Draudimas - tai komercinė veikla, kurios metu draudikas už mokestį perima kito asmens nuostolių riziką tam, kad asmens interesai ir jo turtas būtų apsaugotas įvykus draudiminiam įvykiui. Tai yra įteisinama draudimo sutartimi, kurią pasirašydamas draudikas pasižada draudiminio įvykio atveju išmokėti sutartyje numatyto dydžio išmoką, o už tai draudėjas turi sumokėti draudimo įmokas - draudiminės apsaugos kainą. Draudimo veikla yra neatsiejama nuo paslaugų, tokių kaip klientų konsultavimas sudarant draudimo sutartis, draudimo produktų pardavimas, sutarčių apdorojimas, draudiminių įvykių tyrimas, kompensacijų išmokėjimas ir kita, teikimo. Draudikai iš surinktų draudimo įmokų privalo formuoti techninius atidėjinius, tai yra dalį pinigų „užšaldyti“ ateičiai - būsimoms išmokoms.
Draudimo raida Lietuvoje iki Nepriklausomybės atkūrimo
Lietuvoje draudimas kaip verslas atsirado XIX a., kai Lietuva buvo carinės Rusijos sudėtyje, taigi šiai ūkio šakai galiojo tokie pat principai kaip ir visoje Rusijos imperijoje.
Paskelbus nepriklausomybę, jaunai Lietuvos valstybei teko užduotis sureguliuoti tuo metu chaotišką šalies draudimo rinką. 1919 m. buvo priimtas Draudimo draugijų įstatymas, o 1921 m. - Valstybės draudimo įstaigos įstatymas. Iki 1938-ųjų Lietuvoje veikė jau 6 draudimo bendrovės.
Sovietinės okupacijos metais draudimo bendrovių veikla vystėsi ir plėtojosi pagal Tarybų Sąjungoje galiojusius principus.
Nepriklausomybės atkūrimas ir draudimo rinkos formavimasis
Siekiant nepriklausomybės atkūrimo, 1990 m. rugsėjo 20 d. buvo priimtas Draudimo įstatymas, kuriam įsigaliojus Lietuvoje oficialiai veiklą galėjo vystyti keturių rūšių draudimo organizacijos: valstybinė draudimo įstaiga, akcinės draudimo bendrovės, draudimo draugijos ir savidraudos draugijos. Draudimo rinkai sparčiai augant, 1996 m. priimta nauja Draudimo įstatymo redakcija.
Perdraudimas - tai draudimo įmonės prisiimtos draudimo rizikos dalies perleidimas kitai draudimo ar perdraudimo įmonei, kitaip tariant, draudimo bendrovių draudimas. Jis dažniausiai reikalingas draudžiant dideles rizikas, kurios gali sukelti milijoninius nuostolius. Perdraudimas leidžia apdrausti unikalius, brangius objektus ar prisiimti stichinių nelaimių rizikas.
Pasėlių draudimo raida Lietuvoje
Pasėlių draudimas iki „VH Lietuva“ įkūrimo
Pasėlių draudimą Lietuvoje iki 1999 metų vykdė tik viena bendrovė - AB „Lietuvos draudimas“. Tačiau ši draudimo rūšis bendrovei buvo nuostolinga, todėl 1999 metais „Lietuvos draudimas“ nutraukė šią paslaugą. 2000 metais iš „Lietuvos draudimo“ pasėlių draudimo estafetę perėmė tuo metu dar valstybinio „Lietuvos Žemės ūkio banko” dukterinė bendrovė - „Lietuvos žemės ūkio banko draudimas“.
Pakeitusi pavadinimą į „NORD/LB draudimas“, bendrovė toliau tęsė šią veiklą, siekdama užtikrinti kompleksinės draudimo paslaugos teikimą žemdirbiams, nors pats pasėlių draudimas ir buvo nuostolingas. Žemdirbiai drausdavo tik pačias rizikingiausias augalų rūšis. Kadangi būdavo apdrausta tik apie 0,5 % visų pasėlių plotų, o žemdirbiai draudimui parinkdavo tik tuos laukus, kuriuose rizikų pasireiškimo tikimybė buvo didžiausia, draudikai kiekvienais metais patirdavo nuostolius.
Pasėlių draudimo apimčių augimui trukdė ir tai, jog žemdirbiai turėjo galimybę piketų bei kitų politinių priemonių pagalba išsireikalauti iš valstybės kompensaciją už meteorologinių reiškinių padarytą žalą pasėliams. Tai sukėlė klausimą, kam reikia drausti pasėlius ir mokėti draudimo įmokas, jei išmoką galima gauti už dyką.
Draudikams stigo kompetencijos įvertinant augalų pažeidimų įtaką galutiniam derliui, taip pat sugebėjimo ir noro kvalifikuotai bei suprantamai paaiškinti žemdirbiams žalų vertinimo metodus. Atsižvelgdama į neigiamus pasėlių draudimo veiklos rezultatus, „NORD/LB draudimas“, savo struktūrą pajungusi „PZU Lietuva“, 2007 metų rudenį paskelbė nutraukianti pasėlių draudimo veiklą Lietuvoje.
Diskusija „Demografiniai pokyčiai Lietuvoje, problemos ir galimi sprendimo būdai“
Lūžio taškas pasėlių draudime
Dar 2006 metais, įvertindama žemdirbių nepasitenkinimą teikiamos draudimo paslaugos kokybe, Žemės ūkio ministerija sukūrė darbo grupę. Šią grupę sudarė ministerijos, Lietuvos Agrarinės ekonomikos instituto (LAEI), socialinių partnerių - Žemės ūkio subjektų asocijuotų struktūrų, Draudikų asociacijos bei draudimo bendrovių atstovai. Darbo grupei buvo pavesta paruošti pasėlių draudimo sistemos Lietuvoje koncepciją, kuri atitiktų žemdirbių lūkesčius, valstybės strategiją, Europos Sąjungos prioritetus, tendencijas bei būtų patraukli Lietuvoje veikiančioms draudimo bendrovėms.
Pasėlių draudimo sistemos organizavimo Lietuvoje principai
- Suinteresuotumas ir savanoriškumas:
- visų subjektų interesu pagrįstas dalyvavimas sistemoje;
- rizikų pasidalijimas žaloje (ūkininkas-draudikas);
- kompromisas subjektų interesuose;
- savanoriškas dalyvavimas prievolėje (privalomas draudimas tam tikrais atvejais).
- Bendradarbiavimas: koordinuota subjektų sąveika.
- Teisingumas ir objektyvumas:
- objektyviai įvertinta ir teisingai atlyginta žala;
- nuostoliai nekompensuojami, jei galima nuo jų apsidrausti;
- ekstremalių rizikų solidarus kompensavimas.
- Efektyvumas (pačios draudimo sistemos ir draudžiamų subjektų):
- ekonomiškumas;
- konkurencingumas.
- Skaidrumas:
- vieningos taisyklės apibrėžiant įmokos dydį, rizikos pobūdį, žalos pasireiškimo lygį ir kita;
- draudimo naudos propagavimas (mokymai, konsultacijos, informavimas).
- Lankstumas, pritaikymas:
- subjektų galimybė įtakoti draudimo sąlygų turinį, jų pakeitimus;
- sistemos galimybė prisitaikyti prie aplinkos apribojimų.
- Sistemos stabilumas: stabilios „žaidimo taisyklės“ 5-10 metų.
AB „Lietuvos draudimas“ istorija ir veikla
1921 m. įkurtas „Lietuvos draudimo“ pirmtakas - Lietuvos valstybinio apdraudimo įstaiga. 1940 m. bendrovė buvo nacionalizuota. 1991 m. atkūrus Nepriklausomybę, bendrovė atgavo ūkinį savarankiškumą. 1994 m., vadovaujantis pirminio privatizavimo programa, 30% bendrovės privatizuota viešai pasirašant akcijas.
1999 m. didžiausiu „Lietuvos draudimo“ akcininku tapo danų įmonė, priklausanti pasaulinei draudimo grupei RSA. 2006 m. „Lietuvos draudimas“ priklausė draudimo įmonių grupei RSA, kuri paslaugas teikia 130 šalių ir turi per 20 mln. klientų. Šiuo metu įmonės akcininkė yra didžiausia Vidurio ir Rytų Europos draudimo grupė PZU S.A.
2008 m. audituotas grynasis pelnas buvo 38 mln. litų. Bendrovės pasirašytos draudimo įmokos 2008 m. siekė 510 mln. litų, o tai buvo 10% daugiau už 2007 m. (463 mln. litų). Per metus buvo atlyginta 252 mln. litų nuostolių, tai 22 proc. daugiau nei 2007 m. 2011 m. „Lietuvos draudimas“ uždirbo 10 mln. eurų. Už naujovių diegimą Lietuvos draudimo rinkoje „Lietuvos draudimas“ buvo apdovanotas 2008 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., taip pat 2023 m. ir 2024 m. „Lietuvos draudimas“ Lietuvoje aptarnauja apie 0,5 mln. privačių ir verslo klientų, sudaro 1,4 mln. draudimo sutarčių kasmet.
tags: #draudimo #istorija #lietuvoje #kiaule #ant #benzino