateikia informacijos apie savo metines pajamas, jam skiriama bauda iki vieno šimto tūkstančių eurų, o pakartotinai - iki dviejų šimtų tūkstančių eurų.
Tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos, reklamos subjektams gali būti taikomas įspėjimas, neskiriant baudos, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Už priežiūros institucijų reikalavimo pateikti informaciją ir dokumentus nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą skiriama bauda iki trijų tūkstančių eurų.
Įspėjimo ir baudų skyrimo tvarka
Įspėjimas ir baudos dydis nustatomi pagal Vyriausybės patvirtintą tvarkos aprašą, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, trukmę, mastą bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma, kai subjektas savo noru užkirto kelią žalingiems padariniams, pripažino pažeidimą, padėjo institucijoms, atlygino nuostolius ar pašalino žalą. Taip pat gali būti pripažinta, kad subjektas laikėsi kodekse nustatytų įsipareigojimų.
Už tam tikrus pažeidimus (nurodytus 24 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse), skiriamos baudos dydis neturi viršyti 3 procentų reklamos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.
Bauda ar įspėjimas gali būti skiriami ne vėliau kaip per vienus metus nuo pažeidimo nustatymo dienos arba nuo priežiūros institucijos sprendimo priėmimo dienos.
Teisės ir jų įgyvendinimas
Asmuo gali kreiptis į tiesioginę rinkodarą siunčiantį subjektą dėl savo, kaip duomenų subjekto, teisių įgyvendinimo: teisės būti informuotam, teisės susipažinti su duomenimis, teisės reikalauti ištaisyti, ištrinti, apriboti tvarkymą, teisės į duomenų perkeliamumą.
Duomenų subjektų paklausimai ar reikalavimai neturėtų būti ignoruojami ar tik formaliai vertinami, nes tai gali brangiai kainuoti. Kaip pavyzdys, viena Italijos įmonė I-Model s.r.l. po duomenų subjekto reikalavimo ištrinti jo duomenis ir nustoti siųsti rinkodaros pranešimus, patvirtino, kad reikalavimas patenkintas, tačiau ir toliau siuntė reklaminius pranešimus. Dėl to įmonei buvo skirta 10 tūkst. eurų bauda.
Advokatė A. Kederytė pažymi, kad tiesioginę rinkodarą vykdančioms įmonėms tenka pareiga užtikrinti ir įrodyti, kad teisės aktuose numatyti reikalavimai yra pilnai įgyvendinti, o gavus asmenų prašymus dėl jų teisių, juos tinkamai įvertinti ir imtis realių priemonių.
Statistiniai duomenys ir vartotojų elgsena
44 proc. Lietuvos gyventojų teigia gaunantys reklaminių el. laiškų, o teisininkai pastebi, kad dalis tokių laiškų vis dar siunčiami neteisėtai. Tyrimo rezultatai rodo, kad per paskutines 30 dienų dažniausiai reklaminius laiškus gavo 18-25 bei 36-45 metų amžiaus vyrai, turintys aukštąjį išsilavinimą, gyvenantys didžiuosiuose miestuose.
Renata Vasiliauskienė, „COBALT“ vyresnioji teisininkė, aiškina, kad nors visuomenėje vyrauja įsitikinimas, jog naujienlaiškius galima gauti tik gavus sutikimą, Elektroninių ryšių įstatyme yra išimtis, leidžianti pardavėjui naudoti esamo kliento elektroninį paštą panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jei klientas neprieštaravo ir siunčiama informacija yra apie tos pačios įmonės panašias prekes ir paslaugas.
Pasitaiko atvejų, kai įmonės užmaskuoja „opt-out“ sutikimą, todėl pirkėjai jo nepastebi. Daugiausiai problemų gali kilti su internetinėmis parduotuvėmis, nepriklausančiomis Europos jurisdikcijai, kur siuntėjai piktnaudžiauja duomenimis ir nesuteikia galimybės atsisakyti reklamos.
Vartotojams, nenorintiems gauti reklaminių laiškų, rekomenduojama pasinaudoti galimybe atsisakyti. Jei tai nepadeda, galima kreiptis į siuntėjo klientų aptarnavimo skyrių arba vartotojų teises ginančias institucijas.
Moralinė žala ir jos atlyginimas
BDAR pažeidimai gali sukelti ne tik finansinius nuostolius, bet ir moralinę žalą, kuri apima fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir kt. Teismų užduotis yra parinkti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą neturtinio pobūdžio žalą.
Neteisėti veiksmai, įrodymai apie duomenų nutekėjimą ar netinkamą duomenų tvarkymą yra svarbūs veiksniai priteisiant žalą. Teismų praktika rodo, kad už jautrių duomenų (pvz., sveikatos duomenų) paviešinimą socialiniame tinkle gali būti priteista 6 000 EUR neturtinės žalos. Kitoje byloje, dėl gyvenamosios vietos adreso ir telefono numerio paviešinimo, situacija buvo vertinama individualiai.
Nors teismuose daugėja ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo už BDAR pažeidimus, ne visada pavyksta prisiteisti norimą sumą. Kiekviena situacija vertinama individualiai, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, duomenų prieinamumą viešai ar tvarkymą įmonės viduje.
Duomenų valdytojas arba tvarkytojas turėtų būti atsakingas už bet kokią žalą, kurią asmuo patiria dėl duomenų tvarkymo pažeidžiant reglamentą, nebent jie įrodo, kad nėra atsakingi. Žalos sąvoka aiškinama plačiai, siekiant visapusiškai atspindėti reglamento tikslus.
Išaugusios baudos ir jų taikymas
Nuo 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojus ES bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, baudos už duomenų apsaugos pažeidimus Europoje smarkiai išaugo. Lengvesni pažeidimai gali užtraukti baudas iki 10 mln. eurų arba 2 proc. metinės pasaulinės įmonės apyvartos, o sunkesni - iki 20 mln. eurų arba 4 proc. metinės pasaulinės įmonės apyvartos.
Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, baudos už duomenų apsaugos pažeidimus išlieka vienos mažiausių. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimas nuo šiol gali kainuoti nuo 300 iki 1150 eurų, o pakartotinis pažeidimas - nuo 1100 iki 3000 eurų.
Palyginimui, Jungtinėje Karalystėje netinkamas požiūris į duomenų apsaugą gali užtraukti pusės milijono svarų baudą, o Vokietijoje ir Prancūzijoje - iki 300 tūkst. eurų. Didžiausia bauda Europoje buvo skirta 2016 m. - 350 tūkst. eurų, o 2009 m. Vokietijoje prekybos tinklui už daugybę pažeidimų skirta 1,46 mln. eurų bauda.
Klaidinanti reklama ir jos pasekmės
Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas draudžia naudoti klaidinančią reklamą, kuri gali suklaidinti vartotojus dėl produkto savybių, kainos ar kilmės. Už klaidinančią reklamą gali būti skiriamos baudos iki 3 procentų metinių pajamų, bet ne daugiau kaip 100 000 eurų. Pakartotiniai pažeidimai baudžiami dvigubai didesnėmis baudomis.
Klaidinanti reklama silpnina verslo patikimumą ir atbaido klientus. Ypač dažnos klaidos susijusios su nuolaidų žymėjimu, kai reklamoje žadamos nuolaidos neatitinka realybės. Taip pat svarbu teisingai nurodyti ankstesnę prekės kainą, kuri turėtų būti mažiausia kaina per paskutines 30 dienų iki akcijos pradžios.
Aukščiausiojo laipsnio būdvardžių (geriausias, pigiausias, moderniausias) vartojimas reklamoje gali būti laikomas pažeidimu, jei nėra objektyviai patikrinamų įrodymų, kad prekė ar paslauga yra vienintelė su tokia savybe.
Kosmetikos reklamoje svarbu vengti nepagrįstų pažadų, pavyzdžiui, teiginių, kad veido kremas atjaunins trisdešimt metų, ar kad frazė „lygina raukšles“ atitinka teisingumo kriterijus. Teiginiai, kaip „netestuota su gyvūnais“ ar „be parabenų“, taip pat gali būti klaidinančios informacijos šaltinis, nes ES draudžiama prekiauti su gyvūnais testuota kosmetika, o parabenų rūšių yra įvairių.
Nuomonės formuotojai, reklamuodami prekes ar paslaugas, privalo aiškiai nurodyti, kad turinys yra remiamas. Informacija apie reklamą turėtų būti matoma iškart, nepaslėpta tarp kitų elementų.
tags: #duoemnu #apsaugos #istatymas #reklamos #siuntimas #bauda