Eismo įvykiai yra sudėtingas reiškinys, kurį lemia daugybė veiksnių, tačiau pagrindiniais kaltininkais dažnai įvardijami patys vairuotojai. Statistika ir draudimo bendrovių duomenys atskleidžia įdomias tendencijas, susijusias su automobilio marke, vairuotojų amžiumi, lytimi ir net geografine vieta, kur įvyksta daugiausiai nelaimių.

Automobilio Markė ir Vairuotojo Rizikingumas

Draudimo bendrovės, nustatydamos draudimo įmoką, tradiciškai neatsižvelgia į automobilio markę. „Lietuvos draudimo“ atstovas ryšiams su visuomene Valdas Lopeta teigė: „Nustatydami draudimo įmoką neatsižvelgiame į automobilio markę, nes iki šiol buvo manoma, kad tai nelemia vairuotojo rizikingumo.“ Vis dėlto, realioji avaringumo statistika pateikia įdomių duomenų.

Pavyzdžiui, kitos draudimo bendrovės BTA klientai šiemet dažniausiai į autoįvykius patekdavo vairuodami „Audi“, „BMW“, „Peugeot“ ir „Volkswagen“ automobilius. Rečiau į įvykius patenka prancūziški automobiliai, tačiau, anot specialistų, skirtumas čia nėra labai didelis. Nors atrodytų, kad tam tikros markės automobiliai patenka į daugiau avarijų, reikia atsižvelgti į jų populiarumą. Anot pareigūnų, daugiausia autoįvykių sukelia populiariausių markių automobiliai, nes jų tiesiog yra daugiau Lietuvos keliuose. Transporto priemonių draudikų biuro vadovas Algimantas Križinauskas pripažino, kad tokia statistika būtų įdomi ir verta detalesnio tyrimo.

Bendras naujų automobilių registracijos skaičius taip pat atspindi automobilių kiekio augimą: nuo metų pradžios iki lapkričio Lietuvoje iš viso įregistruoti 16686 nauji lengvieji automobiliai, arba 38 proc. daugiau nei ankstesniu laikotarpiu. Didesnis automobilių skaičius natūraliai didina eismo intensyvumą ir galimų incidentų tikimybę.

Lietuvos kelių avaringumo statistika pagal populiariausias automobilių markes

Vairuotojo Amžius ir Avariškumo Rizika

Vienas iš reikšmingiausių veiksnių, lemiančių vairuotojo riziką patekti į eismo įvykį, yra jo amžius. Statistika rodo, kad jauni vairuotojai yra linkę į didesnę riziką. „Įdomu, kad iki 30 metų tikėtino avaringumo rodiklis vidutinį lenkia net 3-4 kartus“, - pastebi specialistai.

Tačiau situacija kardinaliai keičiasi, kai vairuotojai pasiekia tam tikrą brandą. Tas pats rodiklis kardinaliai sumažėja 30-35 metų amžiaus kategorijoje, kas gali būti siejama su didesne patirtimi, atsakingesniu požiūriu ir geresniu rizikos vertinimu.

Infografika: Avariškumo rodiklių priklausomybė nuo vairuotojo amžiaus grupės

Vairuotojų Lytis ir Eismo Įvykių Specifika

Eismo įvykių kontekste verta atkreipti dėmesį ir į vairuotojų lytį, nors tai ir nėra tiesiogiai susiję su pačia vairavimo kompetencija, bet su skirtingais vairavimo įpročiais ir įvykių tipais. „Kiekvienoje šalyje sava specifika, tačiau šveicarai pastebėjo, kad šioje valstybėje moterys sukelia šiek tiek daugiau autoįvykių, tačiau jų pasekmės būna žymiai lengvesnės“, - teigiama tyrėjų ataskaitose.

Konkrečiau, moterims dažniau nepavyksta sėkmingai parkuoti automobilį, jos nubraukia mašinos šoną ar sukelia kitus smulkius incidentus, kurie rečiau baigiasi sunkiomis pasekmėmis ar sužalojimais. Tai rodo, kad nors dažnumas gali skirtis, avarijų sunkumas yra svarbus rodiklis, tiriant lyties įtaką eismo saugumui.

Avariškumo Statistika ir Didžiausio Pavojaus Zonos Lietuvoje

Lietuvoje avariškumo statistika nuolat analizuojama, siekiant nustatyti problemines vietas ir tendencijas. Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos specialistės Daivos Žilinskės duomenimis, per 11 šių metų mėnesių avaringumas labiausiai (9,3 proc.) išaugo Marijampolės apskrityje.

Per visus metus daugiausia autoįvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, registruota Vilniaus apskrityje, nes ji - didžiausia Lietuvos apskritis ir turi intensyviausią eismą. Tačiau yra ir teigiamų pokyčių: palyginti su vienuolika 2005 metų mėnesių, šiemet per tą patį laikotarpį šioje apskrityje avaringumas sumažėjo 4,7 proc., nuo 1609 iki 1534 eismo nelaimių. Šie duomenys rodo, kad prevencinės priemonės ir eismo kontrolė gali duoti rezultatų.

Kalbant apie konkrečius kelio ruožus, „prasti popieriai“ fiksuojami kelyje Vilnius-Kaunas ir „Via Baltica“ ruože nuo Kauno iki pat pasienio su Suvalkais. Šios atkarpos dėl didelio eismo intensyvumo ir galbūt specifinių infrastruktūros ypatumų išlieka padidintos rizikos zonomis. Nors kiekviena „dėmė“ žemėlapyje nurodo padidėjusį avaringumą, iš maždaug 200 tokių vietų išrinkti avaringiausią yra sudėtinga, nes tam reikia sudėtingų skaičiavimų ir kompleksinio vertinimo, kaip pažymi specialistas A. Gužys.

tags: #delgo #didziausi #ivykiu #kaltininkai #yra #vairuotojai

Populiarūs įrašai: