Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. birželio 21 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-628/2023 sprendė klausimą dėl darbdavio atsakomybės už jo darbuotojo sukeltą žalą eismo įvykio metu ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems. Įmonės darbuotojas buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, susidūrė su priešinga kryptimi važiuojančiu automobiliu, jame buvęs mažametis keleivis žuvo, o kiti automobiliu važiavę asmenys sunkiai sužaloti. Civiline atsakove byloje pripažinta įmonė, kuriai priklausantį automobilį eismo įvykio metu vairavo nuteistasis (įmonės darbuotojas).
Teisinė pagrindinė trasa: didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė
Atsakovė (darbdavys) kasaciniu skundu teigė, kad teismai netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias darbdavio atsakomybę už darbuotojo padarytą žalą, transporto priemonių valdytojų nustatymą eismo įvykio metu, civilinę atsakomybę bei neturtinės žalos atlyginimą. Remiantis įstatyminiu reglamentavimu, didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas (CK 6.270 straipsnis). Valdytojo atsakomybė už tokią žalą atsiranda be kaltės (kasacinės nutartys baudžiamojoje ir civilinėje bylose Nr. 2K-19/2007, 3K-3-682/2006, 3K-3-79/2008, 2K-609/2010).
Nagrinėtu atveju didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys. Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą darbdaviui kyla deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip šaltinio valdytojui (CK 6.270), bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264). Tokiu atveju darbdavys gali būti atsakingas dvejopai: kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir kaip samdantis darbuotojus asmuo.
Neturtinės žalos dydžio nustatymas
Kasacinė praktika nurodo, kad teismai turi įvertinti ne tik techninius reglamentus, bet ir tai, jog didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė turi būti prisiimama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: rizikos lygį vykdomoje veikloje, pavojingumą, darbuotojo vykdytas funkcijas, jo padarytos žalos pobūdį ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliojoje praktikoje akcentuojama, kad darbdavys, vykdydamas didesnio pavojaus šaltinio veiklą, turi prisiimti dalį žalos trečiosioms šalims, o žalos dydis gali būti mažinamas tik išimtiniais atvejais (t. y. nenugalimos jėgos ar tyčinės ar didelio neatsargumo nebuvimas).
CK redakcijos ir darbo teisinis mechanizmas: kaip ribojama darbuotojo atsakomybė
Naujojo Darbo kodekso (DK) normos nenumato visiškai visos materialinės atsakomybės už žalą darbuotojams, tačiau nustato ribas: darbuotojo atsakomybės dydis, kai žala padaroma darbdavio pasaulyje vykdant darbo funkcijas, paprastai yra ne didesnė kaip trijų vidutinių darbo užmokesčių dydis, o dėl darbuotojo didelio neatsargumo - ne didesnė kaip šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 153 straipsnyje taip pat nurodyta, kad šias sumas gali keisti teritorinė ar šakų kolektyvinė sutartis, jeigu jos nenumato kitokio dydžio. Tačiau byla rodo, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojo (darbdavio) atsakomybė gali būti taikoma papildomai, įskaitant regreso teisę į darbuotoją (DK 6.280) ir kitus aspektus, kai darbdavys atsako už darbuotojo veiksmus trečiųjų asmenų atžvilgiu.
Teismų išaiškinimai dėl regreso teisės
Darbdaviui sumokėjus žalą trečiajam asmeniui, suteikiama regreso teisė į darbuotoją tik tiek dydžio, kiek buvo sumokėta žalos atlyginimu, kai įstatymai nenustato kitokio dydžio. Tačiau kai žala padaryta transporto priemonės naudojimo didesnio pavojaus šaltinio kontekste, teismai kartais laiko, kad darbdavys turi prisiimti dalį žalos tretiesiems asmenims be regreso teisės į darbuotoją; tai atsižvelgia į darbo pobūdį, riziką ir konkrečias aplinkybes. Tokia nuostata buvo išsakyta LAT 2018 m. birželio 13 d. civilinėje Nr. e3K-3-225-690/2018 byloje, kur teisėjų kolegija pabrėžė, jog visiškos darbuotojo atsakomybės laikymas transporto įmonėse gali būti pervertinta ir darbdavys turi prisiimti dalį rizikos trečiosioms šalims.
Praktiniai aspektai: draudimas kaip rizikos valdymo priemonė
Naujoji tvarka įtraukti darbuotojo civilinės atsakomybės draudimą (darbo kodekse nuo 2017-07-01). Prieš apdraudžiant darbuotojo atsakomybę, būtina susipažinti su draudimo rūšimis ir jų sąlygomis. Vairuotojo ir trečiųjų asmenų atžvilgiu gali būti taikomas tiek darbuotojo atsakomybės draudimas, tiek savanoriško nuostolių draudimo (KASKO) arba kitų draudimų derinimas, priklausomai nuo rizikos vertinimo. Draudimas gali padėti apsaugoti tiek darbdavį, tiek nukentėjusius asmenis, ir leidžia draudikei arba Draudiko Biurui tvarkyti žalą, laikantis sugaištos laiko bei aptartų sąlygų, įskaitant galimas išmokas ir mokėjimo tvarką.
Ką reiškia KASKO ir privalomasis civilinės atsakomybės draudimas transporto įmonėje?
Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas (TPVPCA) už eismo įvykio kaltininką apima daugiau nei tik automobilio remontą: dažnai išmoka apima daugelį įvykio padarytų nuostolių, įskaitant daiktų sugadinimą, kelių ženklų ar atitvarų nuostolius, apšvietimo įrenginių pažeidimus ir pan. Vidutinė išmoka šiuo atveju gali siekti apie 950 eurų. KASKO draudimas - tai savosios transporto priemonės sugadinimo draudimas, kuris gali padengti atsakomybę už avarijas, vagystes, vandalizmą ir kt., o vidutinė žala transporto priemonėms į eismo įvykio metu gali būti apie 1500 eurų.
Darbdaviui svarbu įvertinti rizikas ir nuspręsti, ar papildomai įsigyti KASKO draudimą ar užtikrinti draudimą trečiųjų asmenų atžvilgiu (pvz., krovinio ar trečiųjų asmenų žalos atvejais). Jei vairuotojas padaro žalą vykdant darbo funkcijas, teisinis reglamentavimas suteikia daugybę apsaugos ir išlaidų paskirstymo galimybių: tiek ribojimą, tiek regresą ir kitus mechanizmus, kurie gali prisidėti prie tinkamo žalos atlyginimo ir teisingumo užtikrinimo.
Deliktinė civilinė atsakomybė ir praktiniai patarimai įmonėms
- Darbdavys, laikydamasis didesnio pavojaus šaltinio principo, privalo pasiruošti prisiimti riziką ir užtikrinti atsakomybės mechanizmus tretiesiems asmenims.
- Esant nedideliam eismo įvykiui, vairuotojai dažnai patys pildo eismo įvykio deklaraciją ir susirašo su draudimo bendrove, o nuosavo transporto priemonės remontas gali būti jų pačių rūpestis, todėl svarbu suprasti, kuri draudimo dalis ir kokios išmokos taikomos konkrečioje situacijoje.
- Darbdaviams būtina žinoti apie galimybes sumažinti didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės dydį, atsižvelgiant į darbo pobūdį, pavojingumo lygį ir asmenines aplinkybes, o teismai gali įrodyti, kad žalos atlyginimo dydis turi būti pagrįstas protingumo ir teisingumo kriterijais.
- Svarbu žinoti, kad regresas į darbuotoją gali būti ribojamas arba visiškai išimamas tik esant tam tikroms teisės normoms, pavyzdžiui, kai žalą padarė tyčia ar nusikaltimo požymius turinčios veiksmai ar kai įrodyta, kad darbuotojas neturėjo didelio neatsargumo, ir kitomis nustatytomis sąlygomis.
- Transporto įmonėms naudinga reguliariai peržiūrėti ir atnaujinti vidaus tvarkas dėl žalos atlyginimo, įvertinti rizikas ir užtikrinti, kad darbuotojai būtų tinkamai apmokyti ir informuoti apie saugaus elgesio reikalavimus.
Įvairūs pavyzdžiai ir praktiniai skaičiavimai
Dažnai įvyksta situacijos: vairuotojas įvykdo nedidelę avariją - eismo įvykio metu sugadinami turtai, daugiausia - automobiliai, o kai kuriais atvejais įvykiai su gyvūnais ar sniego nuošliažu gali būti vertinami kaip atvejai, kuriais KASKO ar TPVPCA išmokos skiriasi. Vidutinės išmokos dydis paprastai svyruoja ir priklauso nuo papildomų aplinkybių, tokių kaip įvykio pobūdis, žalos dydis ir kt. Draudikai pabrėžia, jog svarbu aiškiai įvertinti rizikas ir būti pasiruošus apsaugoti save ir savo įmonę, įskaitant draudimo pasiūlymus, kurie apima tiek darbuotojo atsakomybę, tiek trečiųjų asmenų atsakomybę.
Apžvalga ir praktiniai patarimai darbdaviams
- Įvertinti rizikos lygį ir nustatyti, ar įsigyti papildomą KASKO draudimą, ar išsaugoti tik tpvpca, atsižvelgiant į transporto priemonių parką ir darbo pobūdį.
- Nustatyti aiškias procedūras, kurios apims žalos administravimą, įskaitant dokumentus, kuriuos turi pateikti nukentėjęs trečiasis asmuo, kaip ir kokios informacijos reikia iš kliento ar įmonės.
- Rasti pusiausvyrą tarp darbdavio rizikos ir darbuotojo teisių - įrodinėti tyčios ar nusikaltimo požymių buvimą, kai reikia atlyginti visą žalą ar jos dalį.
- Numatyti regresą ir apibrėžti jo taikymo sąlygas - kada ir kokiu dydžiu darbdavys gali reikalauti grąžinti išmokas iš darbuotojo.
tags: #darbuotojas #atlyginti #zala #automobiliui