Nors daugelis žmonių supranta saugos diržų svarbą, praktikoje ne visi juos užsisega - ypač trumpose kelionėse ar sėdint ant galinės sėdynės. Saugos diržai yra viena paprasčiausių, bet kartu ir efektyviausių priemonių, padedančių išvengti sunkių sužalojimų ar net žūties eismo įvykio metu. Tyrimai rodo, kad tinkamai naudojami saugos diržai gali sumažinti žuvusiųjų skaičių keliuose net iki trečdalio. Deja, eismo įvykiai tragiškai primena apie jų būtinybę. Pavyzdžiui, Vilniaus apskrities policijos įstaigos interneto svetainėje jau buvo skelbta, kad šių metų vasario 3 d., Vilniuje, eismo įvykio metu žuvo vairuotoja, kurios gyvybę galėjo išgelbėti užsegtas saugos diržas.
Saugos diržų svarba ir teisinė atsakomybė
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai primena, kad transporto priemonių vairuotojai ir keleiviai privalo tiksliai laikytis Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimų. Važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti (KET 202 p.). Vairuotojai ir keleiviai, niekada neabejokite, ar reikalingas saugos diržas - jūs privalote jį prisisegti!
Vairuotojo atsakomybė už keleivius
Transporto priemonių vairuotojams taip pat vertėtų žinoti, kad suaugę keleiviai turėtų patys pasirūpinti saugumu. Tačiau vairuotojas pagal KET privalo pareikalauti, kad keleiviai prisisegtų. Jei keleivis atsisako arba nepaklūsta, už saugos diržų nenaudojimą atsako pats keleivis.
Tai bene labiausiai nustebinanti saugos diržų taisyklių pusė, apie kurią daugelis vairuotojų ir keleivių tiesiog nežino. Įstatymo tekstas nedviprasmiškas: naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams ir (ar) keleiviams. Tai reiškia: jei automobilyje du keleiviai nesisega diržų - pareigūnas turi teisę išrašyti du atskirus baudos kvitus. Vairuotojo kvitas - atskiras.
Suaugęs keleivis yra visateisis eismo dalyvis su savo atsakomybe. Keleivio bauda nesumažėja todėl, kad jis sėdi gale. Taisyklė paprasta: prieš pajudant - vizualiai patikrinti, ar visi keleiviai prisegę. Tai ne tik mandagumo gestas - tai ir vairuotojo pareiga pagal KET. Praktikoje tai neskamba dramatiškai - dažniausiai užtenka paprasto priminimo. Bet žinoti, kad atsakomybė gali tekti kiekvienam atskirai, verta.
Vaikų saugumas transporto priemonėse
Vairuotojai privalo pasirūpinti, kad mažamečiai vaikai keliautų saugiai. Kelių eismo taisyklės (KET 204 p.) įpareigoja jaunesnius kaip 12 metų, žemesnius kaip 150 cm vaikus vežti ant priekinės lengvojo automobilio, autobuso sėdynės ar krovininio automobilio kabinoje tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose sėdynėse.
Vairuotojas privalo užtikrinti, kad vaikai, vežami motorine transporto priemone, naudotų tinkančias ir pritaikytas apsaugos sistemas.
Specialiosios sėdynės ir jų naudojimas
Jaunesnius kaip trijų metų vaikus leidžiama vežti ant galinės automobilio sėdynės tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose sėdynėse (KET 207 p.). Vežamus ant galinės automobilio sėdynės trijų metų ir vyresnius vaikus leidžiama prisegti saugos diržu, skirtu suaugusiems, arba naudoti kitas prisegimo sistemas (KET 206 p.).
Kelių eismo taisyklių XXVI skyrius nurodo, kad vaikai, žemesni nei 135 cm, turi būti vežami lengvaisiais automobiliais arba sunkvežimiais su vaikų saugos sistemomis, pritaikytomis jų ūgiui ir svoriui, atsižvelgiant į gamintojo ar šių grupių nurodytą dydžio diapazoną ir didžiausią vaiko masę:
- 0 Grupė: skirta vaikams, sveriantiems mažiau nei 10 kg;
- 0+ Grupė: skirta vaikams, sveriantiems mažiau nei 13 kg;
- I Grupė: skirta vaikams, sveriantiems nuo 9 iki 18 kg;
- II Grupė: skirta vaikams, sveriantiems nuo 15 iki 25 kg;
- III Grupė: skirta vaikams, sveriantiems nuo 22 iki 36 kg.
Vairuotojai naudoja vaikų apsaugos sistemas, atitinkančias saugos standartus, kuriuos patvirtino vaikų apsaugos sistemų gamintojai ir kurie turi būti patvirtinti pagal atitinkamas Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos direktyvas.
Oro pagalvės ir vaiko kėdutės ant priekinės sėdynės
Reikėtų nepamiršti, kad draudžiama ant priekinės motorinės transporto priemonės sėdynės vežti vaiką specialioje jo ūgiui ir svoriui pritaikytoje sėdynėje, kurios atlošas atsuktas į priekinį motorinės transporto priemonės stiklą, jeigu priekinė sėdynė apsaugota saugos pagalve. Ši nuostata netaikoma, jeigu priekinės saugos pagalvės veikimo mechanizmas yra išjungtas (KET 205 p.).
Teisingas saugos diržo naudojimas: patarimai ir klaidos
E. Janavičiaus teigimu, naudojant standartiniuose automobiliuose įrengtus 3 taškų diržus, klaidų, nors ir retai, tačiau pasitaiko. Štai keletas patarimų ir dažniausių klaidų:
Tinkama sėdėsena ir sėdynės padėtis
- Viena iš klaidų - netaisyklinga sėdėsena. Reikėtų suprasti, kad kai vairuojama per daug atlenkus sėdynę, pusiau gulomis, tai saugos diržas neapkabina peties, o atsiduria po kaklu ir avarijos atveju gali rimtai sužeisti.
- Dar vis gajus stereotipas, kad lenktynininkai sportiniuose automobiliuose sėdi pusiau gulimoje padėtyje. Tai yra absoliuti netiesa (išskyrus formulės tipo sportinius automobilius), nes sportinės sėdynes suprojektuotos ir pagamintos taip, kad lenktynininko viršutinė kūno dalis išliktų vertikalioje padėtyje.
- Pašnekovo teigimu, sėdynės nuslinkti per toli nuo šone esančio saugos diržo statramsčio nereikėtų. „Gal ir keista, - pastebėjo jis, - bet aukštesniems vairuotojams labiau tinka trijų durų automobiliai, nes juose kėbulo „B“ statramstis (prie kurio tvirtinasi saugos diržai) atitrauktas labiau į galą, nei penkių durų automobiliuose.“
Diržo persisukimas ir įtempimas
- Dar vienas labai svarbus dalykas - patikrinti, kad diržas nebūtų persisukęs, nes pasekmės gali būti labai liūdnos. Iki kelių centimetrų storio susiaurėjęs diržas prilygsta virvei, kurios plotas kontaktiniame paviršiuje daug mažesnis, todėl sužalojimai būtų gerokai rimtesni. Pavyzdžiui, jeigu 1 kv. cm diržo tenka 100 kg jėga, tai plotui sumažėjus, kitaip tariant, diržui persisukus, ko gero galėtų siekti perpus daugiau - 200 kg/kv. cm. Tai reiškia, kad smūgio metu kūno audiniai plyštų kiaurai, tikėtini ir lūžiai. Taip pat gali būti, ką pastebime ir automobilių sporte, kad persisukęs diržas nutrūks.
- Pasak E. Janavičiaus, prieš pradedant važiuoti reikėtų patikrinti, ar juosmeniui skirta diržo dalis yra pakankamai įtempta. „Sėdęs prie vairo, - patirtimi dalijosi pašnekovas, - aš ir pats tą diržo galą, esantį prie sagtelės, šiek tiek patempiu. Žinoma, šiuolaikiniuose automobiliuose tokios problemos nėra, nes juose įtaisyti pirotechniniai įtempikliai, kurie avarijos metu diržą dar šiek tiek timpteli.“
Submarining efektas ir jo prevencija
Svarbiausia, kaip išaiškino E. Janavičius, įsitikinti, kad saugos diržas nėra per daug laisvas, o tai, ypač aktualu šaltuoju metų laiku, kai dažnas įsisupa į storą striukę ar kailinius. Kodėl tai reikšminga? Tikėtina, kad dėl atsilaisvinusio diržo smūgio metu kūnas pro apatinę jo dalį išslys. Pabandykite įsivaizduoti: „Susidūrimo metu priekinė automobilio dalis deformuojasi artėdama link jame sėdinčio, o pro diržo apačią išslydęs kūnas trenkiasi į prietaisų skydelį. Taigi, turime kojų traumas, o kūnui lenkiantis išauga ir stuburo pažeidimų tikimybė.“
Kalbant apie automobilių sportą, angliškai submarining effect vadinamas kūno išslydimas pro diržo apačią - gana tipiška problema. Kaip pasakojo automobilių saugumo žinovas, diržų gamintojai atrado kelis sprendimus. Visų pirma, tai sportinių automobilių diržų pečių srityje atsirado papildomi įsiuvai, kurie smūgio metu nuplyšta ir atsilaisvina, kad viršutinė kūno dalis galėtų šiek tiek pajudėti, o ne slystų žemyn. Taip pat apatinėje dalyje atsirado papildomi diržai, neleidžiantis kūnui išslysti.
E. Janavičiaus bendrieji patarimai saugumui
Štai dar keli Egidijaus Janavičiaus patarimai saugos diržų naudojimui:
- Pilnai įmynus pedalą, koja per kelį neturi visiškai išsitiesti. Tai sumažins kojų lūžių tikimybę avarijos metu.
- Kuo vertikalesnė sėdynės atlošo padėtis, tuo mažesnė tikimybė, kad priekinio smūgio metu kūnas išslys pro apatinę saugos diržo dalį. Galinio smūgio atveju tokia sėdėsena ne tik neleis išsinerti iš saugos diržo, bet ir išlaikys galvos atramą taisyklingoje padėtyje ir apsaugos nuo kaklo traumų.
- Juosmeninė diržo dalis privalo apjuosti dubenį. Užsisegus aukščiau - ties pilvu - didėja rizika, kad smūgio metu po diržu paniręs kūnas patirs apatinės stuburo dalies traumas.
- Petinė diržo dalis turi eiti per viršutinę peties dalį ir krūtinę.
- Ypač svarbi tinkama sėdynės padėtis bei sėdynės atlošo kampas.
Fizika ir mitai: kodėl diržas gelbsti gyvybes
Nelaimės fizika
Net ir važiuojant, atrodytų, saugiu greičiu, staigus stabdymas ar susidūrimas sukuria milžinišką smūgio jėgą. Smūgio metu 50 km/h greičiu neprisisegusio keleivio kūnas, sveriantis 70 kg, toliau skrieja inerciniu greičiu ir su jėga, lygiaverčia 3,5 tonos svoriui - tai atitinka kritimą nuo keturių aukštų pastato. Saugos diržas šią energiją paskirsto per pečius ir dubenis per kelias dešimtadalias sekundės.
Kas atsitinka, kai automobilis važiuoja 80 km/h greičiu ir susiduriama su kita transporto priemone arba kliūtimi?
- Praėjus 0,026 sekundėms po smūgio: automobilio bamperis deformuojasi. Jėga, 30 kartų viršijanti automobilio sunkio jėgą, jį sustabdo. Neužsisegę saugos diržų keleiviai toliau važiuoja pirmyn transporto priemonės greičiu.
- Praėjus 0,039 sekundėms: vairuotojas kartu su sėdyne staiga užfiksuojamas maždaug 15 centimetrų į priekį.
- Po 0,044 sekundžių: vairuotojas savo krūtine sulaužo vairą.
- Po 0,050 sekundžių: kai sumažėja automobilio greitis, jį (automobilį) ir keleivius pradeda veikti 80 kartų už jų traukos jėgą didesnė inertinė jėga.
- Praėjus 0,068 sekundėms: vairuotojas smogia prietaisų skydui 9 tonų jėga.
- Po 0,092 sekundžių: vairuotojas ir greta sėdintis keleivis atsitrenkia į priekinį stiklą ir patiria (beveik visada) mirtinus sužalojimus.
- Po 0,100 sekundžių: vairuotojas stumiamas atgal po to, kai atsitrenkė į vairą.
- Po 0,110 sekundžių: automobilis lėtai pradeda judėti atgal.
- Po 0,113 sekundžių: keleivis, sėdintis už vairuotojo, jei jis taip pat neprisisegęs saugos diržo, yra vienoje linijoje su vairuotoju, t.y. atsitrenkia į vairuotojo vietą arba į patį vairuotoją ir yra sužeidžiamas (dažniausiai mirtinai arba rimtai sužalojamas).
- Po 0,150 sekundžių: viskas baigiasi. Metalinės nuolaužos ir stiklo šukės krenta ant žemės. Eismo įvykio vietą supa dulkių debesis… Viskas įvyko greičiau nei per dvi dešimtąsias sekundės.
Oro pagalvės yra papildoma, bet ne savarankiška saugos priemonė. Jos veikia tinkamai tik tada, kai keleivis yra prisisegęs saugos diržą. Ne visuose automobiliuose oro pagalvės suveikia automatiškai: kai kuriuose modeliuose priekinio keleivio oro pagalvė aktyvuojama tik tada, kai užsegtas saugos diržas.
Mitų paneigimas: „iškritęs išgyveno“
E. Janavičiaus teigimu, klaidų daroma ir automobilių sporte, todėl didelė dalis traumų patiriama būtent dėl netinkamai naudojamų saugos diržų. Visuomenėje sklando įvairiausių mitų apie saugos diržus. O ar kada nors teko matyti automobilio gale stovintį ir tarp priekinių sėdynių įsispraudusį vaiką? Tokių atvejų Lietuvos gatvėse vis dar pasitaiko.
Pasak E. Janavičiaus, prieš gerą dešimtmetį rodyta socialinė reklama, kurioje vaizduojamas avarijos metu pro priekinį stiklą iškritęs vaikas - puikiai atspindi realybę. Žinoma, anot jo, visuomenėje sklando įvairiausių mitų apie saugos diržus. Galima išgirsti pasakojimų, kaip neprisisegęs ir iškritęs žmogus išgyveno, o likę - automobiliui užsidegus - žuvo. Vis dėlto, kaip pabrėžė LASF Techninių reikalavimų komiteto pirmininkas, tai tėra retos išimtys, todėl vadovautis reikėtų patikimesniais faktais, kurie rodo, kad vienintelis patikimas būdas išvengti sužalojimų ar dar blogiau - mirčių, yra saugos diržas.
15min paklaustas, kokios prevencinės priemonės veikia geriausiai, E. Janavičius atsakė užtikrintai - švietimas: „Vienareikšmiškai veikia šiurpūs avarijų vaizdai ir supratimas, kas vyksta smūgio metu, paaiškinimas, kokias apkrovas kūnas patiria, kiek gali pasislinkti ir panašiai. Visa tai leidžia realiai suvokti, kodėl diržus būtina prisisegti.“
Statistika ir apibendrinimas
Europos Komisijos duomenimis, diržas priekinėse sėdynėse sumažina mirtingumo riziką 40-50 proc., o galinėse - iki 25-30 proc. Prisegtas saugos diržas apsaugo nuo mirties 40-60% vairuotojų ir keleivių. Ar to pakanka, kad pasverti, ar verta rizikuoti dėl trijų minučių nepatogumo prisegant?
Saugos diržai yra paprasčiausia, bet viena veiksmingiausių priemonių apsaugoti gyvybę kelyje. Juos būtina segėti visiems keleiviams, visose sėdynėse ir bet kokiu greičiu. Brangink gyvybę. Segėkite saugos diržus.
Saugos diržų naudojimas viešajame transporte ir specifinės išimtys
Kiti eismo dalyviai turėtų prisiminti, kad saugos diržus būtina prisisegti ir keliaujant viešuoju transportu - paprastai apie tai įspėja autobusuose įrengti specialūs ženklai arba prieš kelionę praneša vairuotojas. Autobuso keleiviai, vyresni nei 3 metų, privalo naudotis įdiegtomis tvirtinimo sistemomis. Jei autobuse yra saugos diržai, prieš kiekvieną sėdynę, ant jos arba šalia jos matomoje vietoje gali būti rodomas informacinis simbolis „Užsisegti saugos diržą“. Jei šio informacinio ženklo nėra, prieš kelionės pradžią keleiviai turi būti informuoti apie reikalavimą dėvėti saugos diržus žodžiu arba garso ir vaizdo priemonėmis.
Kelių eismo taisyklių XXVI skyrius: Saugos diržų ir kitos saugos įrangos naudojimas
Važiuodami transporto priemonėje su saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Saugos diržas turi būti pritvirtintas, pritvirtinant jį per petį ir juosmenį arba kaip nurodė transporto priemonės gamintojas.
Išimtys:
- Gyvenvietėse vairuotojui leidžiama neprisisegti saugos diržo važiuojant atbuline eiga arba stovėjimo aikštelėse.
- Asmeniui, kuriam dėl rimtų medicininių priežasčių kompetentingos institucijos išdavė specialų pažymėjimą, leidžiama nedėvėti saugos diržo. Šiame pažymėjime turi būti nurodytas jo galiojimo laikas.
- Važiuodami mopedu, motociklu, triračiu, visų tipų keturračiu, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklų apsaugas (motociklų šalmą, akių apsaugą nuo traumų). Leidžiama važiuoti be motociklininkų apsaugos, jei bet kokio tipo mopedas, motociklas, triratis, bet kokios rūšies keturratis turi kėbulą (kabiną) arba įmontuotas stogo apsaugines arkas, skirtas apsaugoti vairuotoją, keleivį ir smūgio diržus.
Vairuotojas privalo užtikrinti naminių gyvūnėlių saugumą stovinčioje transporto priemonėje ir užtikrinti, kad naminiai gyvūnai būtų vežami taip, kad netikėtai sustabdžius transporto priemonę jie netrukdytų vairavimui, nesužalotų eismo dalyvių ar nesusižeistų.
Baudos už saugos diržų nenaudojimą ir draudimo pasekmės
Administracinė atsakomybė
Už žmonių vežimo, numatyto Kelių eismo taisyklėse, pažeidimą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (ATPK 124 str. 4 d.) užtraukia baudą vairuotojams nuo keturiasdešimties iki aštuoniasdešimties litų.
Jei vairuotojas ar keleiviai pažeidžia Kelių eismo taisyklių nuostatas, kur nustatyta (KET 202 p.), kad važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti, (ATPK 134 str.) užtraukia vairuotojams ir (ar) keleiviams baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą - užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vienam mėnesiui.
Atnaujinta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 134 straipsnio informacija nurodo, kad saugos diržų, atitinkamos grupės sėdynių, pritaikytų vaikų ūgiui ir svoriui, taip pat motociklininkų šalmų naudojimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams ir (arba) keleiviams nuo 28 iki 57 eurų. Ta pati veika, kurią padarė asmuo, nubaustas administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje pastraipoje numatytą pažeidimą, užtraukia baudą nuo 57 iki 86 eurų.
Draudimo bendrovių politika
Bauda - tai tik viena dalis. Jei neprisisegęs keleivis ar vairuotojas patenka į eismo įvykį, draudimo bendrovė turi teisę sumažinti žalos atlyginimo išmoką arba jos visai nemokėti. Tai legali draudimo sutarčių nuostata, susijusi su saugumo priemonių nesilaikymu. Tai ne teorija - tai veikianti praktika, kurią draudimo bendrovės taiko.
Apklausos duomenys
2025 m. lapkritį atlikta apklausa parodė: 19 % Lietuvos respondentų niekada nesisega diržų tarpmiestiniuose autobusuose. Estijoje tas pats rodiklis - 9 %, Latvijoje - 16 %. Nors statistika šiek tiek skiriasi, fizika nesikeičia, ir saugos diržai yra gyvybiškai svarbūs visuose viešojo transporto priemonėse.
Atsakingas elgesys kelyje - kiekvieno pareiga
Saugus vairavimas - tai ne tik eismo taisyklių laikymasis, bet ir atsakingas elgesys kelyje, padedantis išvengti nelaimių bei apsaugoti visus eismo dalyvius. Prisiminkite, kad svarbiausia sėdint už vairo yra vairuoti, o ne reguliuoti radijo imtuvą, kalbėti mobiliuoju telefonu ar užkandžiauti. Atidumas ir koncentracija kelyje - geram vairuotojui būtinos savybės. O kai saugus vairavimas tampa įpročiu, išvengiame daugybės skaudžių nelaimių. Vairuotojai, atminkite, kad esate atsakingi ne tik už save, bet ir už visus važiuojančius kartu.
tags: #dirzas #vairuojantiems #daug