Dyzeliniai varikliai vertinami dėl savo tvirtumo ir efektyvumo, tačiau, kaip ir bet kokios kitos variklio sistemos, jie gali susidurti su įvairiomis problemomis. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių nesklandumų, su kuriuo susiduria dyzelinių automobilių savininkai, yra variklio kalenimas.
Kas sukelia dyzelinio variklio kalenimą?
Dyzelinio variklio kalenimas, dažnai apibūdinamas kaip pasikartojantis metalo barškėjimo garsas, paprastai atsiranda dėl netinkamo degimo procesų cilindre. Tai gali reikšti, kad degalų ir oro mišinys užsiliepsnoja per anksti arba nekontroliuojamai, o ne tiksliai, variklio konstrukcijos numatytu momentu. Šiam reiškiniui įtakos gali turėti kelios priežastys:
Dažniausios kalenimo priežastys:
- Prastos kokybės degalai: Žemos kokybės arba užterštas dyzelinas gali lemti nekokybišką degimą ir sukelti detonaciją.
- Nuosėdos variklyje: Laikui bėgant ant stūmoklių, purkštukų antgalių ar cilindrų galvučių gali susikaupti anglies nuosėdos, trukdančios tinkamam degimui.
- Neteisingas degalų įpurškimo laikas: Dyzelinių variklių efektyvumas stipriai priklauso nuo tikslaus degalų įpurškimo laiko. Sugedęs purkštukas ar variklio valdymo sistemos problemos gali lemti neteisingą įpurškimo laiką ir sukelti kalenimą.
- Didelis suspaudimo laipsnis: Dyzeliniai varikliai pasižymi aukštu suspaudimo laipsniu, o tai gali prisidėti prie detonacijos, jei degimo procesas nėra optimalus.
Detonacija ne tik sukelia nemalonų garsą, bet ir mažina degalų efektyvumą.
Kaip diagnozuoti ir pašalinti dyzelinio variklio kalenimą?
Tinkama diagnostika ir remontas yra labai svarbūs, siekiant išspręsti dyzelinio variklio kalenimo problemą. Rekomenduojama atlikti šiuos patikrinimus:
- Patikrinkite degalų purkštukų veikimą: Įsitikinkite, kad degalų įpurškimo laikas yra tikslus ir atitinka gamintojo specifikacijas.
- Patikrinkite, ar nėra sugedusių purkštukų: Patikrinkite, ar degalų purkštukai tinkamai veikia ir nėra užsikimšę ar pažeisti.
- Patikrinkite cilindro kompresiją: Įsitikinkite, ar variklio kompresija yra nurodytame diapazone, nes tai yra vienas iš svarbiausių dyzelinio variklio veikimo rodiklių.
Taip pat svarbu stebėti variklio apkrovą ir vengti jo perkrovimo, ypač ilgą laiką.
Dyzelino savybės ir standartai
Dyzelinas (dyzeliniai degalai, dyzelinis kuras) yra degių angliavandenilių mišinys, skirtas naudoti dyzeliniuose varikliuose. Jis yra mažiau lakus ir turi didesnį degimo šilumos kiekį tūrio vienetui nei benzinas. Dyzelinas priskiriamas naftos vidutinėms distiliacijos frakcijoms.
Istorija ir plėtra:
Dyzelino pavadinimas kilęs iš vokiečių inžinieriaus Rudolfo Dyzelio (vok. Rudolf Diesel) pavardės, kuris 1892 m. patentavo pirmąjį dyzelinio variklio dizainą ir 1897 m. sukonstravo pirmąjį sėkmingai veikiantį dyzelinio kuro variklį. Dyzeliniai varikliai paplito dėl jų universalumo ir gebėjimo dirbti su daug pigaus kuro rūšių. Po 1940 m. paspartėjo traukinių ir sunkiojo autotransporto variklių keitimas dyzeliniais. Lengviesiems automobiliams dyzeliniai varikliai Europoje palaipsniui išpopuliarėjo, 2011 m. pasiekdami rekordinę 55,5 % rinkos dalį.
Dyzelino klasifikacija ir kokybės rodikliai:
Pagal ASTM D 975 standartą dyzelinas skirstomas į skirtingas klases (Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3) pagal naudojimą. Dyzelinas Nr. 1 savo savybėmis atitinka žibalą, o Dyzelinas Nr. 2 gaunamas maišant įvairias naftos distiliacijos frakcijas. Dyzelinas Nr. 4 yra klampesnis ir gali turėti didesnius sieros kiekius.
Pagrindinis prekinio dyzelino kokybės rodiklis yra cetaninis skaičius, kuris parodo degimo savybes. Automobilių dyzeline JAV leidžiamas maksimalus 15 ppm sieros kiekis, kai Europoje ir Japonijoje - 10 ppm. Europos EN 590 standarte įvestas reikalavimas tankiui (0,82−0,845 g/cm³) bei reikalavimas cetaniniam skaičiui (>51).
Automobilių dyzelino kaloringumas yra apie 45,5 MJ/kg. Dėl didesnio tankio, sudeginant tą patį kuro tūrio vienetą išgaunama apie 15 % daugiau energijos nei iš benzino. Dyzelinio variklio bendras naudingumas yra apie 20 % didesnis nei benzininio.
Dyzelino sudėtis ir priedai
Dyzelinas gaunamas distiliuojant žalią naftą. Jo pagrindinės sudedamosios dalys yra alkanai, cikloalkanai ir aromatiniai angliavandeniliai. Siekiant pagerinti dyzelino savybes, gali būti naudojami įvairūs priedai:
- Cetaninio skaičiaus gerintojai: Organiniai nitratai, kurie pagerina degimo procesą.
- Oksidacijos inhibitoriai: Apsaugo dyzeliną nuo degradacijos sandėliavimo metu.
- Korozijos inhibitoriai ir metalų deaktivatoriai: Taip pat skirti apsaugoti degalus ir sistemą.
- Biocidai: Slopina bakterijų augimą, ypač aktualu dėl biopriedų įmaišymo.
- Rūdžių inhibitoriai: Saugantys talpyklų paviršių.
Nuo 2006 m. dyzelinas, atitinkantis JAV CAS 68334-30-5 standartą, apibrėžiamas kaip sudėtinis angliavandenilių mišinys, kurio anglies atomų skaičius yra C9−C20 ribose ir virimo temperatūra 163−357 °C ribose.
Dyzelino kokybės problemos ir biopriedai
Gamintojams į dyzeliną pradėjus dėti biopriedus (pvz., rapsų metilo esterį, kuris vasariniame dyzeline sudaro 7%), iškilo naujų problemų. Šie priedai gali skatinti mikrobiologinių organizmų dauginimąsi, ypač esant vandens kiekiui dyzeline ir tinkamai temperatūrai. Susidariusi bioplėvelė gali užkimšti degalų filtrus, o itin didelis užterštumas - lemti aukšto slėgio sistemų purkštukų gedimus.
Dyzelino kokybės standarte apribotas tik maksimalus leidžiamas vandens kiekis (ne daugiau kaip 200 mg/l). Rapsų metilo esteris veikia kaip emulgatorius, sudarydamas sąlygas daugintis mikrobiologiniams organizmams.
Nuo 2006 m. dyzelinas, atitinkantis JAV CAS 68334-30-5 standartą, apibrėžiamas kaip sudėtinis angliavandenilių mišinys, kurio anglies atomų skaičius yra C9−C20 ribose ir virimo temperatūra 163−357 °C ribose.
Specialistai pastebi, kad gamintojams nėra privaloma naudoti papildomus priedus, saugančius nuo mikrobiologinio užterštumo, nors 50 mg/kg kiekio pakanka norint užkirsti jam kelią. Tokie priedai privatiems vartotojams šiuo metu nėra plačiai prieinami.
Dyzelinio automobilio pasirinkimas ir eksploatacija
Dyzelinis automobilis yra puikus pasirinkimas gyvenantiems užmiestyje ir per metus nuvažiuojantiems daugiau nei 20 000 kilometrų. Jei transporto priemonę naudosite tik mieste ir trumpiems atstumams, šis pasirinkimas gali būti neoptimalus dėl DPF filtro regeneracijos problemų.
Benzinas prieš dyzeliną:
Benzinas paprastai yra brangesnis nei dyzelinas. Jei per metus nuvažiuojate apie 10 000 kilometrų, tinkamesnis pasirinkimas gali būti benzininis automobilis. Hibridiniai automobiliai yra tinkamiausi vertinantiems ekonomiškumą ir ekologiją, tačiau jų kaina gali būti didesnė.
Dyzelino ir benzino supainiojimas:
Viena dažniausių klaidų, su kuria gali susidurti vairuotojai, yra supainiojimas tarp dyzelino ir benzino. Tai gali nutikti dėl skubėjimo degalinėje, nuovargio, panašių kuro pistoletų ar įpročių keičiant automobilius. Įsipylus netinkamo kuro, ypač benzino į dyzelinį automobilį, gali kilti rimtų pasekmių varikliui, įskaitant aukšto slėgio siurblio ir purkštukų gedimus.
Ką daryti, jei įpylėte benzino į dyzelinį variklį?
- Nedelsdami sustabdykite automobilį ir jokiu būdu nevažiuokite toliau.
- Jei įmanoma, kreipkitės į profesionalus - mechaniką ar automobilių servisą.
- Jei įpilta nedaug benzino (mažiau nei 5% bako talpos), kai kurie specialistai gali rekomenduoti papildyti baką dyzelinu, kad praskiestumėte benziną ir atsargiai tęstumėte kelionę.
Draudimo bendrovės aiškina, kad degalų sumaišymas paprastai nėra draudžiamasis įvykis, tačiau gali būti pasinaudota paslauga „pagalba kelyje“.
Dažniausios dyzelinio variklio problemos
Kilus įtarimams dėl padidėjusių degalų sąnaudų ar trumpesnių atstumų su pilnu baku, verta atlikti automobilio diagnostiką. Dažniausios dyzelinio variklio problemos apima:
Pagrindinės dyzelinio variklio problemos:
- Pakaitinimo žvakės: Jų funkcijai silpnėjant, sunkiau užvesti variklį šaltu oru.
- Lambda zondas: Deguonies kiekio išmetamosiose dujose daviklis, svarbus oro ir kuro santykiui užtikrinti.
- Filtrai: Kuro filtro ar kitų filtrų gedimai yra viena dažniausių priežasčių, lemiančių kuro sąnaudų augimą.
- Kuro purkštukai: Be jų tinkamo veikimo, variklis negauna reikiamo kuro kiekio reikiamu momentu.
- Turbina: Nors padeda didinti galią, jos gedimai gali turėti rimtų pasekmių.
- EGR vožtuvas: Išmetamųjų dujų recirkuliacijos vožtuvas, atsakingas už išmetamųjų dujų grąžinimą į įsiurbimo kolektorių.
Reikėtų nepamiršti, kad kuro sąnaudų padidėjimą gali lemti ir kiti veiksniai, tokie kaip pasikeitęs kelių reljefas, vairavimo įpročiai ar net padangų permontavimas.
Dyzelinio variklio priežiūra
Šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai yra ekonomiški, galingi ir patikimi. Tinkama priežiūra užtikrina jų ilgaamžiškumą ir ekologiškumą.
Rekomendacijos dyzelinio variklio priežiūrai:
- Laiku keiskite kuro filtrą ir vandens-kuro separatorių, nes dyzelinės kuro sistemos mazgai jautrūs mechaninėms dalelėms ir vandeniui.
- Atsižvelkite į kuro kokybę ir visada rinkitės kurą atsižvelgdami į aplinkos temperatūrą.
- Atsakingai rinkitės dyzelinio kuro priedus.
- Važinėkite ne tik mieste, bet ir užmiestyje taip, kad variklis kartais galėtų veikti esant apie 2500 apsukų.
- Variklio su turbokompresoriumi nereikėtų gesinti iš karto po sustojimo: leiskite jam veikti 2-5 minutes, kad turbina atvėstų.
Automobilio degalų sistema yra sudėtinga ir jautri įvairių rūšių kurui. Pilant netinkamą kurą, gali būti sugadinta transporto priemonė, o jos remontas gali tapti brangiu. Todėl svarbu žinoti, koks kuras yra tinkamas jūsų automobiliui ir būti atidiems degalinėse.
DT466E - Dyzelinio variklio beldimo garsas, kurį sukelia blogas, užstrigęs atidarytas purkštukas
tags: #dazytas #dyzelinas #dyzeliniam #automobilio #varikliui