Praėjus daugiau kaip dešimčiai metų, našesni, patikimesni „Don“ kombainai vėl sugrįžo į mūsų laukus. Javų kombainus „Don-1500B“, „Vektor“, „Niva Efekt“ gamina viena iš didžiausių ir seniausių Europoje Rostovo prie Dono žemės ūkio mašinų gamykla „Rostselmaš“.
„Rostselmaš“ Kombainų Gamybos Istorija ir Plėtra
Gamybos istorija siekia 1931 metus, kai šioje gamykloje buvo pagamintas pirmasis prikabinamasis javų kombainas. 1958 m. „Rostselmaš“ pristatė savaeigį kombainą SK-3, 1961 m. - SK-5 „Niva“, o 1986 m. - „Don-1500“. Iki 1984 m. iš viso pagaminta daugiau kaip du milijonai javų kombainų. Nuo 1986 m. „Rostselmaš“ gamykla kasmet pagamindavo apie 90 tūkst. javų kombainų.
Tačiau pertvarka palietė ir šią klestinčią įmonę, kombainų gamyba tuo metu sumažėjo iki kelių šimtų mašinų per metus. Šiandien verslas atsigauna. Per 2005 m. pirmąjį pusmetį nuo konvejerio nuriedėjo 3 300 javų kombainų „Don-1500B“, o iki metų pabaigos tikimasi, kad iš viso bus pagaminta daugiau kaip 100 tūkst. patobulintos konstrukcijos mašinų.
Kombaino „Don-1500“ Eksploatacija ir Iššūkiai
Lietuvoje 1986-1993 metais kombainai „Don-1500“ buvo pagrindinė javų derliaus dorojimo mašina. Per dieną šis kombainas prikuldavo apie 100 t, o esant labai palankioms sąlygoms ir 130 t grūdų. Žemdirbiai vertino gerą jų važiuoklę: „Don-1500“ ištraukdavo ir įklimpusias „Nivas“, ir grūdų transportavimo sunkvežimius.
Tačiau derlingų laukų šeimininkai (6 t/ha) priekaištavo, kad „Don-1500“ varikliui trūksta galios, jis trumpaamžis, nevykusi šiaudų smulkintuvo konstrukcija, nepakankamai geros kombainininko darbo sąlygos. Apie variklį besikaupiančios nuokulos dažnai būdavo viena iš savaiminio užsiliepsnojimo priežasčių.
„Don-1500B“ Patobulinimai ir Technologijos
Atsižvelgdami į kombainų trūkumus, „Rostselmaš“ konstruktoriai patobulino kombainų konstrukciją. Svarbiausia, kad naujieji „Don-1500B“ tenkina „Euro II“ reikalavimus. Naujajame kombaine montuojamas Anglijoje gaminamas 188 kW (257 AG) vienaeilis, šešių cilindrų, vandeniu aušinamas dyzelinis variklis su oro kompresoriumi. Tai ekonomiška, ilgaamžė, kompaktiška jėgainė, kurios deginiai tenkina „Euro II“ reikalavimus.
Variklio alkūninis velenas Vokietijos firmos „Senta“ gamybos mova sujungtas su kompanijos „Sauer-Danfoss“ (Danija) važiuoklės hidrostatinės pavaros ir pagrindinės bei vairavimo sistemos alyvos siurbliais. Visi siurbliai alyvą siurbia iš vieno bako, pritvirtinto prie grūdų bunkerio sienelės laikiklių. Bake yra į jį grąžinamos alyvos filtras ir alyvos temperatūros jutiklis.
Hidraulinės Sistemos Valdymas ir Važiuoklė
Darbinių dalių valdymo hidraulinės sistemos visų skirstytuvų sekcijos valdomos elektromagnetais. Kiekviena kombaino valdoma dalis keičia padėtį, kai kabinos valdymo skydelyje yra paliečiamas jungiklis. Pagrindinę hidraulinę sistemą nuo perkrovų saugo apsauginis-praleidžiamasis vožtuvas, kuris įrengtas ne kabinos apačioje, o prie alyvos bako. Alyvos ribinį slėgį hidraulinėje sistemoje galima patikrinti, prie apsauginio-praleidžiamojo vožtuvo atvamzdžio prijungus manometro žarnos antgalį. Alyvos bake yra stiklinis jos lygio langelis su dviem atžymomis.
Vairavimo hidraulinė sistema daug paprastesnė. Siurblys alyvą tiekia į vairo siurblį-dozatorių. Sukant vairą, alyva tiekiama į du vienas su kitu sujungtus hidraulinius vairavimo cilindrus. Kombainų „Don-1500“ varančiųjų ratų tiltas buvo labai masyvus ir tvirtas. Pirminį pavarų dėžės velenėlį suko plunžerinis hidraulinis variklis, ratų stabdžiai buvo trinkesiniai, valdomi hidrauline pavara.
Pakeitus važiuoklės hidrostatinę pavarą, teko keisti ir varančiųjų ratų tiltą, kad neliktų stabdžių sistemos ir šoninių reduktorių trūkumų. „Don-1500B“ montuojamas kombaino „Claas“ tiltas, kuris taip pat tenkina tarptautinius saugaus darbo reikalavimus. Įjungus trečią pavarą, maksimalus kombaino važiavimo greitis 22 km/val. Kuliant javus, reikia važiuoti pirmąja, o esant palankioms sąlygoms - antrąja pavara.
Valdymo Patogumas ir Pjaunamoji
Per javapjūtę dažniausiai tenka reguliuoti pjaunamosios ir lenktuvų padėtį. Rekonstruotame kombaine darbinių dalių valdymo hidraulinės sistemos skirstytuvas valdomas elektromagnetais, o ne mechanine pavara, kaip yra ankstesniuose modeliuose. Kombaine „Don-1500B“ patobulinti pagrindiniai prietaisų skydeliai. Juose valdymo jungikliai patogiau išdėstyti ir sugrupuoti pagal atliekamų veiksmų pobūdį. Variatorių, grūdų iškrovimo sraigių ir kiti valdymo jungikliai išdėstyti atskiruose blokeliuose greta vienas kito. Kombaino pagrindinių velenų sukimosi dažnį seka jutikliai.
Pjaunamoji kopijuoja dirvos nelygumus skersine 190 mm (6 m pločio pjaunamoji) ir išilgine kryptimi, nes pjaunamoji prie intarpo pritvirtinta sferiniu šarnyru ir dviem atsvaros spyruoklių blokais. Ji labiau pritaikyta dirbti nelygiuose laukuose. Kai kurie žemdirbiai ypač gerai vertina šio kombaino pjaunamąją, nes ji remiasi į dirvą pavažomis, kurios spaudžia dirvos paviršių 350 N jėga. Kombainų „Don-1500B“ pjaunamosios pavara įjungiama iš kabinos, valdoma hidrauline pavara.
Kūlimo ir Valymo Aparatas
Jį sudaro kūlimo aparatas, valytuvas, kratikliai, grūdų bunkeris ir grūdų transporteriai. Kombaino „Don-1500B“ būgno skersmuo yra 0,8 m, ant jo pritvirtinta 10 spragilų. Kūlimo būgno pavaros įjungimo sistema, jutiklio sekiklio konstrukcija taip pat patobulinta. Kombaino valytuvas dvisietis, bendras separacijos plotas 4,74 m2. Valytuvo ilga kratomoji lenta ir sietai pagaminti iš cinkuotos skardos. Viršutinis sietas sudarytas iš trijų dalių. Pirmoje ir antroje dalyse tarpai tarp sietų reguliuojami kairiajame kombaino šone esančiais sraigtais. Tarpai tarp sieto ilgintuvo plokštelių reguliuojami atskiru sraigtu.
Į varpų sraigę subirusios ne visiškai iškultos varpos yra grąžinamos į mentinę varpų kultuvę, kuri iškultas varpas ir grūdus grąžina ant kratomosios lentos galo. Taip sužalojama mažiau grūdų, sumažėja kūlimo aparato apkrova. Patobulintame kombaine įrengti dviveleniai, klavišiniai, 4,1 m ilgio kratikliai, kurių bendras separacijos plotas 6,15 m2. Be to, pakeisti kratiklių velenai, jų alkūnių spindulys padidintas iki 0,08 m, todėl sukami 157 min-1 dažniu. Kratiklių konstrukcija panaši į kombainų „John Deere“, kurių alkūniniai velenai sukami tokiu pačiu dažniu.
Grūdų Bunkeris ir Šiaudų Smulkintuvas
Bunkerio talpa 6 m3, jis iškraunamas per dvi minutes. Grūdų iškrovimui paspartinti bunkeryje įmontuota lenta, kurią hidrauline pavara stumdo du vibratoriai. Bunkerio iškrovimo sraigės pavara įjungiama kabinoje jungikliu, prieš tai iškrovimo sraigę pasukus į darbinę padėtį. Pavaros įjungimo ir išjungimo metu prietaisų skydelyje šviečia signalinė lemputė. Ji užgęsta tik visiškai įjungus arba išjungus pavarą.
Kombaino gale vietoj šiaudų kupetuotuvo pritvirtintas šiaudų smulkintuvas. Jį sudaro rotorius, prie kurio keturiomis eilėmis šarnyriškai pritvirtinti dvipusiai, dantyti, stačiakampio formos peiliukai. Pelai gali būti sumesti į smulkintuvą ir tolygiai paskleisti dirvos paviršiuje. Smulkinimo kokybė keičiama priešpeilių padėtimi. Nuimant kviečius ar rugius, jie yra smulkinimo kameroje; nuimant trapius miežius, tik pusė priešpeilių ilgio lieka kameroje. Pakeitus kreipiamosios plokštės padėtį, šiaudai klojami į pradalges.
Kombainas „Don-1500B“ yra patrauklus ne tik savo konstrukcija, pravažumu, bet ir kaina. Jis tiktų ūkininkams, kuriems reikia kasmet nupjauti apie 300 ha grūdinių ir aliejinių augalų.
Kas yra Alkūninis Velenas?
Alkūninis velenas yra vienas svarbiausių vidaus degimo variklio komponentų, dažnai vadinamas variklio mechaninės struktūros stuburu. Jo pagrindinė paskirtis - paversti stūmoklių judesį į sukamąją jėgą, kuri varo transporto priemonės ratus. Norint užtikrinti sklandų ir efektyvų alkūninio veleno darbą, būtini tinkami guoliai.
Alkūninis velenas - tai sudėtingos formos metalinė dalis su skirtingais kampais ir atstumais nuo veleno centro išneštomis alkūnėmis. Velenas turi vadinamus kakliukus, kurie jungiasi su švaistikliais bei pagrindiniais guoliais (įdėklais). Iš esmės, tai besisukantis velenas, esantis variklio bloke, kuris linijinį stūmoklių judėjimą paverčia sukamuoju judesiu, perduodamu į smagratį ir galiausiai į transmisijos sistemą. Alkūninį veleną veikia dinaminės, žaibiškai greitai kintančios pagal kryptį ir dydį jėgos. Jo konstrukciją lemia cilindrų skaičius, jų išdėstymas ir cilindrų darbo tvarka. Alkūniniai velenai sudaryti iš pagrindinių, skriejiklinių kakliukų, atsvarų, žastų, kuriuose yra alyvos tiekimo kanalai.
Alkūninio Velenėlio Paskirtis
Pagrindinė alkūninio veleno paskirtis yra paversti stūmoklių, cilindre judančių aukštyn ir žemyn, judesį į sukimosi jėgą. Stūmokliai, judėdami žemyn dėl kuro ir oro mišinio degimo cilindruose, stumiasi į švaistiklius, kurie savo ruožtu suka alkūninį veleną. Vėliau šis judesys perduodamas į smagratį ir galiausiai į transmisijos sistemą, leidžiančią transporto priemonei judėti. Be to, alkūninis velenas padeda subalansuoti variklį, sumažindamas vibraciją ir užtikrindamas sklandesnį variklio darbą.
Smagratis skirtas sukaupti kinetinės energijos pertekliui darbo takto pradžioje ir sukti alkūniniam velenui kitų variklio cilindre vykstančių taktų metu. Tam gaminamas didelio inercijos momento smagratis, slopinantis sukamuosius virpesius varikliui dirbant mažais veleno sūkiais.
Alkūninio Velenėlio Guoliai: Svarba ir Funkcijos
Alkūninio veleno guoliai, dar vadinami pagrindiniais guoliais, yra esminiai vidaus degimo variklių komponentai. Jie užtikrina atramą alkūniniam velenui ir mažina trintį tarp jo ir variklio bloko. Alkūninis velenas yra sumontuotas variklio bloke ir sukasi jame, o guoliai išdėstyti išilgai jo ilgio.
Šie guoliai turi atlaikyti stūmoklių sukuriamas jėgas ir alkūninio veleno sukimosi judesį. Tinkamas sutepimas yra būtinas norint išvengti per didelės trinties ir šilumos kaupimosi, nes tai gali sukelti ankstyvą susidėvėjimą ir variklio gedimą. Alkūninis velenas tvirtinamas prie įdėklų, kurių pažeidimai trikdo sklandų variklio darbą ir pagreitina jo komponentų nusidėvėjimą.
Sutrikus alkūninio veleno tepimui dėl vienokių ar kitokių priežasčių padidėja trintis tarp veleno kakliukų ir slydimo guolių. Šio sumažėjusio tepimo pasekmės lemia veleno kakliukų ir slydimo guolių susidėvėjimą. Dėl trinties padidėjus tarpeliui tarp veleno kakliuko ir slydimo guolių, atsiranda sukantis alkūninio veleno mechanizmui mechaninis garsas - „kalimas“.
Pagrindiniai Alkūninių Velenų Tipai
Vidaus degimo varikliuose alkūniniai velenai būna įvairių konstrukcijų, pritaikytų skirtingoms variklio konfigūracijoms ir veikimo principams.
Pagal kakliukų išdėstymą:
- Plokštieji alkūniniai velenai (angl. „flat-plane“): Dažniausiai pasitaikantys didelės galios ir našumo varikliuose. Plokštuminių alkūninių velenų kakleliai yra išdėstyti 180 laipsnių kampu. Ši konstrukcija leidžia padidinti variklio apsukas ir išgauti geresnį variklio atsaką į akseleratoriaus paspaudimą, tačiau tokios konstrukcijos velenas turi aukštesnį disbalanso koeficientą, kas gali padidinti vibracijas.
- Kryžminiai alkūniniai velenai (angl. „cross-plane“): Dažniausiai naudojami V8 varikliuose, kryžminės plokštumos alkūninių velenų kakleliai išdėstyti 90 laipsnių kampu vienas nuo kito. Ši konstrukcija padeda efektyviau subalansuoti variklį, sumažina vibraciją ir užtikrina sklandesnį variklio veikimą, tačiau to kaina yra šiek tiek mažesni variklio sūkiai, palyginti su plokščiaisiais alkūniniais velenais.
Pagal gamybos technologiją:
- Kaltiniai alkūniniai velenai: Pagaminti iš vientiso plieno gabalo arba kitų labai tvirtų metalų ar jų lydinių, kaltiniai alkūniniai velenai yra labai patvarūs ir gali atlaikyti aukštesnes apkrovas bei didesnį stresą. Dėl savo stiprumo ir patikimumo jie dažnai naudojami didelio našumo ir didelės galios varikliuose.
- Lieti alkūniniai velenai: Jie gaminami pilant išlydytą metalą į formą. Lietus alkūninius velenus pagaminti pigiau ir jie dažniausiai randami įprastuose lengvuosiuose automobiliuose. Nors ir ne tokie tvirti kaip kaltiniai alkūniniai velenai, jie suprojektuoti taip, jog atliktų savo funkciją eksploatuojant variklį įprastinėmis darbo sąlygomis.
- Štampuoti velenai: Gaminami iš aukštos kokybės chromnikelinio plieno, todėl yra labai tvirti.
- Surenkami velenai: Ši gamybos technologija taip pat naudojama.
Alkūninio Velenėlio Guolių Tipai
Yra keletas alkūninio veleno guolių tipų, kurie užtikrina atramą ir mažina trintį tarp alkūninio veleno ir variklio bloko:
- Paprastieji guoliai (angl. „Journal Bearings“): Tai paprasčiausias alkūninio veleno guolių tipas, susidedantis iš lygaus, cilindrinio alkūninio veleno paviršiaus, besisukančio panašios formos guolio korpuse. Tarpas tarp dviejų paviršių yra užpildytas alyvos plėvele, kad sumažintų trintį.
- Ritininiai guoliai: Ritininiuose guoliuose vietoj paprasto paviršiaus naudojami cilindriniai arba adatos formos ritinėliai. Šie volai tolygiau paskirsto apkrovą ir gali atlaikyti didesnes radialines apkrovas. Ritininiai guoliai dažnai naudojami didelio našumo ar didelio apkrovimo srityse.
- Rutuliniai guoliai: Rutuliniuose guoliuose naudojami sferiniai metaliniai rutuliai, siekiant sumažinti trintį tarp alkūninio veleno ir guolio. Jie dažniau randami kituose variklio komponentuose, tokiuose kaip švaistikliai, bet ne taip dažnai alkūninio veleno guoliuose dėl didelių radialinių apkrovų ir kintamų sukimosi dažnių, kuriuos patiria alkūniniai velenai.
- Atraminiai guoliai: Šie guoliai atlaiko ašines apkrovas (jėgas, lygiagrečias alkūniniam velenui) ir neleidžia alkūniniam velenui judėti pirmyn ir atgal. Atraminiai guoliai dažnai yra alkūninio veleno galuose.
Alkūninio veleno guolio tipo pasirinkimas priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant variklio konstrukciją, paskirtį ir veikimo reikalavimus. Daugelis šiuolaikinių variklių naudoja skirtingų tipų guolių derinį skirtingose variklio vietose. Guolių tipas taip pat gali turėti įtakos tokiems veiksniams kaip ilgaamžiškumas, trintis ir šilumos išsklaidymas.
Alkūninio Velenėlio Priežiūra ir Profilaktika
Pats alkūninis velenas sukurtas taip, kad būtų labai patvarus ir tvirtas, o tinkamai prižiūrint dažniausiai galintis tarnauti visą variklio eksploatavimo laiką. Tačiau norint užtikrinti jo ilgaamžiškumą ir optimalų veikimą, būtina reguliari priežiūra:
- Alyvos keitimas: Reguliarus alyvos keitimas yra labai svarbus, nes alkūninio veleno tepimas priklauso nuo variklio alyvos. Tinkamas tepimas sumažina trintį ir apkrovą, o tai mažina alkūninio veleno guolių bei kakliukų susidėvėjimą.
- Patikra: Periodinės patikros techninio aptarnavimo metu gali padėti anksti nustatyti galimas alkūninio veleno problemas ir užkirsti kelią gedimams. Mechanikai patikrina, ar nėra laisvumų, įtrūkimų ar kitų potencialių nusidėvėjimo požymių.
BMW E61 alkūninio veleno škivas suplyšęs. Škivo garsai ir vibracija prieš keitimą Servise 007
Pagrindiniai Alkūninio Velenėlio Gedimai
Nepaisant ypač tvirtos konstrukcijos, alkūninio veleno gedimų taip pat kartais pasitaiko. Pagrindinės problemos yra šios:
- Alkūninio veleno susidėvėjimas: Nuolatinis veikimas esant didelėms apkrovoms ir nepakankamas tepimas gali įtakoti alkūninio veleno kakliukų susidėvėjimą. Dėl šio susidėvėjimo gali padidėti laisvumas tarp alkūninio veleno ir jo guolių (įdėklų), todėl atsiranda kalimo garsas ir gali suprastėti variklio darbas.
- Alkūninio veleno įtrūkimai: Laikui bėgant, dėl pasikartojančių streso ciklų alkūninio veleno konstrukcijoje gali atsirasti įtrūkimų. Šie įtrūkimai dažnai atsiranda dėl vadinamojo metalo nuovargio, prasto metalo apdirbimo ar gamybos defektų. Įprastai mechanikai netikrina alkūninio veleno susidėvėjimo ir neaptinka tokių įtrūkimų, o tai veda į katastrofišką variklio sugadinimą - velenas gali lūžti ir variklis sustoja arba „užkala“.
- Guolių (įdėklų) gedimas: Alkūninio veleno guoliai (įdėklai) yra labai svarbūs sklandžiam veikimui. Dėl nepakankamo tepimo, užterštos alyvos arba įdėklų montavimo broko, jie gali prasisukti. Dėl šios priežasties dažnai smarkiai pažeidžiami alkūninio veleno paviršiai, todėl vėliau reikalingas brangus remontas.
tags: #don #1500 #alkuninis #velenas