Eismas miestuose nuolat didėja, o kartu su juo aštrėja ir automobilių stovėjimo problema, ypač gyvenamuosiuose rajonuose. Daugiabučių kiemai tampa vis labiau užgrūsti, o gyventojai dažnai susiduria su situacija, kai po darbo tenka ilgai ieškoti vietos savo automobiliui pastatyti, o kartais net ir nueiti nemažą atstumą.
Teisiniai aspektai ir teismai dėl kiemo aikštelių
Situacija tampa dar sudėtingesnė, kai kyla ginčai tarp kaimynų dėl automobilių stovėjimo aikštelių naudojimo. Neseniai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė svarbią nutartį, kuri gali turėti įtakos daugeliui daugiabučių gyventojų. Net jei kiemo aikštelė nuosavybės teise priklauso vienam asmeniui, tai nesuteikia jam išimtinės teisės ja naudotis. Šis principas buvo patvirtintas ginče, kai viena iš daugiabučio bendraturčių pareiškė pretenzijas į šalia namo esančią automobilių stovėjimo aikštelę, teigdama, kad ji priklauso tik jai ir kitiems gyventojams ja naudotis neleidžiama.
Teismas pabrėžė, kad aikštelės priklausymo statusas nepanaikinamas vien dėl to, kad ji įregistruota kito asmens vardu. Svarbiausia yra tai, ar aikštelė vis dar tarnauja daugiabučiui. Jei byloje nebuvo įrodyta, kad aikštelė prarado savo paskirtį - aptarnauti daugiabutį - kiti gyventojai nepraranda teisės ja naudotis.
Tokiose situacijose teismas nurodo galimybę spręsti dėl naudojimosi taisyklėmis. Tai gali apimti naudojimosi zonų nustatymą arba atlygio savininkei už aikštelės naudojimą svarstymą. Svarbu suprasti, kad aikštelės prie daugiabučių priklauso visiems gyventojams.
Ką daryti daugiabučių gyventojams, sprendžiant automobilių stovėjimo problemą?
Pergrūsti daugiabučių kiemai, kasdienės grumtynės dėl vietos ir išaugusi įtampa tarp kaimynų tapo įprasta kasdienybe daugelyje Lietuvos miestų. Tačiau šią problemą galima spręsti, tereikia žinoti, kad sprendimo raktas yra pačių gyventojų rankose.
Žingsniai sprendžiant stovėjimo problemą:
-
Suformuoti žemės sklypą aplink daugiabutį: Nors techninį procesą prižiūri savivaldybės administracija, iniciatyvą gali rodyti patys gyventojai. Jie turi teisę patys pradėti sklypo formavimo ar pertvarkymo projektą ir taip atverti kelią naujai ar išplėstai automobilių aikštelei. Nors procedūra supaprastinta ir nebereikia rengti detaliojo plano, gyventojai turi patys finansuoti projektus.
-
Konkretūs veiksmai po sklypo suformavimo: Kai sklypas jau suformuotas ir teisiškai priklauso daugiabučio savininkams, galima imtis konkrečių veiksmų. Aikštelės įrengimas laikomas nesudėtingu inžineriniu statiniu, tad užtenka techninio projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Pagal reglamentus, kiekvienam butui turėtų būti bent viena vieta automobiliui, tačiau realų poreikį geriausiai žino patys gyventojai.
-
Tarpusavio susitarimai: Didžiausias iššūkis dažnai slypi ne įstatymuose, o tarpusavio susitarimuose. Jei bendros tvarkos dėl aikštelės naudojimo pasiekti nepavyksta, ginčai sprendžiami teismuose. Žemės sklypas, kaip bendrojo naudojimo objektas, priklauso visiems namo gyventojams, todėl kiekvienas turi balsą.
Kai kurios savivaldybės aktyviai padeda formuoti sklypus prie daugiabučių, kitos svarsto galimybę įvesti mokestį už parkavimą. Sprendimų spektras platus, tačiau pagrindinis lūžis gali įvykti tik tada, kai gyventojai patys imsis iniciatyvos. Ne valdžia, o bendruomenės ryžtas tampa esminiu faktoriumi.
Nauji sprendimai ir iššūkiai didžiuosiuose miestuose
Klaipėda svarsto drastiškus sprendimus
Klaipėda ruošiasi spręsti opią automobilių stovėjimo problemą, siūlydama sprendimą, kuris ne visiems patiks: vairuotojai turės atverti pinigines. Strateginės plėtros komitete pristatytas unikalus planas - leisti verslininkams išsinuomoti sklypus prie daugiabučių ir ten statyti daugiaaukštes mokamas aikšteles. Šalia jų galėtų atsirasti ir pelningos paslaugos: degalinės, autoservisai, plovyklos.
Tarybos nario Rolando Bražinsko teigimu, tai ne tik išspręstų vietų trūkumą, bet ir suteiktų „normalią paslaugą“ - saugų automobilių laikymą už atlygį. Verslas šia idėja domisi, neoficialiai kalbama, kad Klaipėdoje galėtų iškilti bent 5-6 tokios aikštelės. Tačiau kol kas tai - tik vizija, nes mieto biudžete lėšų galimybių studijai šiemet nenumatyta, tad konkretūs sprendimai gali būti priimti tik kitąmet.
Privatininkai gviešiasi ir prekybcentrių teritorijų
Privačios automobilių stovėjimo aikštelės tampa vis didesne problema, ką rodo ir jų plitimo mastas. Dauguma prekybcentrių teritorijų jau yra apribotos šlagbaumais, o nesusimokėjusius vairuotojus pasiekia baudos.
Vienas ryškiausių pavyzdžių - sostinės prekybos centras „Europa“. Nuo šiol net ir prekybos centro klientai turi atidžiai skaičiuoti, kiek pinigų palieka viduje, kad galėtų ramiai palikti automobilį lauke. Nauja tvarka leidžia nemokamai stovėti tik dvi valandas, jei apsipirkta už mažiau nei 20 eurų. Viršijus šį laiką, tenka mokėti 1,5 euro už kiekvieną papildomą valandą. Norint gauti keturias nemokamas valandas, būtina pateikti pirkimo čekius nurodytame punkte, ir tai tik darbo valandomis.
Prekybos centro atstovai tikina, kad pokyčiai padėjo atlaisvinti aikštelę nuo pašalinių - anksčiau iki 90 proc. vietų užimdavo valstybinėse institucijose dirbantys žmonės, o klientai vietos neberasdavo. Vis dėlto šis sprendimas iškelia naują problemą - net lojalūs pirkėjai tampa papildomo mokesčio taikiniu.
Panašią praktiką taiko ir kiti prekybos centrai - nuo „CUP“ iki „Panoramos“ ar Kauno „Akropolio“. Skirtumas tik vienas - nemokamo parkavimo valandų skaičius. Net ir šiuose centruose, kadaise buvusiose automobilių rojuose, šiandien stovėjimas tampa vis labiau ribojama ir apmokestinama paslauga.
Pirmadienio nuotykiai ir BMW F10 už KOSMOSĄ 🚘😂 | AUTOpatikros.lt || Važiuojam AUTO
Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Levenauskienė teigia, kad sprendimas pakeisti automobilių stovėjimo tvarką buvo priimtas pirmiausia galvojant apie prekybos centro klientus ir jų patogumą. „Nemuno pakrantėje sparčiai kylant naujiems verslo centrams ir prieš metus apmokestinus Karaliaus Mindaugo prospektą, aikštelėje gerokai padidėjo ilgam laikui paliekamų automobilių srautas. Tai sukelia nepatogumų pirkėjams, sulaukiame iš jų vis daugiau nusiskundimų dėl vietų aikštelėje trūkumo. Mums svarbiausia, jog Kauno „Akropolio“ stovėjimo aikštele būtų patogu naudotis klientams, kad atvykus į prekybos centrą nereikėtų gaišti laiko automobilio vietos paieškoms“, - sako B. Levenauskienė.
Prekybos centro skaičiavimais, atliktais keletą metų prieš diegiant sistemą, per 4 valandas galima neskubant spėti apsipirkti, apsilankyti kino teatre, restoranuose. Keturių nemokamų stovėjimo valandų tvarka Kauno „Akropolyje“ nėra nauja - daugiaaukštėje prekybos centro aikštelėje ji taikoma nuo 2016 m. Naujovė, anot valdytojų, bus papildomų valandų apmokestinimas - šią tvarką užtikrins kontrolės sistema, kurios anksčiau nebuvo.
Parkavimo sistema „Akropolyje“ rūpinsis „ADCParking“, teikianti šias paslaugas Vilniaus ir Kauno miestuose bei Vilniaus oro uoste. Sistema bus įdiegta ir testuojama visą rugpjūtį, o oficialiai pradės veikti nuo rugsėjo 16 d.
Automobilių stovėjimo mokesčiai skirtinguose Lietuvos miestuose
Skirtingi Lietuvos miestai taiko skirtingas automobilių stovėjimo taisykles ir įkainius.
Vilnius
Parkavimo Vilniuje zonas ir įkainius galima rasti nurodytose nuorodose. Mokant už automobilio stovėjimą SMS žinute, taikomas vienkartinis paslaugos užsakymo mokestis - 0,25 Eur su PVM + mokestis už automobilio stovėjimą. Apie besibaigiantį automobilio stovėjimo laiką informuos SMS žinutė.
Galima atsiskaityti ir išmaniuoju telefonu, atsisiuntus specialias programėles, tokias kaip UNIPARK ar Parking. Atsiskaitant programėle taip pat taikomas vienkartinis paslaugos užsakymo mokestis - 0,25 Eur su PVM + mokestis už automobilio stovėjimą.
Kaunas
Parkavimo Kaune zonas ir įkainius rasite nurodytose nuorodose. Mokant SMS žinute, taikomas 0,25 Eur su PVM paslaugos užsakymo mokestis. Apie stovėjimo laiko pabaigą informuos SMS žinutė, kurios priminimo kaina - 0,03 Eur su PVM. Mokesčiai už automobilio stovėjimą bus įtraukti į mobiliojo telefono sąskaitą.
Trakai, Panevėžys, Palanga, Nida
Panagrinėjus parkavimo mokesčius Trakuose, Panevėžyje, Palangoje ir Nidoje, matyti, kad ir šiuose miestuose taikomi panašūs atsiskaitymo metodai, kaip SMS žinutės ar specialios programėlės, su analogiškais paslaugos užsakymo mokesčiais ir priminimų kainomis.
Prekybos centrų aikštelių apmokestinimo logika
Dalis prekybos centrų, siekdami užtikrinti patogumą savo klientams, pradėjo apmokestinti automobilių stovėjimą. Pavyzdžiui, prie Šiaurės pr. esančios „Maximos“ transporto priemonės nemokamai palikti galima tris valandas, vėliau kiekviena papildoma valanda kainuoja vieną eurą.
„Prie prekybos centrų įrengtos aikštelės yra skirtos prekybos centrų lankytojams, o ne gyventojams“, - aiškina specialistai. Dauguma šių aikštelių visoje Lietuvoje yra su užkardomis arba stebimos vaizdo kameromis. Parkavimo vietos prie prekybos centrų yra skirtos tam, kad žmogus atvažiuotų, sutvarkytų reikalus ir išvažiuotų, o ne paliktų transporto priemonę ilgam laikui.
Siekiama užtikrinti maksimalų patogumą klientams, atvykstantiems automobiliu. Paprastai trijų valandų užtenka net ir ilgiau trunkančiam apsipirkimui. Aikštelę prižiūri įmonės, kurios ir renka rinkliavą.
tags: #cup #automobilio #stovejimas