Kelių eismo įvykiai yra skaudi kasdienybės dalis, dažnai sukelianti sunkias pasekmes. Nors neretai manoma, kad avarijos įvyksta dėl vairavimo įgūdžių stokos ar techninių gedimų, didžioji dauguma nelaimių keliuose yra susijusios su vairuotojų klaidomis, netinkama elgsena ir dėmesio trūkumu. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines vairuotojų klaidas, lemiančias eismo įvykius, ir pateiksime rekomendacijas, kaip jų išvengti, taip pat aptarsime veiksmus, kuriuos būtina atlikti po įvykio.
Dėmesio blaškymas - pagrindinė eismo įvykių priežastis
Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), remdamasi eismo įvykių aplinkybes nagrinėjančių pareigūnų patirtimi, dalinasi išvadomis, jog būtent dėmesio blaškymas ir nesusikoncentravimas į kelią yra lemiančios daugelio įvykstančių mirtinų eismo įvykių priežastys.
Statistika ir pasekmės
LTSA darbuotojų atlikta analizė rodo, jog 2018 metais dėl vairuotojų išsiblaškymo ir nesusikaupimo įvyko maždaug 8 proc. mirtinų įvykių ir maždaug 15 proc. įvykių, kuriuose eismo dalyviai buvo sužeisti. 2019 metų duomenimis, dėl papildomos veiklos prie vairo įvyko apie 5 proc. mirtinų eismo įvykių ir apie 7 proc., kuriuose buvo sužeisti žmonės.
LTSA pareigūnas Laurynas Jovaiša pabrėžia, kad „ne mechaninės klaidos ir vairuojančiojo įgūdžiai, o vairuotojo netinkama elgsena bei reakcija į šalia jo vykstančius dalykus yra pagrindinė kelių eismo įvykių, galinčių pasibaigti mirtimi, priežastis“.
Važiuodamas 50 km/h greičiu automobilis per 1 sekundę nurieda 14 metrų, važiuodamas 90 km/h greičiu - 25 metrus. Tai reiškia, kad pernelyg stipriai ir ilgai paskendę mintyse apie šventes, gautas dovanas ar reikiamus nudirbti darbus galime nespėti sureaguoti į netikėtai sustojusį automobilį priešais ar staiga atsiradusią kliūtį kelyje, o susidūrimas tokiu atveju - neišvengiamas.
Pagrindiniai dėmesio blaškymo veiksniai
Vairuotojus labai blaško naudojimasis elektroniniais prietaisais, telefono skambučiai, gauti pranešimai ar navigacinės sistemos siunčiamų ženklų stebėjimas bei dėmesys, nukreiptas į objektus ar incidentus kelyje bei pakelėse.
Eismo įvykiui įvykti užtenka vos 3 sekundžių dėmesio nukreipimo į telefoną. Automobilyje esantys ekranai, navigacijos ir kiti įrenginiai taip pat atitraukia dėmesį nuo eismo, tad tokių įrenginių valdymas vairuojant laikomi pašaliniais veiksniais.
Daugeliui įvykių įtakos turi ir kiti automobilyje esantys žmonės: automobilio gale sėdintys ir tarpusavyje besipykstantys vaikai ar šalia garsiai kalbantis, įnirtingai gestikuliuojantis žmogus.
Avarines situacijas taip pat gali sukelti automobilio salone vykdoma papildoma veikla: daikto siekimas, kėlimas nuo grindų, bandymas užkąsti ar numalšinti troškulį vairuojant, temperatūros reguliavimas salone, radijo dažnių nustatymas, veidrodėlių reguliavimas ar saugos diržų segimas automobiliui pajudėjus. Dėmesį gali blaškyti ir salone dūzgiantis vabzdys ar besiblaškantis naminis gyvūnėlis, cigaretės uždegimas ar užgesinimas.
„Visos šios išvardintos skirtingos aplinkybės daugeliui vairuotojų vis dar atrodo nereikšmingos ir netrikdančios“, - pasakoja LTSA pareigūnas ir priduria, jog žmogaus sprendimas daryti kelis darbus vienu metu gali prišaukti nelaimę.
„Tikrai neužtrunkate parašyti SMS žinutę, susirasti mėgstamą grojamą dainą ar žvilgsniu nuraminti besibarančius vaikus automobilio gale, tačiau tai blaško jūsų dėmesį, atitraukiate rankas nuo vairo, nusukate akis nuo kelio - jūs nevairuojate, o sprendžiate kilusią situaciją ir taip iškart rizikuojate ne tik savo, bet ir aplinkinių gyvybe“, - patirtimi dalijasi LTSA pareigūnas.
Rekomendacijos, kaip išvengti blaškymosi
Visiškai išvengti blaškymosi vairuojant vargiai pavyks, tačiau LTSA specialistai saugiam vairavimui rekomenduoja pasiruošti iš anksto: prieš automobiliui pajudant susireguliuoti sėdynės aukštį, veidrodėlius, įsivesti norimą adresą į navigacijos programėlę, pritvirtinti nenaudojamus daiktus. Gyvūnus vežti derėtų tik jiems skirtuose gabenimo krepšiuose.
Greičio viršijimas ir saugaus atstumo nesilaikymas
Nepasirinkdami saugaus leistino greičio arba viršydami jį, vairuotojai pamiršta, kad ilgėja stabdymo kelias ir laikas ekstremalios situacijos metu. Taipogi didėja rizika nesuvaldyti automobilio siekiant išvengti avarijos, sumažėja padangų sukibimas su kelio danga bei sunaudojama daugiau degalų. Kelio ženkle nurodytas greitis nebūtinai reiškia, kad vairuotojas turi važiuoti lygiai tokiu greičiu, koks yra ženkle ir nei trupučio lėčiau. Vairuotojo savijauta, automobilio techninė būklė bei eismo sąlygos gali sumažinti pasirinktą saugų greitį 10, 20, 30 ar net daugiau kilometrų per valandą.
Saugaus atstumo nesilaikymas dažniausiai yra susijęs su blaškančiais vairuotojus veiksniais. Netikėtai spūstis stoja, o jūsų automobilis atsitrenkia į priešais esančią transporto priemonę tik todėl, jog nesitikėjote staigaus spūsties sustojimo.
Vairuotojo elgsena ir psichologinis pasirengimas
Neretai manoma, kad vairuotojų įgūdžių stoka yra pagrindinė eismo įvykių priežastis, tačiau tai tik gajus mitas. Daugiau nei 90 proc. avarijų kelyje įvyksta dėl vairuotojų klaidos ir dėl to kalti ne įgūdžiai, o netinkama vairuotojų elgsena.
„Regitros“ atstovas Saulius Šuminas pabrėžė, jog psichologinis pasirengimas yra gerokai svarbesnis nei tik gebėjimas mechaniškai valdyti automobilį.
„Dažniausiai mes linkę manyti, jog jei vairuotojas sukelia avariją, jis nemoka vairuoti. Tačiau tai nėra visiška tiesa. Gerai paanalizavę eismo įvykį, išsiaiškintume, jog vairuotojas kur nors skubėjo, galbūt buvo susierzinęs ir būtent tai lėmė jo neatidumą kelyje.“
Emocijų įtaka vairavimui
„Regitros“ atstovas kviečia į tam tikrą savęs išbandymo testą: atkreipti dėmesį į save, kai vairuojate įpykęs. Greičiausiai pastebėsite, jog laikotės gerokai mažesnio atstumo nuo kitų automobilių, ko nedarote įprastai. Dėl to yra kalta agresija, kuri pasireiškia visur, įskaitant ir vairavimą.
„Pyktis, stresas, siekis dominuoti ir kitos panašios emocijos yra nesąmoningos, tačiau turime suprasti, jog vairuotojų mokymas turi apimti ir psichologinius dalykus. Jau mokykloje galima šviesti apie savęs pažinimą, mokyti, kaip valdyti emocijas.“
Jaunų vairuotojų iššūkiai ir ugdymas
Jaunimui išties tenka spręsti nemažai iššūkių. Pirmiausia jie savo vairavimu nori kam nors padaryti įspūdį, jiems yra gerokai sunkiau atsispirti kitų įtakai, dėl to dažnai priima daug neteisingų sprendimų. Iš esmės vairavimą jaunuoliai neretai suvokia kaip nuotykį, bet juk taip toli gražu nėra. Sėsdamas prie vairo tu tampi atsakingas už savo ir kitų saugumą. Todėl ypač didelį dėmesį turime skirti jaunų vairuotojų psichologiniam parengimui.
Štai Šveicarijoje taikoma labai įdomi praktika tiems, kurie tris kartus neišlaikė vairavimo egzamino. Jauni nepatyrę vairuotojai linkę save pervertinti. Būtent dėl šios priežasties kitose šalyse prieš praktikos egzaminą privaloma užpildyti savęs vertinimo anketą, kurią po egzamino peržiūri egzaminuotojas. Tai veikia kaip tam tikra žmogaus paskatinimo priemonė vertinti savo gebėjimus objektyviai.
„Mes esame įsitikinę, jog žmonės yra skirtingi, su skirtingais gebėjimais ir ne visiems galima taikyti tą patį standartą, todėl reikia sudaryti galimybę rinktis. Būtent dėl šios priežasties dar praėjusiais metais atsisakėme aikštelių ir B kategorijos siekiančius vairuotojus egzaminuojame tik realaus eismo sąlygomis.“
Regitros pratimai mieste. Parkavimas įstrižai šaligatviui priekiu. Jonvaira
Dažnos pradedančiųjų vairuotojų klaidos ir jų prevencija
Vairavimo, kaip ir daugumos įgūdžių, yra išmokstama po truputį, per ilgai trunkančią praktiką. Pradedantieji vairuotojai paprastai daro tas pačias klaidas, kurias įgudusieji jau praleidžia. Norintys pagerinti savo vairavimo įgūdžius turėtų atsižvelgti į dažniausiai daromas klaidas ir pasistengti, kad jos nesikartotų.
Automobilio paruošimas ir techninė priežiūra
Labai svarbus yra paties automobilio paruošimas. Turite tinkamai nustatyti veidrodėlius, pripilti reikiamo kuro, užtikrinti, kad padangų slėgis atitiktų automobilio gamintojo nurodymus. Tinkama veidrodėlių pozicija yra tokia, kurioje jums užtenka vos pakreipti žvilgsnį, ir lengvai matote viską, kas yra šalia bei už jūsų.
Padangas reikėtų pripūsti anksčiau, nei užsidega jų slėgio lemputė prietaisų skydelyje. Slėgis turi būti reguliariai tikrinamas, nes nuo padangų ir jų sukibimo su keliu priklauso jūsų manevravimas gatvėse. Taip pat reguliari transporto priemonės techninė priežiūra yra labai svarbi, tikrinkite alyvos lygį, stabdžių skystį ir atkreipkite dėmesį į visas prietaisų skydelyje esančias įspėjamąsias lemputes.
Autoservisų tinklo „Berautus“ vienas iš vadovų Vilius Zigmantavičius pasakoja, kad neretai klientai teisinasi, jog būtų išvengę eismo įvykio, jeigu automobilis būtų techniškai tvarkingas. Vairuotojams koją pakiša automobilyje susikaupusi drėgmė, nuo kurios būna aprasoję langai, taip pat sunkumų sukelia prastai veikiantys valytuvai, neveikiantys parkavimo jutikliai ar blogai veikianti galinio vaizdo kamera. Dažnokai vairuotojai kaltina blogai sureguliuotus galinio vaizdo veidrodėlius ar nesuveikusią aklosios zonos perspėjimo sistemą.
Priekinio stiklo valytuvus turėtumėte keisti kas šešis mėnesius arba anksčiau, jei pastebėjote dryžius ar praleidimą. Reguliari patikra užtikrina aiškų matomumą lyjant lietui, padidina jūsų saugumą ir vairavimo patirtį.
Taisyklių nesilaikymas ir jėgų pervertinimas
Dar kelios dažnos vairuotojų klaidos yra nustatytų taisyklių nesilaikymas ir savo jėgų pervertinimas. Tai - ir posūkio signalo pamiršimas, dėmesio nekreipimas į kelio ženklus, galimas kliūtis.
Visiems vairuotojams yra būtina nuolat žiūrėti į priekį, dairytis ir iš anksto numatyti, kaip reikėtų manevruoti. Taigi, ne tik nepamirškite atkreipti dėmesį į kitų vairuotojų signalus (posūkio, stabdymo), bet ir patys juos naudokite.
Vairuotojai dažnai pervertina savo jėgas prastomis matomumo sąlygomis. Esant smarkiam vėjui, audrai, jums reikėtų važiuoti lėčiau, įjungti atitinkamus žibintus tam, kad galėtumėte matyti kelią ir eismo dalyvius. Taip pat reikėtų palikti didesnį atstumą važiuojant gatvėmis: nevažiuokite visiškai iš paskos prieš jus esančiam automobiliui, nes netikėtai prireikus stabdyti, galite įvažiuoti į jo bagažinę.
Kaip naujas vairuotojas greičiausiai darysite įprastų klaidų, pvz., neteisingai įvertinsite atstumą, nepaisysite aklųjų zonų ir viršysite greitį. Šios klaidos labai padidina nelaimingų atsitikimų riziką.
Atstumo įvertinimas, aklosios zonos ir persirikiavimas
Sėdėdami už vairo, neteisingai įvertindami atstumus galite patekti į pavojingas situacijas. Nesvarbu, ar bandote įsilieti į eismą, pastatyti automobilį, ar kirsti sankryžą, labai svarbu tiksliai įvertinti, kaip toli yra kitos transporto priemonės ir kliūtys. Norint geriau įvertinti atstumą, svarbiausia yra praktikuotis. Pradėkite naudotis atskaitos taškais kelyje, pvz., eismo juostų žymėjimais ar pakelės objektais, kad galėtumėte įvertinti, kaip toli esate nuo jų. Važiuodami stebėkite erdvę tarp jūsų ir priekyje važiuojančio automobilio. Be to, pasipraktikuokite statyti automobilį įvairiais atvejais, pavyzdžiui, lygiagrečiai. Tai padės jums geriau suvokti automobilio matmenis ir reikiamą erdvę.
Aklosios zonos - tai vietos aplink automobilį, kurių nematote per veidrodėlius. Kad išvengtumėte šios klaidos, prieš darydami bet kokius šoninius judesius visada patikrinkite galvą. Kitas naudingas patarimas - tinkamai sureguliuokite veidrodėlius, kad kuo labiau sumažintumėte akląsias zonas.
Keisti eismo juostas gali atrodyti paprasta užduotis, tačiau netinkamas jų keitimas gali sukelti pavojingų situacijų kelyje. Prieš pradėdami judėti, visada patikrinkite veidrodėlius ir akląsias zonas. Be to, iš anksto praneškite apie savo ketinimus posūkio signalu. Kai persirikiuosite į kitą eismo juostą, darykite tai sklandžiai ir ryžtingai.
Gynybinis vairavimas ir eismo signalai
Vairuojant automobilį būtina stebėti aplinką, tačiau daugelis naujų vairuotojų nepaiso gynybinio vairavimo principų. Norėdami pagerinti savo gynybinio vairavimo įgūdžius, pradėkite nuo kelio priekyje stebėjimo ir dažno veidrodėlių tikrinimo. Taip atpažinsite visas galimas grėsmes. Būkite budrūs ir venkite išsiblaškymo.
Dažnai nauji vairuotojai nepastebi, kaip svarbu suprasti eismo signalus, todėl kelyje gali kilti pavojingų situacijų. Eismo signalai perduoda svarbią informaciją apie tai, kada reikia sustoti, važiuoti ir duoti kelią. Kad išvengtumėte nesusipratimų, susipažinkite su kiekvieno signalo reikšmėmis. Žalias šviesoforo signalas reiškia, kad reikia važiuoti, tačiau vis tiek turite patikrinti, ar nėra pėsčiųjų ir kitų transporto priemonių. Geltonas šviesoforo signalas reiškia atsargumą - pasiruoškite sustoti, nebent esate per arti sankryžos. Be šių pagrindinių signalų, atkreipkite dėmesį į pėsčiųjų signalus, posūkių signalus ir eismo juostų ženklinimą.
Eismo įvykių deklaracijos pildymo klaidos ir veiksmai po įvykio
Draudimo bendrovė „Gjensidige“ teigia, jog kone kas antroje eismo įvykio deklaracijoje pasitaiko netikslumų ar klaidų. Taip nutinka dėl to, kad vairuotojai, veikiami streso, praranda budrumą. Netiksliai užpildyta deklaracija reiškia, jog draudimo bendrovės darbuotojams tenka tikslinti eismo įvykio aplinkybes bei detales.
Kaip tinkamai užfiksuoti eismo įvykį?
Eismo įvykio deklaracija (EĮD) pildoma atvejais, kai nėra žuvusių ar sužalotų asmenų, eismo įvykio vietoje yra visi žalą turtui patyrę nukentėję asmenys ir su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių bei atsakomybės. Teisės aktai nurodo eismo įvykio dalyvių pareigą pasielgti trejopai: fiksuoti eismo įvykį pildant EĮD arba situaciją nubraižyti ir aprašyti ant švaraus popieriaus lapo, arba kviesti policiją. Neužfiksavus eismo įvykio tinkamai, žala nebus atlygintina.
„Draudimas.lt“ vyr. žalų administravimo ekspertas Danielius Braškys teigia, kad viena dažniausiai pasitaikančių klaidų eismo įvykio vietoje - neteisingai pildoma eismo įvykio deklaracija.
„Gjensidige“ Transporto kompleksinių žalų skyriaus vadovas M. Žilionis pataria su eismo įvykio deklaracija susipažinti iš anksto. Tokiu atveju, jeigu tektų ja pasinaudoti, būtų mažiau neaiškumų, streso, o tai palengvintų tinkamą išsamios informacijos apie autoavariją pateikimą. Būtent eismo įvykio deklaracijoje pateikta informacija yra pagrindinė ir esminė nagrinėjant eismo įvykį. Ji svarbi nustatant aplinkybes bei kaltininką.
Dažniausios klaidos pildant deklaraciją
M. Žilionis atkreipia dėmesį į dažniausiai eismo įvykio deklaracijose pasitaikančias klaidas, ypač 12, 13 ir 14 punktuose. Prieš baigiant pildyti šią dalį, būtina pažymėti užbrauktų langelių skaičių, t.y. 13-oje dalyje, kur prašoma kuo išsamiau ir detaliau aprašyti transporto priemonių judėjimo kryptis eismo įvykio metu.
14 dalyje „Mano pastabos“ privalu pasirašyti tik autoįvykio kaltininkui.
15 dalyje reikia pasirašyti abiems eismo įvykio dalyviams, nepriklausomai nuo to, kuris prisiima kaltę.
Svarbu žinoti, kad atvejais, kai 14 punkte pasirašo abu eismo įvykio dalyviai, yra laikoma, kad susitarta dėl abipusės kaltės. Neretai vairuotojai šiame eismo įvykio deklaracijos punkte pasirašo per klaidą, kas vėliau gali sukelti sunkumų nustatant faktinį įvykio kaltininką.
Pasitaiko daug atvejų, kai EĮD pildoma netiksliai, nepakankamai išsamiai, praleidžiant ir nepildant EĮD laukelių. Pavyzdžiui, nukentėjęs asmuo, įkalbinėjamas kaltininko, sutinka įrašyti į EĮD netikslią eismo įvykio datą ir laiką. Tokia situacija pasitaiko, kai kaltininkas yra neapsidraudęs, draudžiasi po eismo įvykio ir prašo nukentėjusio asmens pavėlinti eismo įvykio laiką.
Eismo įvykio dalyviai nenurodo savo telefono numerio, el. pašto adreso arba nurodo ne savo el. pašto adresą, klaidingai nurodomas arba neįskaitomai įrašomas kaltininko vairuotos TP valst. numeris.
Pildant elektroninę EĮD, yra mažesnė galimybė suklysti, nes programėlės draudimoįvykiai.lt išmaniojo vedlio patarimai kiekviename žingsnyje nurodo ką ir kaip pildyti, didelė dalis duomenų užpildoma automatiškai. Šiuo metu jau daugiau nei ketvirtadalis visų eismo įvykių deklaracijų pildoma elektroniniu būdu.
Kitas svarbus aspektas - elektroninė EĮD pildoma Biuro administruojamomis informacinių technologijų priemonėmis, t. y., per programėlę draudimoįvykiai.lt. Fiksuojant EĮD ne per Biuro programėlę, padidėja klaidos tikimybė, kadangi per Biuro programėlę didelė dalis duomenų užkraunami automatiškai.
Jei eismo įvykis sukeltas su transporto priemonės (TP) junginiu ir velkamoji dalis - priekaba ar puspriekabė - neatsikabino, pildant EĮD būtina nurodyti velkančiosios (tempiančiosios) TP duomenis: markę, modelį, valstybinį numerį, draudimo duomenis. Jei EĮD bus įrašyti tik velkamosios TP duomenys, tokia žala nebus atlyginta.
Kaltininkas EĮD nurodo netikslius draudimo duomenis - įrašo ne jį apdraudusios draudimo bendrovės pavadinimą, bet draudimo tarpininko (brokerio), nenurodo draudimo liudijimo numerio, galiojimo termino. Ypač aktualu, kad, kaltininkui vairuojant ne lietuviškos registracijos TP, būtų nurodomas tikslus jo valst. numeris. Nesant teisingos ir tikslios informacijos, tampa apsunkintas nukentėjusio asmens žalos administravimas, o turtinė žala nebus atlyginama.
Veiksmai įvykus eismo įvykiui
Jeigu autoįvykio metu pažeidžiama ar kliudoma ne kita transporto priemonė, o kelio statinys - kelio ženklas, šviesoforas ir pan., - reikėtų iš karto informuoti tarnybą 112, kuri pasirūpins, kad kuo skubiau būtų surastas apgadinto turto savininkas, su kuriuo kartu bus pildoma ir pasirašoma eismo įvykio deklaracija.
Transporto priemonės (TP) vairuotojas, partrenkęs pėsčiąjį, net ir 100 procentų būdamas tikras, kad yra nekaltas, taip pat turi likti eismo įvykio vietoje ir kviesti policiją, kitaip pasekmės gali būti liūdnos.
Atsitikus eismo įvykiui, nuo pat pirmos minutės rekomenduotina viską fotografuoti: ne tik eismo įvykyje dalyvavusias TP (sugadinimus, valst. numerį), bet ir kito vairuotojo dokumentus, TP dokumentus, draudimo dokumentus. Tai labai svarbu padaryti prieš aiškinantis, kas atsakingas už eismo įvykio kilimą. Taip pat rekomenduoju nuotraukomis užfiksuoti įvykio vietą ir transporto priemones, padaryti keletą pažeidimų nuotraukų iš arčiau, taip pat padaryti kelias bendro vaizdo nuotraukas taip, kad būtų matomi kelio ženklai ir važiuojamosios dalies ženklinimas.
Ekspertas pataria užsirašyti kito eismo įvykio dalyvio kontaktus. Taip pat, jei kyla neaiškumų ar yra nukentėjusių žmonių, rekomenduojama pasiimti ir liudininkų, kurie matė eismo įvykį, kontaktus.
Transporto priemones patraukti iš įvykio vietos galima tik apžiūrėjus avarijos vietą ir sutarus dėl kaltės, užfiksavus įvykį užpildant eismo įvykio deklaraciją. Jeigu dėl kaltės nesutariama, tą padaryti galima tik sulaukus policijos pareigūnų. Transporto priemones nedelsiant patraukti iš įvykio vietos reikėtų tik tuo atveju, jeigu yra keliamas pavojus kitų eismo dalyvių atžvilgiu.
Apie eismo įvykį reikia pranešti draudimo bendrovei ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo įvykio dalyvis yra dėl jo atsakingas, arba kai abu eismo įvykio dalyviai įvertina, kad kiekvienas iš jų yra atsakingas. Tokiu atveju irgi galima pildyti EĮD, tiesiog abu eismo įvykio dalyviai pasirašo EĮD 14 laukelyje, kiekvienas pripažindami savo kaltę. Abipusės kaltės atveju atsakomybė įprastai dalinama 50/50 ir kiekvienam iš eismo įvykio dalyvių atlyginama 50 proc. patirtos žalos.
Jei eismo įvykio dalyvis per klaidą pasirašė EĮD 14 laukelyje, t. y. klaidingai pripažino savo kaltę, nors yra nukentėjęs asmuo, situacija išsprendžiama - abiejų eismo įvykio dalyvių prašoma pateikti išsamius, detalius paaiškinimus dėl eismo įvykio aplinkybių. Tačiau toks žalos administravimas gali užtrukti. Svarbu ypač atidžiai pildyti EĮD ir nepasirašyti EĮD 14 laukelio, jei nebuvo sutarta dėl abipusės kaltės, nes priešingu atveju gali būti atlyginta tik 50 proc. patirtos žalos.
Eismo įvykiai už Lietuvos ribų: atmintinė
Patekus į eismo įvykį užsienio šalyje, visuomet rekomenduojama kviesti policiją. Taip pat, verčiau nejudinkite automobilio iš įvykio vietos, kol neužfiksavote visų aplinkybių arba neatvyko policija. Nufotografuokite eismo įvykio detales, užsirašykite kito vairuotojo kontaktus, jo draudimo bendrovės bei transporto priemonės duomenis. Jei policija neatvyksta, svarbu užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Pildant deklaraciją svarbu būti atidiems, užpildyti visus laukelius bei išsiversti į lietuvių kalbą tuos, kurių nesuprantate.
Niekada neprisiimkite kaltės, jei nesate dėl to tikras, ir nepasirašykite dokumentų, kurių turinio nesuprantate. Jei esate įvykio kaltininkas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas susisiekite su savo privalomojo automobilio draudimo bendrove, o taip pat ir KASKO draudimo bendrove, jei esate juo apdraudęs transporto priemonę.
Jei esate nukentėjusysis, patariama kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę užsienyje arba jos atstovus Lietuvoje. Jei užsienio šalyje gauta eismo įvykio deklaracija skiriasi nuo lietuviškos, galite pildyti tiek užsienietišką, tiek lietuvišką deklaraciją. Žinokite, kad privalomasis automobilio draudimas galioja ir užsienyje, tereikia turėti žalią kortelę, kuri yra gaunama perkant automobilio draudimą.
Svarbu atsiminti, kad jei eismo įvykis įvyko Europos Sąjungos šalyse, negalima pildyti rusiškų, baltarusiškų ar ukrainietiškų deklaracijų, nes ES šalyse jos tiesiog negalioja.
Avaringumo statistika Lietuvoje
Remiantis 2020 metų statistika, Lietuva užėmė 6-ąją vietą (iš 34) pagal žuvusiųjų keliuose skaičių, tenkantį vienam milijonui gyventojų Europos Sąjungos šalyse. Galima pasidžiaugti tuo, jog per kelis paskutinius metus eismo įvykių skaičius sumažėjo (nepaisant išaugimo 2019 metais).
tags: #del #ko #didziausi #ivykiu #kaltininkai #yra