Pastaruosius 40 metų žmonija gyvena dirbtinių radiacijos šaltinių aplinkoje. Tarp jų - rentgeno aparatai, atominės elektrinės, branduolinių bombų sprogimai, kurie didina radioaktyvųjį foną. Sveikam žmogui šis fonas paprastai nepavojingas, tačiau sergantiems žmonėms jis gali pakenkti. Vidutinis radiacinis fonas Lietuvoje svyruoja nuo 50 iki 120 nSv/h.
Černobylio avarijos mastas ir reikšmė
Černobylio avarija, įvykusi 1986 m. balandžio 26 d., yra vienintelis incidentas, kuris pagal tarptautinę branduolinių įvykių skalę buvo įvertintas 7 balais. Tai reiškia, jog ši avarija yra didžiausia istorijoje žmogaus sukelta nelaimė. Šios nelaimės metu į aplinką patekęs radiacijos kiekis buvo 100 kartų didesnis nei tas, kurį sukėlė ant Hirošimos ir Nagasakio numestos atominės bombos.
Avarija įvyko ketvirtojo Černobylio atominės elektrinės bloko griūties metu. Sprogus branduoliniam reaktoriui, jis buvo visiškai sunaikintas, o į aplinką išmestas didelis kiekis radioaktyviųjų medžiagų, tarp jų - radioaktyvūs cezio (137Cs) ir jodo (131I) izotopai. Debesis, susidaręs nuo 10 dienų degusio reaktoriaus, išnešiojo įvairias radioaktyviąsias medžiagas didžiojoje Europos dalyje, o vėliau - šiauriniame planetos pusrutulyje. Per radioaktyvius kritulius labiausiai buvo užterštas regionas į šiaurės rytus nuo branduolinės jėgainės (dabartinėje Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje).
Tai didžiausia tokio tipo avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje, tiek pagal spėjamą žuvusiųjų ir nukentėjusių nuo jos pasekmių žmonių skaičių, tiek pagal ekonominę žalą. Per pirmuosius tris mėnesius po avarijos mirė 31 žmogus. Ilgalaikio poveikio vertinimai skiriasi: pagal vienus vertinimus, ilgalaikės spinduliuotės poveikis 15 metų laikotarpiu tapo 60-80 žmonių mirties priežastimi. Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, tiesioginėmis avarijos aukomis galėjo tapti apie 50 žmonių. Daugiau nei 115 tūkst. žmonių buvo evakuoti iš 30 km spindulio zonos.
Avarijos priežastys ir įvykių seka
Černobylio AE veikė keturi blokai su reaktoriais „RBMK-1000“ (kanalinio tipo didelės galios reaktorius), kurių kiekvieno elektrinė galia 1000 MW. Dar du analogiški blokai buvo statomi. Ketvirtasis Černobylio atominės elektrinės blokas buvo numatytas sustabdyti planiniams remonto darbams.
Prieš avariją buvo numatyta atlikti „turbogeneratoriaus rotoriaus inercijos“ bandymą. Šis režimas turėjo leisti išnaudoti kinetinę turbogeneratoriaus rotoriaus energiją, kuri aprūpintų maitinančiuosius ir pagrindinius cirkuliacinius siurblius dingus elektros maitinimui elektrinėje. Šis režimas nebuvo iki galo ištobulintas ar išbandytas atominėse elektrinėse su RBMK reaktoriais.
Įvykių seka:
- Balandžio 25 d. 1.06 val. pradėta mažinti 4-ojo energetinio bloko galią rengiant jį planiniam remontui.
- 3.47 val. energetinio bloko galia stabilizuota 50 proc. nominalios galios lygio.
- 14.00 val. energetinių sistemų dispečerio reikalavimu, energetinio bloko darbas 50 proc. nominalios galios lygio buvo tęsiamas iki paros pabaigos. Elektrotechnikos bandymai atidėti.
- 23.10 val. gautas dispečerio leidimas stabdyti reaktorių.
- 0.00 val. operatyvinio personalo pamaina perduota ir priimta. Pradėjo dirbti 5-oji pamaina.
- Balandžio 26 d. 0.05 val. reaktoriaus galia sumažinta iki 720 šiluminių megavatų. Pradėta rengtis bandymui.
- 0.28 val. atlikdamas įprastą perėjimo iš vienos reguliavimo sistemos į kitą operaciją reaktoriaus valdymo vyresnysis inžinierius nepajėgė suvaldyti situacijos ir reaktoriaus galia nukrito iki 30 šiluminių megavatų.
- 1.00 val. reaktoriaus valdymo vyresnysis inžinierius atkūrė automatinį reaktoriaus valdymą ir stabilizavo jo 200 šiluminių megavatų galią.
- 1.03-1.07 val. buvo įjungti papildomi pagrindiniai cirkuliaciniai siurbliai (numatyta bandymų programoje).
- 1.23 val. reaktoriaus parametrai buvo stabilūs. Pradėti bandymai.
- 1.23 val. 40 sek. bandymai buvo baigti. Paspaustas mygtukas AZ-5 (avarinės apsaugos mygtukas, sustabdantis RBMK reaktorių).
- 1.24 val. - paskutinis reaktoriaus valdymo vyresniojo inžinieriaus įrašas operatyviniame žurnale: „Stiprūs smūgiai. Reaktoriaus valdymo ir apsaugos strypai sustojo nepasiekę apatinių ribotuvų.“
Tuo metu reaktoriaus valdymo vyresnysis inžinierius L. Toptunovas padarė klaidą, kurią bandė ištaisyti, padidinęs ir stabilizavęs reaktoriaus galią ties 200 megavatų. Vyriausiasis inžinieriaus pavaduotojas A. Diatlovas davė leidimą tęsti bandymus, nors reaktoriaus galia buvo mažesnė už nurodytą programoje. Iki avarijos nebuvo jokių minimalios galios apribojimų, kuriems esant galėjo būti eksploatuojamas reaktorius.
Paspaudus AZ-5 mygtuką, avarinės apsaugos strypai pradėjo judėti į aktyvią zoną, tačiau dėl netobulos konstrukcijos ir sumažėjusios operatyvinės reaktyvumo atsargos reaktorius nebuvo sustabdytas. Greičiausiai įvyko du stiprūs sprogimai, kurie sudarkė reaktorių ir išmetė į aplinką didelį kiekį radioaktyviųjų medžiagų.
Černobylio avarija – tik simuliacija (be pokalbio)
Avarijos pasekmės
Pasekmės žmonėms ir aplinkai
Černobylio avarija sukėlė didžiulę žalą aplinkai ir žmonių sveikatai. Radioaktyvusis lietus po nelaimės pasiekė net Airiją. 70 procentų taršos po Černobylio avarijos gavo Baltarusija. Teritorijose, kurios laikomos „užterštomis“ radioaktyviomis medžiagomis, gyvena daugiau nei 5 milijonai žmonių.
„Greenpeace“ teigimu, dėl šio įvykio vėžiu susirgo ir nuo šios ligos mirė 93 tūkst. žmonių. Jungtinių Tautų vadovaujamas Černobylio forumas nurodo, kad galima tikėtis, jog dar 9 tūkst. asmenų mirs nuo radiacijos sukeltų vėžinių susirgimų, nors šis skaičius laikomas kontroversišku.
Dėl į gamtą patekusios radiacijos kiekio netoliese buvęs miškas pasidarė ryškiai oranžinės spalvos - jis pavadintas „Raudonuoju mišku“. Tačiau paradoksalu, kad regionas tapo vienu unikaliausių pasaulyje laukinės gamtos kampelių, kur klesti vilkų, elnių, bebrų, erelių ir kitų gyvūnų populiacijos.
Šiandien nelaimės sukeltos psichologinės problemos laikomos didžiausia visuomenės sveikatos problema. Daug Rytų Europos ir Sovietų Sąjungos gydytojų patarė besilaukiančioms moterims daryti abortus, kad nepagimdytų vaikų su apsigimimais. Tačiau vėliau buvo pranešta, kad radiacijos lygiai, su kuriais susidūrė moterys, buvo per maži tam, kad sukeltų tokias pasekmes.
Ekonominės ir socialinės pasekmės
Ši nelaimė Sovietų Sąjungai, Rusijos Federacijai ir Ukrainai kainavo milijardus dolerių. Apytiksliai 97 procentai radioaktyvių medžiagų yra laikomos byrančiame sarkofage. 200 tonų radioaktyvių medžiagų tebėra reaktoriuje.
800 tūkst. žmonių rizikavo savo gyvybėmis tam, kad suvaldytų situaciją po nelaimės. 25 tūkst. asmenų mirė, o dar 70 tūkst. tapo neįgaliais. Kai kurie asmenys sugrįžo į nelaimės labiausiai paveiktas vietas tam, kad galėtų pasinaudoti vyriausybės siūlomomis kompensacijomis.
Paskutinis Černobylio reaktorius buvo uždarytas 2000 metais. Pareigūnų teigimu, visiškam šios vietos uždarymui dar gali prireikti beveik 100 metų. Teritorijose, kurios laikomos „užterštomis" radioaktyviomis medžiagomis, gyvena daugiau nei 5 milijonai žmonių.
Černobylio AE sąsajos su Lietuva ir jos gyventojais
Lietuva taip pat pajuto Černobylio avarijos padarinius. Radioaktyvus debesis po šios nelaimės pasiekė ir mūsų šalį. Pats didžiausias radioaktyviojo jodo kiekis Lietuvoje užfiksuotas 1986 m. balandžio 30 d. Mokslininkai nustatė, kad suaugusiųjų skydliaukės apšvita buvo 2,4 mSv, o vaikams iki vienerių metų - daugiau nei 5 mSv. Tačiau šie lygiai nebuvo tokie, kad galėtų sukelti skydliaukės vėžio atsiradimą Lietuvoje.
Daugiau nei 7000 Lietuvos darbuotojų dalyvavo Černobylio AE katastrofos padarinių likvidavimo darbuose. Pirmieji išvežimai prasidėjo liepos mėnesį, tai buvo priverstinis išvežimas. Apie 600 avariją likvidavusių darbuotojų dirbo pačiomis pirmomis valandomis po avarijos ir patyrė itin dideles radiacijos dozes.
Nors Ukrainos branduoliniai objektai yra nutolę nuo Lietuvos, avarijos pasekmės buvo juntamos ir mūsų šalyje, visų pirma radiologiniai padariniai.
Černobylio AE šiandien ir ateityje
Černobylio atominės elektrinės energijos 3-iasis blokas buvo sustabdytas netrukus po avarijos, nes jo sistemos buvo susietos su avariją patyrusiu 4-uoju bloku. Visi reaktoriai dabar išjungti, tačiau Černobylyje iki šiol vyksta eksploatavimo nutraukimo darbai, tvarkomas panaudotas branduolinis kuras.
Erdvės, buvusios prie reaktoriaus, planuojama panaudoti radioaktyvių atliekų apdirbimui. Apytiksliai 97 procentai radioaktyvių medžiagų yra laikomos byrančiame sarkofage. 2016 m. pastatytas naujas, didesnis apsauginis statinys (angl. New Safe Confinement), kuris turėtų užtikrinti saugumą ateinančius 100 metų.
Objektą užėmus Rusijos kariuomenei, darbuotojai jame praktiškai buvo įkalinti. Dėl karinių veiksmų kovo 9-14 dienomis Černobylyje buvo nutrauktas išorinis elektros energijos tiekimas. Laimė, padėtis liko stabili, tačiau galėjo įvykti radiologinės avarijos ar net nedidelio masto branduolinė avarija.
tags: #cernobylio #avarijos #powerpoint #tema