DOSAAF organizacija ir jos vaidmuo
Savanoriškoji draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti (SDAALR), geriau žinoma kaip DOSAAF, buvo svarbi sovietinė visuomeninė organizacija, turėjusi didelį turtą ir platų veiklos tinklą. Ši organizacija valdė aerodromus, motokroso trasas, šaudyklas, stadionus, kartodromus ir kitus techninių sporto šakų objektus, tarp kurių buvo ir vairavimo mokyklos.
Po septyniolikos metų nuo jos veiklos pabaigos Lietuvoje, šalies valdžia susiduria su iššūkiais, kaip tvarkyti šios organizacijos palikimą. DOSAAF priklausę objektai, kurie galėjo tarnauti techniniam sportui ir vairuotojų rengimui, dažnai yra apleisti arba jų likimas neaiškus.
Automobilių sporto meistras ir instruktorius Antanas Dailidė
Lietuvos automobilių sporto bendruomenė neteko iškilaus meistro Antano Dailidės, kurio gyvybė užgeso gruodžio mėnesį. A. Dailidė (gimė 1932 m. gruodžio 24 d. Šakių rajone, Lukšių valsčiaus Matijošiškės kaime), didžiąją dalį savo gyvenimo paskyrė automobilių sportui ir vairuotojų rengimui.
Po mokslų Šakių „Žiburio“ ir Lukšių vidurinėje mokyklose, 1964 m. neakivaizdiniu būdu baigė Kauno Politechnikumą, o 1969 m. - Maskvos auto kelių institutą (MADI). A. Dailidė profesinę karjerą pradėjo 1954-1958 m. dirbdamas Kauno vairuotojų mokykloje mechaniku - instruktoriumi. Vėliau, nuo 1981 iki 1993 metų, jis ėjo mokyklos „Auto ABC” direktoriaus pavaduotojo pareigas, o nuo 1993 iki 1997 m. - inžinieriaus pareigas.
Nuo 1959 m. Antanas Dailidė aktyviai dalyvavo automobilių sporto varžybose, pasiekdamas daug pergalių. Jau 1960 m. jis tapo pokario metų pirmųjų Lietuvos ralio pirmenybių nugalėtoju M-407 („Moskvič”) klasėje. Jo sportiniai pasiekimai buvo apdovanoti 1962 m. liepos 5 d., kai jam, vienam iš pirmųjų keturių automobilininkų Lietuvoje, buvo suteiktas garbingas SSRS sporto meistro vardas. A. Dailidė taip pat tapo Latvijos atvirų techninių sporto šakų Spartakiados ralio varžybų nugalėtoju (1961 m.) ir SSRS ralio pirmenybių nugalėtoju Lietuvos SSR rinktinės komandos sudėtyje.
Baigęs aktyvią sportinę karjerą, A. Dailidė nesiskirė su automobilių sportu, būdamas aktyvus visuomenininkas. Jis vadovavo Lietuvos SSR CK DOSAAF Kauno miesto Auto-moto klubo auto sporto sekcijai, pirmininkavo Kauno Taksi parko sporto kolektyvui, buvo Lietuvos automobilių sporto federacijos viceprezidentu, Kauno automobilininkų klubo valdybos nariu ir automobilių sporto teisėju. Iki paskutinių dienų domėjosi sportu, politika ir aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje.
Buvusio DOSAAF turto likimas Lietuvoje
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, didelis DOSAAF organizacijos turtas susidūrė su neaiškiu likimu. Šalies ir vietinė valdžia daugelį metų į tai žiūrėjo pro pirštus, dėl ko nemaža dalis turto buvo apleista, netinkamai naudojama arba dingo.
Apleistas DOSAAF pastatas Šiauliuose
Šiauliuose, K.Donelaičio gatvėje, esantis buvęs DOSAAF pastatas tapo ryškiu šios problemos pavyzdžiu. Didelė jo salė, turinti apie tris šimtus vietų, daugelį metų buvo naudojama kaip valkatų prieglobstis, o joje paliktas turtas buvo plėšiamas ir niokojamas.
Nors pastatas yra valstybės nuosavybė, kurią patikėjimo teise valdo Šiaulių apskrities viršininko administracija, įstatymas nesuteikia teisės juo naudotis. Oficialiai atsakomybė už šį turtą tenka Lietuvos techninio sporto draugijai ir Lietuvos aviaklubui, kuriems jis perduotas naudotis neatlygintinai.
Adolfas Klenauskis, Šiaulių apskrities Teisės departamento Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas, pabrėžė problemos sudėtingumą: „Šis turtas mums yra primestas. O mūsų rankos - surištos, trylika metų nieko negalime padaryti. Įstatymuose yra labai daug prieštaravimų, o siūlomos įstatymo pataisos netvirtinamos.“
Lietuvos techninio sporto draugijos prezidentas Kęstutis Vaišvila teigė, kad dėl turto žūties kalta Lietuvos Vyriausybė, kuri „iki šiol nerodo didelio noro, kad visas DOSAAF turtas priklausytų Techninio sporto draugijai“. Pasak jo, įstatymas buvo vykdomas tik iš dalies - perduoti pastatai, bet neperduota žemė, kuri nebuvo suinventorizuota. Tai, anot prezidento, trukdo investuoti ir tvarkyti turtą, o bešeimininkiu paversto turto „galai - į vandenį“.
„Niekas negali paaiškinti, kaip valstybės turtas lyg ir nepastebimai suplaukė į privačias rankas. Pusė DOSAAF turto prieš perduodant Lietuvos techninio sporto draugijai jau buvo dingę“, - pridūrė K. Vaišvila, akcentuodamas, kad Vyriausybės norai yra kitokie: „turtą perduoti į Turto fondą, privatizuoti, o sportuojančius vaikus ir personalą išmesti į gatvę.“
Šiaulių apskrityje yra daugiausiai buvusio DOSAAF turto Lietuvoje. Nemaža jo dalis naudojama neracionaliai ir ne pagal paskirtį, įskaitant Šiaulių ir Akmenės aeroklubus su visa įranga, Šiaulių technikos mokyklą, Šiaulių viešbutį „Salduvė“ ir kitus objektus. Tuo tarpu Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius pabrėžė, kad turto naudojimą, priežiūrą bei saugumą privalo užtikrinti apskritys, kaip valstybės patikėtiniai, ir tai yra „jų neveiklumo ir savo funkcijų nesupratimo problema“.
Atskirai paminėtina, kad dalį pastato Šiauliuose pagal panaudos sutartį Lietuvos techninio sporto draugija perdavė auto-moto klubui „Dakaras“. Klubo prezidentas Povilas Karlinskas teigė, kad nėra patenkintas perėmęs nuniokotą turtą, o „interesų džiunglės“ ir vilkinamas žemės sklypo perdavimas neleidžia klubui investuoti į pastatų tvarkymą.
„Alytaus technikos mokyklos“ bankrotas: vienos seniausių DOSAAF mokyklų likimas
Daugiau nei pusę šimto metų Dzūkijos sostinėje veikusi „Alytaus technikos mokykla“ bankrutuoja, tapdama dar vienu buvusio DOSAAF palikimo iššūkių pavyzdžiu. Veiklą pradėjusi 1967 metais, ji turėjo permainingą istoriją. Kitados ji priklausė sukarintai visuomeninei organizacijai „DOSAAF“ ir buvo viena didžiausių, turėjusi aštuonis filialus Pietų Lietuvoje ir rengusi visų kategorijų vairuotojus tiek karinėms organizacijoms, tiek Liaudies ūkiui. Po nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais, mokykloje liko tik kursai gyventojams, o jos absolventų rezultatai buvo vieni geriausių Lietuvoje.
Iškilaus instruktoriaus G. Lisausko indėlis
G. Lisauskas, pradėjęs dirbti „Alytaus technikos mokykloje“ 1982 metais kaip mokymo meistras ir vairuotojų mokytojas, buvo iškili figūra Alytaus vairuotojų rengimo srityje. Jis daugeliui Alytuje žinomas kaip puikus vairuotojų rengimo mokytojas ir instruktorius, dešimtmetį pirmininkavęs Lietuvos vairuotojų rengimo mokyklų asociacijos Alytaus apskrities skyriui. Už gerą ir atsakingą darbą G. Lisauskas buvo apdovanotas Lietuvos vairuotojų rengimo mokyklų asociacijos sidabro medaliu.
1986 metais, grįžęs iš naujų vilkikų kursų Tarybų Sąjungoje, G. Lisauskas įkūrė naują mokymo klasę: sukūrė metodiką, mokymo kursą, stendus ir įsigijo reikiamą įrangą. Jis parengė apie 6 tūkst. vairuotojų, o per visą „Alytaus technikos mokyklos“ gyvavimo laikotarpį buvo parengta apie 75 tūkst. vairuotojų.
„Nėra smagu išeiti tokiomis aplinkybėmis, kai tiek metų šiai mokyklai ir vairuotojų ruošimui atidaviau“, - su nuoskauda kalbėjo 58-erių metų G. Lisauskas, matydamas mokyklos bankrotą po 37 metų atsidavimo. „Kai tiek metų atiduota vienai įstaigai, kur visa jaunystė prabėgo, daug darbo ir pastangų įdėta, nėra smagu matyti jos bankrotą“, - prisiminęs mokykloje praleistus metus kalbėjo G. Lisauskas.
Konkurencija ir bankroto priežastys
G. Lisausko teigimu, „Alytaus technikos mokykla“ buvo savotiškas mokytojas ir pavyzdys visoms vėliau Alytuje įsikūrusioms vairavimo mokykloms. Tačiau rinkoje pasirodžius kauniečiams, „B kategorijos vairavimo kursų kaina nuo 350 eurų sumažėjo iki 220 eurų. Mes tiesiog neišgyvenome, neatlaikėme konkurencijos“, - įvardijo bankroto priežastį G. Lisauskas. Ši situacija rodo rinkos iššūkius, su kuriais susidūrė buvusios DOSAAF mokyklos.
Alytaus Dzūkijos mokykla. Mokytoja Daina Kundrotienė
G. Lisauskas po atostogų ketina suorganizuoti visų „Alytaus technikos mokykloje“ 30 metų ir daugiau dirbusių kolegų susitikimą bei toliau aktyviai dalyvauti veikloje, nes, anot jo, „negaliu be to gyventi“.
tags: #dosafe #vairavimo #mokykla