Šiandien kalbėsime apie rusiškus automobilius. Daugelis žmonių galvoja, kad jie blogi, bet ar tikrai?
Anksčiau Sovietų Sąjungoje buvo gaminamos įvairios mašinos: Lada, Volga, Moskvič ir kitos. Šios markės buvo populiarios ir Lietuvoje. Bet vėliau, kai Sovietų Sąjunga subyrėjo, daugelis pradėjo pirkti automobilius iš Vakarų: vokiškus, japoniškus, prancūziškus. Rusiški automobiliai tapo nebemadingi. Tačiau ar tai reiškia, kad rusiški automobiliai yra blogi? Ne visada. Kai kurios rusiškos markės, pavyzdžiui, Lada, vis dar gaminamos ir yra gana populiarios. Kai kurie žmonės sako, kad rusiški automobiliai yra pigūs ir patikimi. Jie teigia, kad rusiškos mašinos yra lengvai taisytinos ir jų dalys yra nebrangios. Kiti žmonės sako, kad rusiški automobiliai yra prastos kokybės ir nepatogūs. Jie mano, kad rusiškos mašinos dažnai genda ir yra nepatogios vairuoti. Tradiciškai rusiški automobiliai retai kada būna kuo nors išskirtiniai. Tačiau tokių tikrai buvo.
Sovietmečio automobilių pramonės legendos
„Žiguliai“ (Lada)
„Žiguliai“ - pats populiariausias automobilis Sovietų Sąjungoje. Būtent šis modelis buvo gaminamas nuo 1970-ųjų iki 1988-ųjų ir buvo tipinė itališko „Fiat 124“ kopija.
„Volga“ (GAZ)
„Volga“ buvo prabangiausia transporto priemonė, kurią galėjai sutikti Sovietų Sąjungos keliuose iki pat jos subyrėjimo dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje. Gamintas nuo 1970-ųjų iki 1985-ųjų, GAZ 24 buvo prieinamas tik išskirtinai režimui lojaliems žmonėms - turėti „Volgą“ buvo prestižas. Po automobilio kapotu, pagal jo konceptą, turėjo būti 3 litrų darbinio tūrio V6 variklis, išvystantis 120 AG, tačiau realybėje nutiko kiek kitaip: „Volga“ gavo 2,5 litro keturių cilindrų variklį, išvystantį 95 AG.
„Moskvič“ (AZLK / IŽAvto)
Moskvič-412 (Москвич-412) - buvo žinoma kaip tarybinių vidutinės klasės lengvųjų automobilių serija, 1967-1977 m. gaminta Maskvos mažalitrių automobilių gamykloje (MMZA/AZLK), o 1967-2001 m. - Iževsko automobilių gamykloje (IŽAvto). Lygiagrečiai su Maskvos gamykla, Moskvič-412 automobilius gamino ir Iževsko gamykla (jos automobiliai vadinti „IŽ“). Pirmosios laidos išore mažai skyrėsi nuo Maskvos gamyklos automobilių, bet vėlesnės gavo savitą išvaizdą. Be to, IŽ Moskvič-412 pagrindu sukūrė atskirus modelius IŽ-2715 (pikapas) ir IŽ-2125 („kombi“).
Standartinės modifikacijos automobilis buvo 4250 mm ilgio, 1550 mm pločio, 1480 mm aukščio, 2400 mm ratų bazės, 1045 kg masės. Pirmieji modeliai svėrė 1 045 kg ir turėjo 4 cilindrų 1,5 l darbinio tūrio variklius. Kadangi jie nebuvo patikimumo etalonai, daugeliui šių automobilių savininkų bagažinėje numestas įrankių komplektas buvo būtinas atributas kur nors važiuojant.
„Lada Niva“
„Lada Niva“ yra bene vienintelis „Lada“ automobilis, kurį įmonė bandė „prastumti“ į Vakarus - jis buvo parduodamas ne tik iš Sovietų Sąjungos išsivadavusiose valstybėse, bet ir Islandijoje, Austrijoje, Urugvajuje bei Didžiojoje Britanijoje. Visureigis garantavo tai, ko reikia kiekvienam į bekelę išsiruošusiam vairuotojui: nepertraukiamą keturių varančių ratų režimą, tris diferencialus, 4 ar 5 laipsnių mechanines pavarų dėžes su palėtinimo funkcija ir nepriklausomą priekinę pakabą. Jau nuo gamybos pradžios „Niva“ užsitarnavo labai patikimo ir pravažumu pasigirti galinčio automobilio vardą. „Lada Niva“ buvo komplektuojamas su 1,6 l benzininiu keturių cilindrų varikliu, išvystančiu 72 AG ir 126 Nm. Kai kuriose rinkose į visureigį buvo montuojami 1,7 bei 1,9 l dyzeliniai varikliai.
„Ural“ sunkvežimiai
Visais šešiais ratais varomas „Ural“ sunkvežimis buvo skirtas Rusijos armijai. Sunkvežimis skirtas važiuoti visiška bekele ir ne viename bandyme jau įrodė, kad tą daryti gali. Jis gali pervežti 27 žmones, būti radijo ryšio stotele ar raketų paleidimo vieta. „Ural“ buvo kuriamas su dviem dyzeliniais varikliais: V6 išvystė 180, o V8 - 240 AG.
Rusijos automobilių pramonės „atgimimas“ ir iššūkiai po 2022 m.
Rusijos automobilių pramonės žingsnis, kai klonuoti kiniški modeliai pristatomi kaip Rusijos technologinis pasiekimas - jokia naujiena. Tai - ne pirmas kartas, kai Rusijos automobilių gamintojai pristato kiniškus automobilius, prisidengdami savo prekių ženklais.
„Moskvič“ atgimimas: Kinijos klonai
Prisiminkime jau pradėto karo prieš Ukrainą metu, pasitraukus iš Rusijos daugeliui didžiųjų automobilių gamintojų, pristatytą „Moskvič“ (liet. - „Maskvietis“) modelį. Rusijos propaganda trimitavo, kad atgimė legendinis prekės ženklas. Iš tikrųjų tai - nebenaujo kiniško modelio JAC JS4 klonas, ant kurio Maskvoje perklijuojami rusiški užrašai. Automobiliai gaminami netoli Maskvos esančioje gamykloje, kuria, prieš sustabdant gamybą Rusijoje, naudojosi prancūzų gamintojas „Renault“.
Tiesa, jeigu anksčiau šie sovietiniai automobiliai buvo paprastos transporto priemonės, kurių kėbulas buvo sedano ar hečbeko tipo, tai dabar naujieji „Moskvič 3“ tapo išvaizdžiais, benzinu varomais krosoveriais, turinčiais lengvojo lydinio ratlankius, LED žibintus ir didelį jutiklinį ekraną transporto priemonės salono centre. Visgi pastebima, kad naujieji „Moskvič“ automobiliai atrodo kaip kinų gamybos krosoveriai Sehol X4, kurie dar vadinami JAC JS4.
Panašu, kad yla iš tiesų pamažu lenda iš maišo, mat „Reuters“ naujienų agentūrai šaltiniai atskleidė, kad rusiškų „Moskvič“ markės automobilių gamintojai panaudojo ne tik kinišką dizainą, bet ir inžinerinius sprendimus, kėbulą, taip pat ir detales, kurios buvo atgabentos iš Kinijos, be to, pastebėta ir lipdukų su kinų gamintojo žymomis. Visgi „Moskvič“ gamyklos projektų vadovas Maksimas Kliuškinas nepatvirtino, kad bendrovė užmezgė ryšius su Kinijos automobilių gamintoju. Jis teigė, kad „[Rusijos sunkvežimių gamintojas] yra kaip išorinis partneris, taip pat bendradarbiaujame su partneriu iš kitos valstybės. Mes jo neįvardysime.“ Pristatydamas naująjį „Moskvič“ automobilį, M. Kliuškinas tikino, kad transporto priemonė turės stabdžių antiblokavimo sistemą (ABS). Būtent ABS sistemą Rusijos automobilių gamintojas „AvtoVAZ“ buvo priverstas pašalinti iš „Lada“ gaminamų modelių dėl Vakarų valstybių, kurios, reaguodamos į Rusijos pradėtą karinę invaziją Ukrainoje, Kremliui įvedė sankcijas.
Kremliaus automobilių gamintojai yra užsibrėžę, kad per šiuos metus bus pagaminta 600 naujų „Moskvič“ markės automobilių, o pirmieji jų išriedės į prekybą jau gruodį. Taip pat teigiama, kad kitąmet „Moskvič“ automobilių žadama pagaminti 100 tūkst., dalis jų galės būti varomi elektra.
Klonuoti modeliai: „LADA SKM“ ir nauja „Volga“
„AvtoVAZ“ išplatintose nuotraukose matomas automobilis, kuris iš esmės niekuo nesiskiria nuo Kinijos prekės ženklo „SRM“ modelio. „Nauja“ kiniška LADA SKM prekės ženklo automobiliai užims nišą tarp „Lada Largus“ universalų ir didesnių komercinių transporto priemonių, rašoma gamintojo pranešime. „Tai leis mums sukurti visiškai originalų produktą“, - pabrėžiama pranešime. Pranešime nieko neužsimenama apie partnerystę su kitais gamintojais. Atvirkščiai, naujoji markė jame vadinama rusiška. Bet nuotraukose matomas automobilis, kuris praktiškai nesiskiria nuo „Shineray M7“. Vienas iš nedaugelio pastebimų skirtumų yra prekės ženklo logotipas: ant kiniško automobilio tai yra raidės SRM, o ant rusiškos „Shineray“ - SKM. Beje, šis kiniškas modelis „Shineray M7“ parduodamas ir gaminamas Baltarusijoje. Rusijoje Kinijos įmonė parduoda automobilius su kitu savo prekės ženklu SWM: nuo 2023 metų šios markės krosoveriai gaminami Karaliaučiuje (Kaliningrade).
Pernai „Volga“ pristatė naujus modelius, kurie pasirodė labai panašūs į kinų „Changan“.
Sankcijų poveikis ir rinkos susitraukimas
Nors „Moskvič“ gamybos apimtys planuojamos augti, 100 tūkst. automobilių skaičius gerokai skiriasi nuo vidutinių gamybos apimčių - viena gamykla vidutiniškai per metus sugeba į rinkos platybes išleisti 200-300 tūkst. transporto priemonių. Palyginimui, „Tesla“ Šanchajuje esančioje gamykloje per savaitę sugeba pagaminti 22 tūkst. elektromobilių.
Rusijos naujų automobilių rinka šiemet susitraukė beveik dviem trečdaliais. Per 10 šių metų mėnesių Rusijoje įsigyta 502,5 tūkst. naujų lengvųjų asmeninio naudojimo ir komercinės paskirties automobilių - 60,8 proc. mažiau per tą patį praėjusių metų laikotarpį, pranešė Europos verslo asociacija (AEB) Maskvoje. Vien tik praėjusį mėnesį jų šalyje nupirkta 45,2 tūkst. - 3,2 proc. mažiau nei ankstesnį mėnesį ir 62,8 proc. mažiau nei tą patį ankstesnių metų mėnesį.
Rusijos naujų automobilių rinka pradėjo sparčiai trauktis kovo mėnesį, kai Vakarų šalys užgriuvo Maskvą precedento neturinčiomis sankcijomis netrukus po to, kai Kremlius pasiuntė karius į provakarietišką Ukrainą. Vakarų gamintojai, per pastaruosius du dešimtmečius ryžęsi šioje valstybėje surinkinėti savo automobilius, joje įkurtas gamyklas šiemet uždarė, pardavė vietos bendrovėms ar perdavė valdžios institucijomis be tiekimo gamybai išsaugojimo galimybių. Be to, dauguma gamintojų nutraukė savo automobilių ar jų dalių eksportą į Rusiją.
Savo ruožtu Rusijos valdžios institucijos sušvelnino saugos ir išmetamųjų teršalų standartus šalyje gaminamiems automobiliams, atšaukdamos net ir oro pagalvių reikalavimą. Maža to, ryžtasi projektuoti automobilių modelius su labai ribotu elektroninių komponentų komplektu, atsisakant net ir tokių kaip stabdžių antiblokavimo sistema (ABS). Taigi, reikalavimai automobilių sertifikavimui Rusijoje grąžinti netgi į 1988 metų lygį. Palyginimui, 2021-aisiais beveik 150 mln. gyventojų turinčioje Rusijoje nupirkta 1,667 mln. naujų lengvųjų automobilių - 4,3 proc. daugiau nei užpernai.
Rusijos automobilių pramonė kenčia nuo mažėjančios paklausos - 2009 rugpjūčio 29 d.
Koncepciniai modeliai ir neįgyvendinti projektai „AvtoVAZ“ istorijoje
Toljatyje įsikūrusios „AvtoVAZ“ gamyklos inžinieriams išmonės netrūko, tačiau ne visi jų kūriniai pasiekė serijinę gamybą. Neretai naujo rusiško koncepcinio modelio pasirodymą lydėdavo didžiulis ažiotažas, žiniasklaidos ir visuomenės dėmesys, tačiau juos taip pat greitai visi užmiršdavo. Dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje Toljačio transporto industrija turėjo grandiozinių planų, kurių pagrindas buvo bendradarbiavimas su kanadiečių kompanija „Magna International“. Juos plėtojant rusams netgi pavyko sukonstruoti universalią platformą ir jos pagrindu sukonstruoti keletą prototipų. Buvo netgi įvardintos datos, kada prasidės naujųjų modelių serijinė gamyba ir paruošti kainoraščiai. Visgi pro gamyklos vartus taip ir neišvažiavo nė vienas naujos kartos automobilis.
Ankstyvieji ir įdomiausi koncepciniai modeliai
- Tai septynvietis „VAZ X“ konceptas, sukurtas maždaug 1990 metais. Apie jį tikslios informacijos praktiškai nėra, nes automobilis buvo paminėtas tik keliose to meto publikacijose kaip miniveno konceptas.
- 1998 metais pagamintas roadsteris „Cardi Curara“ turėjo dvi sėdimas vietas, o po variklio dangčiu slėpė 326 AG generuojantį, iš „BMW“ pasiskolintą, V12 motorą, kurio galia per penkių laipsnių automatinę transmisiją buvo perduodama į galinius ratus.
- „Lada Peter Turbo STC“ konceptas buvo pristatytas 2000 metų Paryžiaus automobilių parodoje. Jis atrodo gana futuristiškai. Šis konceptas buvo vienetinis ir savo dienas tęsia „Lada“ muziejuje.
- Tai dar vienas keistai atrodantis „Cardi“ konceptas „Tetra“, sukurtas 1997 metais ir skirtas aktyviam laisvalaikiui bekelėje.
- „Lada Rapan“ buvo sukurtas 1998 metais. Koncepto elektros variklis buvo 25 kW galingumo ir gamintojo teigimu automobilis galėjo pasiekti 90 km/h greitį.
- „Lada C Concept“, karštasis hečbekas, buvo sukurtas bendradarbiaujant „AvtoVAZ“ ir „Magna International“ iš Kanados. Automobilį buvo planuojama gaminti ir pardavinėti už maždaug 12 000 JAV dolerių.
- Sportinis konceptas, pademonstruotas 2008 metų Paryžiaus automobilių parodoje.
- „Lada Kalina 4x4“ konceptas buvo pademonstruotas 2008 metų Maskvos automobilių parodoje, o vėliau jis turėjo tapti produkcijai skirtu, visais keturiais ratais varomu hečbeku.
- „Yo-mobil“ - tai 2010 metais sukurtas hibridinis automobilis, kurio projektą finansavo oligarchas Michailas Prochorovas.
„AvtoVAZ“ projektai su „Magna International“
„Avtovzgliad.ru“ portalas apžvelgė penkis įdomiausius šio laikotarpio koncepcinius modelius:
„Neoklasika“ (VAZ-2115)
2000-ųjų pradžioje Toljačio gamyklos konstruktoriai dar mėgino įpūsti naujos gyvybės senajai „Žigulių“ gamai ir sukūrė VAZ-2115. Pirmasis šio modelio prototipas buvo pristatytas 2002 metais Maskvos parodoje. „AvtoVAZ“ inžinieriai tą kartą nusprendė neišradinėti nieko naujo. Buvo paimta sena galiniais ratais varomo „Žigulio“ platforma ir suprojektuotas naujas kėbulas. Šis buvo sulipdytas iš turimų ir naujai pagamintų detalių. Priekyje sumontuotas iš „Chevrolet Niva“ paimtas 1,7 litro variklis ir mechaninė penkių laipsnių pavarų dėžė. „Neoklasika“ neoficialiai vadintą modelį buvo ketinama pristatyti su sedano ir universalo kėbulais. Šis automobilis turėjo tapti derama pamaina visai gamai - pradedant nuo „ketvirtuko“ ir baigiant „septintuku“. Visgi galiausiai šis projektas buvo įvertintas kaip nepelningas, o modelio serijinė gamyba taip ir neprasidėjo.
„Lada Siluet“ (VAZ-2116)
Tai buvo vienas iš pirmųjų projektų, paruoštų ant naujos priekiniais ratais varomų modelių platformos, kurią rusų inžinieriai tobulino kartu su kolegomis iš „Magna International“. VAZ 2116 žymėjimą gavęs pirmasis prototipas buvo šiek tiek didesnis už įprastą C segmento modelį. Publikai jis buvo pristatytas 2006 metais Maskvoje vykusioje parodoje. Buvo planuojama montuoti benzininius 1,6 ir 1,8 litro darbinio tūrio variklius, kurių maksimali galia siekė atitinkamai 102 ir 128 AG. Vėliau šią gamą ketinta papildyti turbodyzeliniu motoru. „Lada Siluet“ pavadinimą eksportui gavęs modelis turėjo būti gaminamas ne tik su sedano, bet ir su universalo bei hečbeko kėbulais. 2009 metais turėjo prasidėti šio modelio serijinė gamyba, tačiau tuomet buvo suformuotas naujas aljansas „Renault-Avtovaz“. Rusai skelbia, kad reikalaujant prancūzams darbai ties VAZ-2116 projektu buvo sustabdyti. 2014 metais gamintojas galutinai atsisakė planų atgaivinti šį modelį.
„Lada C-Cross“
Ant tos pačios kartu su kanadiečiais parengtos platformos Toljačio gamyklos konstruktoriai paruošė ir pirmąjį savo šiuolaikišką miesto visureigį. „C-Cross“ pavadintas modelis Maskvos parodoje debiutavo 2008 metais. Serijinio modelio kėbulo ilgis turėjo siekti 4400 milimetrų, o priekinius arba visus keturis jo ratus turėjo sukti benzininiai 1,6, 1,8 ir 2 litrų varikliai. „Lada C-Cross“ ant surinkimo linijos turėjo pasirodyti 2011-2012 metais, o kainuoti nuo 400 iki 450 tūkst. rublių (nuo 5500 iki 6100 eurų). Tačiau projektas serijinės gamybos nepasiekė dėl tos pačios priežasties. Prancūzai neva reikalavo, kad miesto visureigis būtų gaminamas ant jų platformos B0. Taip galiausiai 2016 metais pasirodė „Lada X-Ray“. Šiam modeliui buvo pritaikytas ne vienas iš „C-Cross“ paskolintas techninis sprendimas.
„Lada C Concept“
Tai yra dar vienas numarintas projektas, kuris buvo paruoštas ant kartu su kanadiečiais sukurtos platformos. „Lada C Concept“ prototipas pasaulinei publikai buvo pristatytas 2007 metais vykusioje Ženevos automobilių parodoje. Sportiškas trijų durų hečbekas su 2 litrų benzininiu varikliu išsiskyrė rusiškiems automobiliams nebūdingu išraiškingu išorės dizainu. Jo linijas nupiešė vienas iš Toljačio dailininkų. Šis modelis nebuvo panašus į jokią kitą iki tol gamintą rusišką mašiną. Vėliau jo stiliaus detalės taip pat nebuvo niekur panaudotos. Eksperimentuodami dizaineriai taip pat panaudojo ir naują logotipą, tačiau šis taip pat neprigijo. Skelbiama, kad ruošdami prototipą rusų inžinieriai dalį techninių sprendimų nusižiūrėjo nuo Vokietijos gamintojų. Prekybos salonuose automobilis turėjo pasirodyti 2009 metais, o jo kaina galėjo siekti 450 tūkst. rublių (5500 eurų).
„Lada Revolution 3“
Koncepcinis lenktynėms skirtas kupė „Lada Revolution 3“ debiutavo 2008 metais Paryžiaus automobilių parodoje. Dar po metų Frankfurte buvo pristatytas bendrojo naudojimo keliams pritaikyto to paties pavadinimo modelio maketas. Automobilyje turėjo būti montuojamas 2 litrų benzininis variklis su turbina. Maksimali jo išvystoma galia galėjo siekti 245 AG, o įsibėgėjimas nuo 0 iki 100 km/val. būtų trukęs 5,9 sekundės. Trauka galiniams ratams būtų perduodama per mechaninę šešių laipsnių pavarų dėžę. Sportinis automobilis turėjo sverti vos daugiau nei vieną toną.
tags: #rusiski #automobiliai #markes