Transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekio valdymas ir mažinimas yra itin svarbus veiksnys siekiant tausoti aplinką ir užtikrinti efektyvų transporto priemonių eksploatavimą. Nors dažniausiai kalbama apie išmetamą CO2 kiekį, svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus aspektus, tokius kaip tinkamas padangų slėgis, kuris tiesiogiai veikia degalų sąnaudas ir, atitinkamai, teršalų emisiją.
Transporto priemonių išmetamųjų teršalų mažinimo būdai
Automobilių išmetamo CO2 kiekį galima sumažinti dviem pagrindiniais būdais: didinant degalų naudojimo efektyvumą arba keičiant iškastinį kurą aplinkai draugiškesnėmis alternatyvomis. Tinkamas padangų slėgis yra vienas iš būdų padidinti degalų naudojimo efektyvumą ir taip prisidėti prie CO2 išmetimo mažinimo.
Kalbant apie Europos kelių transportą, 2019 metais dauguma (66,7 proc.) transporto priemonių buvo varomos benzinu. Toliau rikiuojasi dyzeliniu kuru (24,55 proc.) ir kitu kuru, pavyzdžiui, dujomis ir elektra, varomi automobiliai. Elektra varomų automobilių skaičius nuolat auga: 2021 metais jų užregistruota 17,8 proc. (palyginti su 10,7 proc. 2020 metais).
Skaičiuojant automobilio išmetamą CO2, svarbu atsižvelgti ne tik į eksploatacijos metu variklio išmetamas dujas, bet ir į tas, kurios susidaro automobilius gaminant ir šalinant. Kol kas elektrinių automobilių gamyba ir šalinimas teršia aplinką labiau nei automobilių su vidaus degimo varikliu gamyba ir utilizavimas. Be to, elektra varomų automobilių generuojamo CO2 kiekis priklauso ir nuo to, iš kokių šaltinių pagaminta jų naudojama elektra. Tačiau, atsižvelgiant į vidutinį ES energijos šaltinių derinį, elektriniai automobiliai teršia mažiau nei benzininiai.
Padangų slėgio įtaka degalų sąnaudoms ir saugumui
Net ir geriausia padanga negalės užtikrinti gerų valdymo savybių, jei ji bus netinkamai pripūsta. Tinkamas oro slėgis padangose yra gyvybiškai svarbus, siekiant išvengti dažniausiai pasitaikančių problemų: per ankstyvo padangų dėvėjimosi, blogesnio automobilio valdymo ir padidėjusių kuro sąnaudų, kas tiesiogiai veikia išmetamųjų teršalų kiekį. Oro slėgis padangose yra oro kiekis, esantis padangos viduje, matuojamas barais arba psi (svarais kvadratiniame colyje).
Optimalus ir maksimalus padangų slėgis
Verta žinoti, kad yra dvi pagrindinės padangų slėgio ribos:
- Optimalųjį slėgį rekomenduoja transporto priemonės gamintojas. Šią informaciją paprastai galima rasti po degalų bako dangteliu, ant vairuotojo durelių slenksčio priklijuotame lipduke arba automobilio naudotojo instrukcijoje.
- Maksimalųjį slėgį nustato padangų gamintojas ir nurodo ant padangos šoninės sienelės. Paprastai jis rašomas didžiosiomis raidėmis, pavyzdžiui, „MAXIMUM PRESSURE 350 kPa“ arba „MAXIMUM INFLATION PRESSURE 350 kPa“. Tai reiškia, kad atitinkama padanga gali būti pripūsta iki 350 kilopaskalių arba 3,5 baro.
Skirtumas tarp šių dviejų dydžių yra didelis ir gali viršyti 1 barą. Svarbu atsiminti, kad maksimalus leistinas slėgis nereiškia, jog padangas visada reikia pripūsti didesniu slėgiu, nei rekomenduoja automobilio gamintojas. Didžiausias leistinas slėgis yra lyg savotiškas rezervas, kuris retkarčiais gali praversti, pavyzdžiui, važiuojant trasoje ar norint eksperimentuoti su valdymo savybėmis.
Netinkamo padangų slėgio pasekmės
Netinkamas padangų slėgis gali turėti daug neigiamų pasekmių:
Per mažas oro slėgis
- Gerokai sumažėja vairavimo tikslumas ir automobilio valdymas tampa sunkiai nuspėjamas.
- Padidėja degalų sąnaudos, o tai lemia didesnes išmetamųjų teršalų emisijas.
- Kyla mechaninių pažeidimų arba padangos perkaitimo pavojus, nes dėl trinties ir nuolatinio lenkimo ji įkaista iki aukštos temperatūros.
- Padangos tampa per minkštos, o subliuškusi padanga leidžia ratlankiui labiau judėti į šonus.
- Padangos dėvisi greičiau ir netolygiai.
Fantastiška drama, Žalgirio mūšis su Fenerbahče ir sezono pabaiga | Ant karštų
Per didelis oro slėgis
- Sumažėja padangos kontaktas su keliu, dėl to blogėja sukibimas ir didėja avarijų rizika. Kietai pripūstos padangos yra lengviau praduriamos, o sukibimas su kelio danga suprastėja, nes kontaktuoja tik vidurinė protektoriaus dalis.
- Nors labai pripūstos padangos pasipriešinimas riedėjimui gali sumažėti, tačiau ne tiek, kad pateisintų maksimalaus leistino slėgio nuolatinį naudojimą.
- Padanga pradeda mažiau lankstytis, todėl sumažėja važiavimo komfortas.
- Kadangi padanga mažiau filtruoja kelio trūkumus, amortizatoriai, spyruoklės, įvorės ir kiti pakabos komponentai turi dirbti intensyviau, o tai pagreitina jų nusidėvėjimą.
- Kraštutiniais atvejais, jei padangos yra pažeistos, dėl per didelio slėgio jos gali sprogti ir sukelti avariją, nors rizika yra nedidelė, jei padangos nėra įbrėžtos ar mechaniškai pažeistos.
Optimalaus slėgio nustatymas ir matavimas
Paprasčiausias būdas sužinoti optimalų automobilio padangų slėgį yra vadovautis gamintojo pateikta informacija, kuri dažniausiai nurodoma vidinėje degalų bako dangtelio pusėje, vairuotojo pusės statramsčio lipduke arba automobilio naudotojo instrukcijoje. Jeigu automobilis keliolikos metų senumo ir lipdukai nusitrynę, tokią informaciją galima rasti internete.
Padangų slėgis skiriasi priklausomai nuo automobilio tipo, jo modelio, svorio, apkrovos ir gamintojo rekomendacijų. Pavyzdžiui, R16 ir R17 padangų slėgis priklausys nuo šių veiksnių.
Nors kai kuriose šalyse padangų slėgis matuojamas PSI, Lietuvoje dažniausiai naudojamas barų (BAR) matavimo vienetas. Norint tiksliai pamatuoti oro slėgį padangose, naudojamas slėgio matuoklis (manometras). Matavimo procesas yra paprastas:
- Atsukite vožtuvo dangtelį.
- Tvirtai uždėkite matuoklį ant vožtuvo, kad neišeitų oras.
- Nuskaitykite slėgio rodmenis.
- Pakoreguokite slėgį, jei reikia.
Padangų slėgio kintamumas ir priežiūra
Daugelis vairuotojų padangomis rūpinasi tik du kartus per metus, kai jas montuoja pavasarį ir rudenį. Tačiau padangoms skirti dėmesio reikėtų dažniau. Kiekvienas vairuotojas turėtų žinoti, kad tinkamas padangų slėgis užtikrina ne tik automobilio stabilumą, ekonomiškumą, bet ir tolygų padangų dėvėjimąsi. Padangų priežiūroje esminis dalykas yra slėgis. Rekomenduojama jį tikrinti reguliariai, bent kartą per porą savaičių, pavyzdžiui, degalinėje.
Tinkamas slėgis svarbus ne tik dėl saugumo. Tik tinkamai pripūsta padanga į kelią remiasi didžiausiu paviršiumi ir užtikrina maksimalų sukibimą. Netinkamą slėgį gali išduoti ne tik subliūškusi, bet ir netolygiai nudilusi padanga. Automobilio stabilumas kelyje priklauso tik nuo nedidelių padangų kontaktinių plotų su keliu.
Kodėl keičiasi padangų slėgis?
Padangų slėgiui įtakos turi įvairūs veiksniai:
- Temperatūra: Oras padangose plečiasi ir traukiasi priklausomai nuo lauko temperatūros. Orui šylant, slėgis kils, o šąlant - kris. Pavyzdžiui, jei žiemos metu padangos buvo pripūstos iki rekomenduojamo lygio, vasarą slėgis natūraliai padidėja.
- Mechaniniai pažeidimai: Slėgis gali kristi dėl susidėvėjusių ir montavimo metu nepakeistų ventilių, į protektorių įlindusios vinies ar kitų pažeidimų. Juos vairuotojui pastebėti ne visada paprasta.
Padangų slėgio stebėjimo sistemos (TPMS)
Tinkamo slėgio svarbą įrodo Europos Sąjungos reikalavimai. Padangų slėgio stebėjimo sistema (angl. Tyre Pressure Monitoring System, TPMS) yra vienas pirmųjų saugumo elementų, tapusių privalomu visuose naujuose ES parduodamuose automobiliuose. Standartinėje kiekvieno nuo 2014-ųjų lapkričio pagaminto modelio įrangoje jau yra ši sistema. Dėl TPMS sistemos, pastaraisiais metais pagamintų automobilių vairuotojams slėgio tikrinimas supaprastėjo, nes sistema informuoja apie bet kokius nukrypimus nuo normos.
Tačiau senesnių automobilių savininkai, kuriuose TPMS sistemos nėra, slėgį turėtų stebėti reguliariai - bent porą kartų per mėnesį. Tai užtikrins padangų ilgaamžiškumą ir jų pačių saugumą. Jeigu pastebite, kad slėgis vienoje padangoje sumažėjęs perpus, o kitose likęs toks pat, vertėtų iškart apsilankyti servise, nes tai gali reikšti rimtą pažeidimą.
Fantastiška drama, Žalgirio mūšis su Fenerbahče ir sezono pabaiga | Ant karštų
tags: #didziausiai #leistinas #ismetimas