Transporto priemonės techninė būklė yra esminis veiksnys, užtikrinantis saugumą keliuose. Kiekvienais metais atliekamos techninės apžiūros (TA) padeda identifikuoti dažniausiai pasitaikančius gedimus, kurie gali kelti grėsmę tiek vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams.
Palyginti 2023-ųjų ir 2024-ųjų metų statistiką, 50 dažniausiai fiksuojamų geležinių problemų sąraše situacija bent simboliškai pagerėjo daugiau nei pusėje vertinamų pozicijų. Tačiau, nepaisant bendro pagerėjimo, kai kurios sritys išlieka probleminės, o ypač didelis dėmesys turi būti skiriamas važiuoklės ir pakabos elementų būklei.
Pakabos Lankstinės Jungtys ir Lankstai: Gyvybiškai Svarbios Detalės
Lankstinės jungtys ir lankstai, liaudyje dažnai vadinami šarnyrais, yra vienos iš svarbiausių važiuoklės dalių. Jos jungia judančias pakabos detales ir leidžia valdyti automobilį. Važiuojant nelygiu keliu, šie elementai reikiamu kampu keičia pakabos aukštį, padeda užtikrinti automobilio stabilumą, o drauge patogią ir saugią kelionę.
Technikos ekspertai ragina automobilininkams vertinti šiuos dalykus ypač atidžiai. Eksploatuojant transporto priemonę su stipriai sudėvėtais šarnyrais rizikuojama pačiu netinkamiausiu metu (dideliu greičiu posūkyje) prarasti vieną ar du vairuojančius ratus.
Dažniausiai Nustatomi Pakabos Trūkumai Techninėse Apžiūrose
Netvarkingos pakabos lankstinės jungtys ir lankstai yra antra dažniausiai nustatoma problema. Praėjusiais metais statistikos grafose ši problema liko beveik nepakitusi: 2023-ais tokių bėdų turėjo 10,58 proc. automobilių, o pernai - 10,62 proc.
Įdomu tai, kad lyginant, kuriame regione kiek pakabos trūkumų pastebi TA kontrolieriai, peršasi išvada ne tik apie automobilių amžiaus/techninės būklės, bet ir kelių kokybės skirtumus. Tarkime, Marijampolės ar Kauno techninės apžiūros įmonėse neigiamų išvadų dėl klibančių šarnyrų ar stabilizatorių sulaukia bemaž trečdaliu mažiau vairuotojų nei statistinis visos Lietuvos vidurkis. Tuo metu Utenos apskrityje šių pozicijų trūkumų kone 60 proc. daugiau.
Privalomosios techninės apžiūros Lietuvoje duomenimis, 7-17 m. amžiaus automobilių grupėje 30-35 proc. transporto priemonių turėjo defektų apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisuose. Antra pagal dažnumą defektų turinti transporto priemonės konstrukcijos dalis - ratai ir pakaba. Dažniausios priekinės pakabos kreipiančiosios sistemos ir tampriųjų elementų problemos: per didelis laisvumas, lankstų (šarnyrų) klibėjimas. 11-15 m. senumo automobiliuose tokių trūkumų randama daugiausia (~ 20 proc.). Aptinkamas, nors ir rečiau, galinės pakabos lankstų (šarnyrų) klibėjimas.
Dažniausiai Nustatomi Techniniai Trūkumai, Susiję su Eismo Saugumu
Asociacija „Transeksta“ pateikia su eismo saugumu susijusių dažniausiai nustatomų techninių trūkumų tarp lengvųjų (M1 klasės) automobilių septynetuką:
1. Netvarkingi/nesureguliuoti priekiniai žibintai, rūko žibintai, stabdymo signalo žibintai
Atvykstančių į TA centrus su prastai sureguliuotais žibintais siekia net 40 proc.; kadangi TA patikros algoritmas leidžia pareguliuoti žibintus, „išbrokuojami“ tik patys problematiškiausi automobiliai, kuriems reikia rimto remonto. Tai leidžia daryti prielaidą, kad ilgesnį ar trumpesnį laikotarpį prieš vizitą į TA centrą minėta dalis transporto priemonių dalyvauja eisme arba akindami kitus vairuotojus, arba tinkamai neapšviesdami važiuojamosios dalies, todėl neturėdami galimybės įvertinti judėjimo trajektorijoje esančių kliūčių ir jų išvengti. Dėl šių priežasčių nepriklausomi saugaus eismo ekspertai teigia, kad net iki 90 proc. avarijų susiję su vairuotojų regėjimu ir matomumu. Naktį žmogaus akys priima šviesos kontrastus prasčiau nei dieną, todėl būna ypač sunku pastebėti kelkraščiais judančius pėsčiuosius ir dviratininkus. Jeigu jie neturi atšvaitų ar žibintų, tikimybė pakliūti į avariją lyginant su šviesiu paros metu išauga net iki 8 kartų. Atlikti eksperimentai rodo, kad atšvaito neturintis pėstysis ar nedegančiais gabaritiniais žibintais stovintis automobilis tampa pastebimu, kai iki jo lieka maždaug 50 metrų. Važiuojant 90 km/val., toks atstumas įveikiamas greičiau nei per 2 sekundes, todėl laiko nepakanka net pradėti automobiliui stabdyti.
2. Netvarkinga stabdžių sistema
Stabdžių sistema - pagrindinė automobilio aktyviojo saugumo priemonė. Jausmą, kai nuspaudus stabdžių pedalą mašina nė trupučio nelėtėdamas juda tolyn, galima palyginti nebent su situacija, kai iššokus iš skrendančio lėktuvo neišsiskleidžia parašiutas. Nors šios problemos dramatizmui nereikia itin lakios fantazijos, automobilininkai neįtikėtinai dažnai patys provokuoja nuotykius vardu „nėra stabdžių“. Tiksliau, eksploatuoja techniką su visiškai sudilusiais, ne visu plotu kontaktuojančiomis stabdžių trinkelėmis ir stabdžių diskais, sistemos hermetiškumo neužtikrinančiais vamzdeliais ar žarnelėmis. Dėl šių priežasčių automobilio stabdymo efektyvumas keičiasi, o stabdymo kelias dramatiškai pailgėja. Saugaus eismo ekspertų teigimu, iki 40 proc. visų avarijų įvyksta dėl automobilio slydimo ir stabdymo klaidų.
Simboliškai pagerėjo reikalai vertinant darbinių stabdžių veikimą. Pernai pagrindinės automobilio aktyviojo saugumo priemonės nepakankamas efektyvumas užkirto galimybes gauti teigiamą kontrolieriaus išvadą 3,1 proc. transporto priemonių, pabuvojusių patikros linijose. 2023-aisiais atvejų, kai eisme dalyvauja automobiliai sudilusiomis stabdžių trinkelėmis/diskais ar turintys sistemos hermetiškumo neužtikrinančius vamzdelius, buvo 3,2 proc. Dar prieš metus šių automobilio stabdymo efektyvumą keičiančių ir stabdymo kelias pailginančių atvejų buvo 3,5 proc.
3. Netvarkingos pakabos lankstinės jungtys, lankstai
Šios automobilio detalės, paprastai vadinamos tiesiog šarnyrais, yra viena iš svarbiausių važiuoklės dalių, kuri jungia judančias pakabos detales ir leidžia valdyti automobilį - važiuojant nelygiu keliu jie reikiamu kampu keičia pakabos aukštį, padeda užtikrinti automobilio stabilumą, o drauge patogią ir saugią kelionę. Eksploatuojant transporto priemonę su stipriai sudėvėtais pakabos lankstais rizikuojama pačiu netinkamiausiu metu (dideliu greičiu posūkyje) prarasti vieną ar du vairuojančius ratus.
4. Netvarkinga vairo traukių ir svirčių būklė
Vairo mechanizmas - traukės gedimas
Automobilių vairo mechanizmo būklė tiesiogiai susijusi su galimybe saugiai važiuoti ten, kur reikia mašinoje esantiems žmonėms. Klibančios traukės ir svirtys apie stabilumą, valdymo tikslumą leidžia kalbėti tik būtuoju laiku. Tokių problemų turinti transporto priemonė yra tarsi uždelsto veikimo bomba, galinti „detonuoti“ ir nusviesti mašiną su visu jos ekipažu nuo kelio bet kuriuo metu.
Šių trūkumų skaičius pernai išliko beveik nepakitęs (4,61 proc. prieš 4,59 proc. 2023-aisiais), tačiau ši tendencija nuteikia optimistiškai: 2022-aisiais sunkiai valdomų automobilių suskaičiuota daugiau nei 5 proc.
5. Netvarkingos spyruoklės ir amortizatoriai
Nuo amortizatorių bei spyruoklių priklauso, kiek patogu ir saugu valdyti transporto priemonę: jei jie susidėvėję, prarandamas optimalus sukibimas su kelio paviršiumi, todėl drastiškai keičiasi stabdymo kelio ilgis net tais atvejais, kai stabdžių sistema yra nepriekaištingos būklės. Sugedę ar nusidėvėję amortizatoriai, netvarkinga važiuoklė lemia transporto priemonės stabilumą, manevringumą, atsparumą slydimui. Jei amortizatoriai ir spyruoklės nebeatlieka savo funkcijų, suvaldyti automobilį būna sudėtinga net patyrusiam vairuotojui. Tai viena dažniausių avarijų priežasčių.
6. Netvarkingos padangos
Lengvasis automobilis su kelio paviršiumi liečiasi keturiais delno dydžio taškais, todėl nuo padangų būklės tiesiogiai priklauso, kaip efektyviai mašina įsibėgės, reaguos į komandas vairu, stabdys ir kiek sunaudos degalų. Deja, važinėjančių su kritinę nudėvėjimo ribą (4 mm) pasiekusiomis padangomis, nepaisančių sezoniškumo reikalavimų, ant tos pačios ašies montuojančių skirtingo protektoriaus rašto padangas ar nekreipiančių dėmesio į padangų karkaso pažeidimus (iššokusius gumbus) yra kur kas daugiau nei galima įsivaizduoti.
7. Netvarkingi saugos diržai ir saugos oro pagalvių sistema
Saugos oro pagalvės efektyviai veikia tik tuomet, jei avarijos metu žmonės būna jiems skirtose vietose - savotiškose saugos celėse, kurias maksimaliai apsaugoti nuo visų įmanomų pažeidimų stengiasi automobilių konstruktoriai. Tam būtinos dvi sąlygos: vairuotojas ir keleiviai privalo būti tinkamai prisirišę saugos diržais, o mašina turėti efektyviai „dirbančias“ kėbulo gniuždymo zonas, sugeriančias kinetinę energiją ir maksimaliai sumažinančias perkrovas mašinoje esantiems žmonėms. Po eismo įvykių ištiesintos ir suvirintos konstrukcijos tokių savybių dažniausiai neturi.
Nusidėvėjimo Požymiai ir Savarankinė Patikra
Neskiriant pakankamai dėmesio važiuoklei, keičiasi valdymo savybės, o važiavimas tampa nekomfortiškas ir netgi pavojingas. Idealiu atveju važiuoklės komponentų būklę reikėtų tikrinti reguliariai. „Iki kitos techninės apžiūros atlaikys“ - taupių, bet ne itin atsakingų vairuotojų itin mėgstamas automobilio techninės būklės vertinimas. Tačiau automobilių pakabos techninių apžiūrų centruose yra tikrinamos labai kruopščiai.
Jei jau prireikė kelti automobilį ir tikrinti, kaip atrodo pakabos detalės, labai tikėtina, kad kiek anksčiau išgirdote pirmuosius įspėjimus. Dažniausiai tai ne patys maloniausi garsai, kaip antai bildesys, ūžesys, cypimas, barškėjimas ir kt. Patyrę vairuotojai pirmuosius galimo gedimo požymius pajunta dar prieš išgirsdami nieko gero nežadančius garsus. Labiausiai tai išduoda važiavimas užmiestyje maksimaliu leistinu greičiu: įveikiant posūkį ar persirikiuojant automagistralėje automobilis gali šiek tiek reaguoti vangiau į vairo pasukimą, o kraštutiniais atvejais netgi juntamas „plaukiojimas“.
Kadangi moderniuose automobiliuose naudojamos daugiasvirtės pakabos, sudilus vienai detalei papildoma arba pagal konstrukciją nenumatyta apkrova tenka kitoms, todėl jų naudojimo resursas ima sparčiai sekti. Važiuoklės dalys jungiasi tarpusavyje, ir tai itin pastebima priekyje, kuri dėl vienos pažeistos detalės greičiau pradeda dilti kitos. Tai galioja vairo traukėms, lankstams, svirtims, guminėms įvorėms, amortizatoriams ir kitoms dalims.
Jei viską visgi norisi atlikti patiems, pradėti reikėtų nuo vizualinės apžiūros. Pakėlus automobilį nereikėtų skubėti nuimti rato. Vietoje to suimkite ratą ir staigiais judesiais patikrinkite standumą. Tai aktualiausia tikrinant priekinę pakabą, o jei juntamas laisvumas, greičiausiai teks keisti vairo traukes. Nuėmę ratą ir įsitaisę po automobiliu gerai apšvieskite pakabos detales ir vizualiai jas apžiūrėkite. Jei viskas atrodo tvarkingai, neliesdami guminių detalių su laužtuvu patikrinkite detalių tvirtinimo standumą. Jokie komponentai neturėtų būti laisvi ir klibėti. Tikrindami priekinę pakabą taip pat galite pakartoti šį procesą susukę vairą kiek įmanoma į kairę, o po to - į dešinę.
Profesionalios Diagnostikos Svarba
Įtarus galimą gedimą, reikėtų užsiregistruoti apsilankymui servise. Ši greitai teikiama paslauga nėra brangi ir leidžia labai greitai gauti visus atsakymus apie būtiną važiuoklės remontą. Specialistai atkreipia dėmesį, kad dažniausiai automobilio važiuoklėje sudyla amortizatoriai, svirtys, traukės, įvorės, šarnyrai ir ratų guoliai. Itin juntami amortizatorių gedimai, kadangi bent vienam iš jų neatliekant savo funkcijos juntamai suprastėja važiavimo komfortas. Šiuo atveju taip pat neužtikrinamas optimalus sukibimas su kelio danga.
Išsamią važiuoklės patikrą - diagnostiką įmanoma atlikti tik servise. Patikrinę lankstus, gumines pavaros ir stabilizatorių įvores kvalifikuoti meistrai taip pat įvertins, ar nereikėtų keisti ir ratų guolių. Pastarųjų gedimus galima įtarti pirmą kartą išgirdus ūžesį ar švilpimą. Nereikėtų praleisti pro akis ir kampinio greičio lankstų, liaudyje dar vadinamų granatomis. Svarbu įsitikinti, kad nesuplyšusi yra ne tik vidinė, bet ir išorinė guma, kadangi ji taip pat neleidžia išbėgti alyvai ir užkerta kelią purvui. Visgi galimi atvejai, kuomet gumos atrodo tvarkingai, tačiau kampinio greičio lankstas sulūžęs.
Techninės Apžiūros, Transporto Priemonių Amžius ir Avarijų Rizika
Transporto priemonių patikra TA centruose yra vienas pagrindinių „filtrų“, apribojančių galimybes į kelius ir gatves patekti grėsmę kitiems eismo dalyviams keliančioms mašinoms. Deja, statistika apie pirmuoju bandymu TA praeinančių automobilių dalį ne visuomet atspindi realią padėtį. Šį procentą formaliai pagerina tai, kad didelė dalis transporto priemonių prieš pat vizitą į TA centrą tam yra specialiai ruošiamos ir remontuojamos, tačiau iki tol ilgesnį ar trumpesnį laiką būna eksploatuojamos numojant ranka net į akivaizdžius techninius trūkumus.
Asociacijos „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus pastebi, kad lengvųjų automobilių, pirmuoju bandymu įveikusių techninę apžiūrą, skaičius pernai ūgtelėjo iki 54,1 proc. (užpernai tokių buvo 53,4 proc.). Tiesa, šis rezultatas skirtinguose regionuose variuoja nuo 57 proc. didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje) iki 48-50 proc. regionuose (Utenoje, Telšiuose, Marijampolėje).
Beveik identiška situacija Latvijoje, kur apie 55 proc. tikrinamų automobilių neturi didelių trūkumų. Palyginimui - Vokietijoje teigiamą TA išvadą iš pirmo karto gauna beveik 79 proc. automobilių. Tiesa, ten vidutinis transporto parko amžius siekia 10,1 metų, o Lietuvoje - 14,9 metai. Tuo metu Estijoje bei Lenkijoje, kur techninę apžiūrą gali atlikti iš esmės visi norintys juridiniai asmenys, „gerais“ pripažįstama 96-98 proc. automobilių. Toks rodiklis leidžia daryti prielaidą apie techninės apžiūros virsmą į paprasčiausią formalumą. Tikimybė, kad beveik visos transporto priemonės šiose šalyse be techninių defektų, akivaizdžiai prasilenkia su tiesa.
Techninės apžiūros centrų vadovai atkreipia dėmesį į iš tiesų labai sudėtingą padėtį viešojo transporto srityje - taksi automobilių bei autobusų ir troleibusų „sveikatą“. Naujausiais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje vidutinis lengvųjų automobilių amžius yra 14,6 metų, o taksi dirbančių ir keleivius vežiojančių mašinų - 15,6 metų. Peržengus 9-12 metų ribą, traumatizmo ir žūties rizika avarijos atveju pradeda intensyviai didėti. Lyginant jas su transporto priemonėmis be techninių trūkumų, „senukų“ rizika pakliūti į eismo įvykį yra beveik 50-60 proc. didesnė. Vidutiniškai vienam taksi automobiliui tenka 2,11 didelių trūkumų (kai kuriuose miestuose šis rodiklis gerokai prastesnis; pvz., Klaipėdoje - 2,78 DT), kai visos Lietuvos pastarųjų metų „standartas“ yra 1,6 DT. Atidžiau nagrinėjant, dėl kokių priežasčių TA centrų kontrolieriai „išbrokuoja“ taksi, pasirodo, kad penktadalis už pinigus keleivius vežiojančių mašinų turi didelių bėdų su žibintais, iš jų srūva eksploataciniai skysčiai, stipriai viršijamos leistino dūmingumo normos, pakabos ir vairo mechanizmo detalės būna susidėvėjusios, išklibusios, nepakankamas stabdymo efektyvumas ar kitos stabdžių bėdos, padangos visiškai nudilusios ir t. t.
Europos Komisija skelbia, kad dėl techninių trūkumų Europos Sąjungos keliuose įvyksta apie 6 proc. visų automobilių autoavarijų ir apie 8 proc. visų motociklų avarijų. Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje atliktų tyrimų duomenimis kelių eisme nuolat dalyvauja apie 10 proc. automobilių, kurių techninė būklė neatitinka nustatytų techninių reikalavimų. Saugaus eismo specialistai Skandinavijos šalyse spėja, kad apie 10 proc. avarijų jų keliuose įvyksta dėl techninių priežasčių.
Taigi, ne tik automobilio paruošimas techninei apžiūrai turi būti atsakingas. Kiekviena diena kelyje, kiekviena kelionė - turi būti saugi, nekelti pavojaus nei vairuotojui, nei kitiems eismo dalyviams.
tags: #pakabos #lankstas #auto