Cheminės avarijos kelia didelį pavojų gyventojų sveikatai, turtui ir aplinkai. Siekiant sumažinti galimą žalą, būtina imtis prevencinių priemonių ir būti pasirengusiems tinkamai reaguoti į avarijas. Šiame straipsnyje aptariami gyventojų ir turto apsaugos klausimai cheminės avarijos atveju, remiantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu.
Dauguma pramonės įmonių technologiniuose procesuose naudoja įvairius gamybos komponentus ir medžiagas, tokias kaip amoniakas, chloras, įvairūs neorganiniai bei organiniai junginiai. Cheminės pramonės kompleksuose būtina užtikrinti aukštus saugos standartus.
Teisinis Reglamentavimas ir Prevencija
Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas (toliau - Įstatymas) nustato pagrindinius civilinės saugos principus ir reikalavimus. Avarijų prevencija ir pasirengimas joms yra itin svarbūs siekiant sumažinti galimą žalą sveikatai, aplinkai ir turtui.
Svarbiausi Terminai
Įstatyme apibrėžiamos svarbiausios sąvokos, susijusios su gyventojų ir turto apsauga cheminės avarijos atveju:
- Cheminis mišinys: dviejų arba daugiau cheminių medžiagų mišinys arba tirpalas.
- Įvykis: ekstremaliojo įvykio kriterijų neatitinkantis gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis, keliantis pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms, turtui ir (ar) aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai.
- Pavojingasis objektas: visa veiklos vykdytojo kontroliuojama teritorija, kurios bent viename įrenginyje, įskaitant įprastą ir susijusią infrastruktūrą, kuriame vykdoma įprastinė ir susijusi veikla, yra pavojingųjų medžiagų.
- Pavojingoji medžiaga: cheminė medžiaga arba cheminis mišinys, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąraše arba atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus; pavojingosios medžiagos gali būti žaliavos, produktai, šalutiniai produktai, liekanos ar tarpiniai produktai.
- Perspėjimo sistema: visuma organizacinių ir techninių priemonių, kuriomis perspėjami gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią krizę ar ekstremaliąją situaciją ir išplatinama valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turima arba joms skirta informacija, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti.
- Veiklos vykdytojas: fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, kurie eksploatuoja ar valdo pavojingąjį objektą ar pavojingojo objekto įrenginį arba kurie kitu teisiniu pagrindu turi suteiktus įgaliojimus priimti ekonominius sprendimus ar sprendimus pavojingojo objekto ar pavojingojo objekto įrenginio veikimo techniniais klausimais.
Valstybės Institucijų ir Savivaldybių Vaidmuo
Ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų veiklai krizių valdymo ir civilinės saugos srityje vadovauja jų vadovai arba jų įgalioti asmenys, kurie atsako už ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos pasirengimą atlikti jų kompetencijai priskirtas funkcijas krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu. Savivaldybės administracijos direktorius tvirtina savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą.
Susidarius įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, krizėms ar ekstremaliosioms situacijoms, būtina užtikrinti gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimo tęstinumą, organizuoti ir vykdyti priemones, kuriomis siekiama atkurti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams, veiklos vykdytojams, NVO ir gyventojams būtiniausias gyvenimo (veiklos) sąlygas.
Visi krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektai vykdo krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevenciją, pasirengia krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu užtikrinti savo veiklos tęstinumą ir organizuoti savo veiklą taip, kad užtikrintų krizių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimą, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą, paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinų darbų vykdymą.
Lietuvos aplinkos apsaugos politika orientuota į prevencines priemones ir darnų vystymąsi. Svarbu užtikrinti, kad bet koks veiksmas darytų kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai arba jo visai būtų išvengta.
Teisės Apribojimai Ekstremaliųjų Situacijų Metu
Vykdant paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, krizę ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvė, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimas.
Pavojingųjų Medžiagų Sklaida ir Poveikis
Pavojingųjų cheminių medžiagų sklaida aplinkoje priklauso ne tik nuo išsiliejusios ar išsiskyrusios medžiagos kiekio, bet ir nuo vėjo greičio. Didžiausia teritorija užteršiama esant silpnam vėjui. Gyvenamosiose teritorijose pavojingosios medžiagos gali kauptis kiemuose, rūsiuose ir išlikti ilgiau nei atviroje vietovėje, todėl svarbu užtikrinti, kad medžiagos būtų greičiau išsklaidomos, o gyventojai žinotų, kaip elgtis.
Gyventojų Perspėjimas ir Informavimas
Efektyvi perspėjimo sistema yra gyvybiškai svarbi cheminės avarijos atveju. Perspėjimo sistema apima organizacines ir technines priemones, kuriomis perspėjami gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią krizę ar ekstremaliąją situaciją. Taip pat išplatinama informacija, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti.
Informacija apie galimus pavojus ir veiksmus avarijos atveju turi būti prieinama visiems gyventojams. Veiklos vykdytojai, kurių valdomų pavojingųjų objektų pavojaus zonoje gyvena 100 ar daugiau gyventojų, privalo savo lėšomis įrengti ir prižiūrėti perspėjimo sistemos technines priemones.
Ką Daryti Cheminės Avarijos Atveju?
Pirmiausia būtina susipažinti su greta esančių objektų keliamu pavojumi, kreipiantis į objekto administraciją.
Veiksmai Avarijos Metu
Gavus pranešimą apie cheminę avariją, būtina nedelsiant imtis veiksmų:
- Nedelsiant uždarykite langus, išjunkite elektros prietaisus ir dujas.
- Evakuokitės iš pavojingos zonos, jei tai nurodyta. Jeigu nurodoma evakuotis, judėkite prieš vėjo kryptį.
- Užsidarykite patalpose, jei evakuacija neįmanoma. Sandariai uždarykite duris, langus, ventiliacijos angas ir dūmtraukius.
- Naudokite asmenines apsaugos priemones, jei jos yra prieinamos (respiratorius, apsauginiai drabužiai).
- Sekite oficialią informaciją ir nurodymus.
Veiksmai Grįžus į Saugias Patalpas
Atgal grįžti į gyvenamąsias ar darbo patalpas galite tik gavę Visuomenės sveikatos centro leidimą. Grįžus rekomenduojama:
- Nusiprausti po dušu su muilu ir vandeniu.
- Užterštus drabužius išskalbti arba išmesti.
- Paviršius nuvalyti su drėgna šluoste.
- Šviežių produktų nenaudoti, kol jie nebus ištirti ir nebus leista juos naudoti.
Technogeninės Grėsmės Ekologiniam Saugumui
Senstantys pramonės objektai ir įrenginiai, transporto priemonės ir įmonių neatsakingumas didina technogeninių avarijų riziką. Tai gali sukelti sprogimus, naftos išsiliejimus, gaisrus ir kitas ekologines nelaimes. Svarbu įvertinti riziką, parengti ne tik įstatyminę bazę, bet ir kvalifikuotus specialistus, kurie galėtų atsakingai atlikti savo darbą, užtikrindami visuomenės saugumą.
Ekstremaliųjų Situacijų Klasifikavimas
Ekstremaliosios situacijos klasifikuojamos pagal jų poveikio mastą:
| Lygis | Apibūdinimas | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Valstybinis | Didelės apimties ekstremali situacija, kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui. | Didelė cheminė avarija, paveikianti kelis regionus. |
| Savivaldybės | Ekstremali situacija, apimanti vienos savivaldybės teritoriją. | Cheminė avarija vietinėje įmonėje. |
| Objekto | Ekstremali situacija, apimanti vieno objekto teritoriją. | Nedidelis cheminis nuotėkis įmonės teritorijoje. |
Pasirengimas ir Mokymai
Mokymai ir Švietimas
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų vadovai privalo siųsti Vyriausybės nustatytų kategorijų asmenis, dirbančius jų vadovaujamose valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kitose įstaigose, ūkio subjektuose, išklausyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus patvirtintos civilinės saugos mokymo programos kurso. Šie asmenys mokomi ir jų kvalifikacija civilinės saugos srityje tobulinama Vyriausybės nustatyta tvarka.
Krizių valdymo ir civilinės saugos mokymas vykdomas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir (ar) bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigose pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamas bendrąsias programas, kriterijus ar gaires, į kurias yra integruotas su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu suderintas mokymo turinys. Krizių valdymo ir civilinės saugos mokymas aukštosiose mokyklose vykdomas aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.
Gyventojų švietimas civilinės saugos klausimais vykdomas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas koordinuoja gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais, teikia savivaldybės administracijos direktoriui metodinę pagalbą.
Pratybos
Krizių valdymo ir civilinės saugos pratybos yra krizių valdymo ir civilinės saugos mokymo dalis. Savivaldybės administracija užtikrina savivaldybės įstaigų ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, ir savivaldybės valdomų įmonių dalyvavimą pagal jų kompetenciją (veiklos sritį) valstybės lygio krizių valdymo ir civilinės saugos pratybose. Vidaus reikalų ministras tvirtina valstybės lygio civilinės saugos pratybų planus.
Būtinų Priemonių Kaupimas ir Slėptuvės
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai kaupia būtinas priemones. Gyventojai, kurie užtikrina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu arba turi jiems priskirtų būtinų užduočių, nuo jų gyvybei ir sveikatai atsiradusių pavojingų veiksnių laikinai apsaugomi slėptuvėse.
Būtinų Priemonių Pavyzdžiai
- Apsauginiai drabužiai ir respiratoriai
- Maisto ir vandens atsargos
- Vaistinėlė
- Radijo imtuvas su baterijomis
- Žibintuvėlis
Institucijų Koordinavimas ir Pajėgos
Prevencija ir Pasirengimas
Kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai vykdo ekstremaliųjų situacijų prevenciją savo veiklos srityse. Vyriausybė skiria valstybines krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos užduotis ministerijoms ir kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, o savivaldybių administracijų direktoriams - valstybines ekstremaliųjų situacijų prevencijos užduotis. Savivaldybių administracijų direktorių, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų vykdomą ekstremaliųjų situacijų prevenciją koordinuoja ministrai jiems pavestose valdymo srityse.
Ministerijos koordinuoja savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ministrams pavestose valdymo srityse. Ministerijų parengties pareigūnai kartu yra ir Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės nariai. Prireikus ministro sprendimu kitos ministro valdymo srities valstybės institucijos ir įstaigos taip pat skiria parengties pareigūną - valstybės tarnautoją ar darbuotoją. Šis parengties pareigūnas organizuoja valstybės institucijos ar įstaigos veiklą krizių valdymo ir civilinės saugos srityje, koordinuoja valstybės institucijos ar įstaigos pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, atlieka kitas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas valstybės institucijos ar įstaigos veiklos srityse.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, išskyrus žvalgybos institucijas, ir veiklos vykdytojų pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms Vyriausybės nustatyta tvarka vertina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, o savivaldybės teritorijoje esančių kitų įstaigų ir ūkio subjektų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms Vyriausybės nustatyta tvarka vertina savivaldybės administracijos direktorius.
Ekstremaliųjų Situacijų Valdymo Planai
Vyriausybė tvirtina valstybės institucijų ir įstaigų, kurios rengia krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, sąrašą. Vyriausybė nustato kriterijus, kuriuos atitinkančių kitų įstaigų ir ūkio subjektų vadovai privalo organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą. Savivaldybės administracijos direktorius tvirtina savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą.
Nacionalinis krizių valdymo centras pagal kompetenciją koordinuoja valstybinių krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, taip pat vertina valstybės institucijų ir įstaigų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų atitiktį valstybiniams krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planams. Ministrui pavestoms valdymo sritims priskirtų valstybės institucijų ir įstaigų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų projektai derinami su šio ministro vadovaujama ministerija.
Perspėjimo Sistemos
Veiklos vykdytojai, kurių valdomų pavojingųjų objektų pavojaus zonoje gyvena 100 ar daugiau gyventojų, ūkio subjektai, kurių valdomų hidrotechnikos statinių užtvindymo zonoje gyvena 100 ar daugiau gyventojų, taip pat valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė privalo savo lėšomis įrengti ir prižiūrėti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatytas perspėjimo sistemos technines perspėjimo priemones.
Pajėgos
Priešgaisrines gelbėjimo pajėgas sudaro Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojai, vykdantys gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus, savivaldybių priešgaisrinės tarnybos, žinybinės priešgaisrinės pajėgos ir savanoriškos ugniagesių organizacijos. Policijos pajėgas sudaro policijos generalinio komisaro įgaliota (-os) policijos įstaiga(-os), jų padaliniai ir policijos pareigūnai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pajėgas sudaro specialiuosiuose planuose ir (ar) tarpžinybiniuose susitarimuose numatytos pajėgos, ekspertai, specialistai, orlaivių ekipažai ir patrulinių laivų įgulos.
Savanorių ir NVO Įtraukimas
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai, pasirengimo krizėms ar ekstremaliosioms situacijoms metu su savanoriais ar NVO, įvertinę savanorio ar NVO galimybes, patirtį ir (ar) turimus materialinius ir žmogiškuosius išteklius atlikti numatomus darbus ir funkcijas, teikti pagalbą ir paslaugas, sudaro pagalbos sutartis. Pagal jas, gresiant ar susidarius krizei ar ekstremaliajai situacijai, pagalbos sutartyje numatytomis sąlygomis savanorių ar NVO pajėgos pasitelkiamos nustatytais atvejais.
Kai nėra sudarytų pagalbos sutarčių, gresiant ar susidarius krizei ar ekstremaliajai situacijai, savanorių ir NVO pajėgos pasitelkiamos operacijų vadovo ar valdant krizę dalyvaujančios valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos sprendimu ne ilgiau, negu būtina krizės ar ekstremaliosios situacijos padariniams likviduoti ir (ar) nurodytiems darbams ir funkcijoms atlikti, pagalbai ir paslaugoms, kurioms jie pasitelkiami, teikti.
Savanorių ir NVO pajėgų pasitelkimas ir dalyvavimas numatomas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų rengiamuose ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose ar krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose. Savanoriai ir NVO pajėgų nariai Vyriausybės nustatyta tvarka mokomi atlikti darbus ir funkcijas.
Pavyzdys: Kompleksinių Krizių Pratybos Lietuvoje
Pratybų metu atkuriama situacija, kai įmonės teritorijoje ryte pasirodęs bepilotis orlaivis pataiko į kalcio amonio salietros sandėlį ir sukelia gaisrą. Vos po 45 minučių scenarijus dar labiau komplikuojamas - antrasis dronas pažeidžia amoniako saugyklos vamzdyną, o į aplinką ima sklisti pavojingos dujos. Pagal modeliuojamą situaciją, susiformavęs amoniako debesis dėl vėjo juda gyvenviečių link, kyla grėsmė ne tik Jonavos rajonui, bet ir gali pasiekti Kaišiadorių rajoną. Scenarijuje numatyta, kad yra sužeistų ir apsinuodijusių darbuotojų, o situacija vertinama kaip sparčiai besivytanti kompleksinė krizė.
„Tokio masto pratybos leidžia įvertinti, kaip realiomis sąlygomis veikia visa valstybės krizių valdymo sistema. Šiandien svarbiausia - gebėti veikti greitai, koordinuotai ir užtikrinti gyventojų saugumą, kai vienu metu kyla kelios grėsmės“, - teigia vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Pratybose dalyvauja gausios pajėgos - daugiau nei 150 skirtingų tarnybų pareigūnų dirba pačioje teritorijoje, dar apie 100 specialistų veikia operacijų centruose. Įsitraukusios visos pagrindinės institucijos: ugniagesiai gelbėtojai, policija, medikai, kariuomenė, taip pat Antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“, Viešojo saugumo tarnyba, savivaldybės ir kitos tarnybos. Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus Renato Požėlos, tokios pratybos būtinos siekiant realiai patikrinti, kaip veikia reagavimo sistema sudėtingų, daugiasluoksnių incidentų metu. „Mums svarbu įvertinti, kaip greitai reaguojame, kaip veikia operacijų valdymas, kaip koordinuojame veiksmus su kitomis institucijomis ir užtikriname gyventojų perspėjimą bei apsaugą“, - pabrėžia jis.
Pratybų metu tikrinama visa reagavimo grandinė - nuo pirmųjų veiksmų įvykio vietoje iki sprendimų priėmimo aukščiausiu lygiu, gyventojų informavimo ir jų saugumo užtikrinimo. Taip pat vertinama, kaip institucijos keičiasi informacija realiu laiku ir geba valdyti greitai besikeičiančią situaciją. Be to, tikrinamas ir pačios įmonės avarinis planas bei savivaldybių pasirengimas organizuoja gyventojų apsaugą, jei tokio pobūdžio nelaimė iš tikrųjų įvyktų. Pratybas stebi ir vertina krizių valdymo bei civilinės saugos sistemos atstovai - jų išvados turėtų parodyti, kiek Lietuva yra pasirengusi reaguoti į vis dažniau modeliuojamas hibridines grėsmes.
tags: #chemines #avarijos #lietuvoje