Černobylio atominė elektrinė (AE) yra įsikūrusi netoli Pripetės miesto, Ukrainoje. 1986 m. balandžio 26 d., 1 val. 23 min., ketvirtajame Černobylio AE bloke įvyko sprogimas, kuris visiškai sunaikino reaktorių. Tai buvo pirmoji ir viena didžiausių branduolinių avarijų istorijoje, įvertinta 7 balais pagal tarptautinę branduolinių avarijų skalę.
Sprogimo metu į aplinką pateko didelis kiekis radioaktyviųjų medžiagų, įskaitant radioaktyvius cezio (137Cs) ir jodo (131I) izotopus. Susidaręs radioaktyvus debesis, kuris degė 10 dienų, išnešiojo šias medžiagas didžiojoje Europos dalyje ir vėliau - šiauriniame planetos pusrutulyje. Labiausiai nuo radioaktyviųjų kritulių nukentėjo regionai į šiaurės rytus nuo jėgainės, dabartinėje Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje.
Avarijos priežastys ir eiga
Prieš avariją Černobylio AE veikė keturi energijos blokai su RBMK-1000 tipo reaktoriais, kurių kiekvieno galia siekė 1000 MW. Planuota sustabdyti ketvirtąjį bloką planiniams remonto darbams, kurių metu turėjo būti atliktas „turbogeneratoriaus rotoriaus inercijos“ bandymas. Šis bandymas, skirtas patikrinti avarinio elektros tiekimo sistemą, nebuvo tinkamai ištobulintas ar išbandytas su RBMK reaktoriais. Tai buvo jau ketvirtasis bandymas, ankstesni baigėsi nesėkmingai.
Bandymo metu, likus maždaug parai iki avarijos, reaktoriaus galia buvo sumažinta ir stabilizuota apie 50%. Buvo atjungta avarinė reaktoriaus aušinimo sistema. Keletą kartų bandymas buvo atidėtas, o dispečeriui atšaukus draudimą, energobloko paruošimas bandymams tęsėsi. Ilgą laiką veikiant 1600 MW galia, susidarė nepastovūs neutronų nuodai. Operatyvinė reaktyvumo atsarga išaugo iki pradinės vertės ir toliau augo.
1986 m. balandžio 26 d. 00:00 val. pasikeitė reaktoriaus valdymo pamaina. 00:28 val. operatoriui nesugebėjus išlaikyti nustatytos reaktoriaus galios, ji nukrito iki nulio. Personalas bandė atstatyti galią, ištraukdami apsauginius reaktoriaus strypus, ir po kelių minučių pasiekė jos augimą. Pasiekus 200 MW šiluminę galią, buvo išjungti papildomi pagrindiniai cirkuliaciniai siurbliai.
01:23:04 val. prasidėjo eksperimentas. Uždaryti turbinos TG-8 uždarymo ir valdymo vožtuvai; pradėjo suktis keturi GCN siurbliai. 01:23:38 val. paspaudus operatoriaus pulto mygtuką, užregistruotas avarinės apsaugos signalas „AZ-5“. Apsauginiai strypai pradėjo judėti į aktyvią zoną, tačiau dėl netinkamos konstrukcijos ir sumažėjusios operatyvinės reaktyvumo atsargos reaktorius nebuvo sustabdytas. Po 1-2 sekundžių įvyko nuo vieno iki keleto stiprių sprogimų, kurie visiškai sunaikino reaktorių.
Pagrindinėmis avarijos priežastimis įvardintos:
- Neteisinga reaktoriaus valdymo ir apsaugos sistemos strypų konstrukcija.
- Teigiamas garinio reaktyvumo koeficientas.
- Neatitiktis saugumo reikalavimams ir pavojingos konstrukcinių ypatumų.
- Bloga eksploatacijos reglamento saugumo dalies kokybė.
- Neefektyvi valdymo ir priežiūros sauga branduolinėje energetikoje.
- Bendros branduolinio saugumo kultūros stoka.
- Personalas nebuvo pakankamai supažindintas su saugumui įtakos turinčiomis elektrinės funkcijomis, padarė daug klaidų ir pažeidė galiojančias instrukcijas bei bandymų programą.
Padariniai ir likvidavimas
Avarija pareikalavo daugybės gyvybių ir sukėlė didžiulę ekonominę žalą. Per pirmuosius tris mėnesius po avarijos mirė 31 žmogus. Daugiau nei 115 tūkst. žmonių buvo evakuoti iš 30 km spindulio zonos. Pasekmėms likviduoti buvo sutelktos didelės pajėgos - daugiau kaip 600 tūkst. žmonių.
Vadovaujant I. Kurčiatovo atominės energijos institutui, iki 1986 m. lapkričio buvo pastatytas laikinasis ketvirtąjį bloką uždengęs gelžbetoninis sarkofagas. 2016 m. virš sarkofago buvo pastatytas naujas apsauginis gaubtas.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vertinimu, tiesioginėmis avarijos aukomis galėjo tapti apie 50 žmonių. Ilgalaikio spinduliuotės poveikio vertinimai skiriasi, tačiau kai kurie šaltiniai teigia, kad ilgalaikės spinduliuotės poveikis per 15 metų tapo 60-80 žmonių mirties priežastimi.
Dauguma 1986 m. ataskaitos išvadų buvo pripažintos neteisingomis, o vėlesnės analizės, ypač INSAG-7 ataskaita, daugiau dėmesio skyrė rimtoms reaktoriaus konstrukcijos problemoms. Buvo pripažinta, kad reaktoriaus projekto ir konstrukcijos klaidos padarė didžiausią įtaką avarijos eigai ir jos pasekmėms.
Avarijos metu aplinkoje pasklido didžiuliai radioaktyviųjų medžiagų kiekiai, tarp kurių svarbiausi buvo radioaktyvusis jodas (I) ir radioaktyvusis cezis (Cs). Radioaktyvūs debesys iš Černobylio nuslinko per visą europinę tuometinės Sovietų Sąjungos dalį, Rytų Europą ir Skandinaviją.
Didžiausias radioaktyviojo cezio (Cs) iškritų tankis buvo nustatytas Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos Federacijos teritorijose. Radioaktyviosiomis medžiagomis buvo užteršta apie 150 000 km² buvusios SSRS teritorijos ir apie 45 000 km² teritorija už buvusios SSRS ribų Šiaurės ir Rytų Europoje.
Padariniai Lietuvai
Černobylio atominės elektrinės avarija turėjo pasekmių ir Lietuvai. Radioaktyvūs debesys per pirmąsias paras po avarijos praslinko per šalį, palikdami žymias radioaktyviųjų medžiagų iškritas pietvakarinėje bei vakarinėje šalies dalyje. Labiausiai nukentėjo Varėnos, Alytaus ir kiti pietiniai bei pietvakariniai Lietuvos rajonai, taip pat Neringos ir Klaipėdos rajonai.
Didžiausias radioaktyvusis užterštumas buvo radioaktyviuoju jodu (I). Nors šis radionuklidas yra trumpaamžis (pusėjimo trukmė 8 paros), pirmosiomis dienomis po avarijos jo iškritos ant grunto buvo tokio lygio, kad teko riboti pieno ir pieno produktų vartojimą, ypač kūdikiams.
Šiuose šalies regionuose pasklido ir palyginti dideli ilgaamžio radioaktyviojo cezio (Cs) kiekiai (iki 18,5 kBq/m²), kurių pėdsakai grunte, miško grybuose ir uogose nustatomi iki šiol. Miško ekosistemoje radioaktyvusis cezis nuolat cirkuliuoja ir iš jos ilgai nepasišalina.
Lietuvos radiacinės saugos centro specialistai teigia, kad per Lietuvą praslinkęs radioaktyviųjų dulkių debesis jokios žalos Lietuvos gyventojų sveikatai nepadarė. Onkologai pažymi, kad nors vėžio susirgimų Lietuvoje padaugėja, tikėtina priežastis - geriau diagnozuojamos ligos. Tačiau Baltarusijos mokslininkai tebeskambina pavojaus varpais apie vis dar juntamą Černobylio žalą savo šalies gyventojų sveikatai.
G. Morkūnas, 1986 m. dirbęs Fizikos institute Vilniuje, pasakoja, kad radiacijos fonas mieste buvo padidėjęs maždaug septynis kartus, tačiau tai nebuvo pavojingas lygis. Jo teigimu, Lietuvai labai pasisekė, kad debesiai per šalį keliavo esant saulėta, ir visiškai nelijo, nes lietus su lietuvių pajūrio vėju galėjo atnešti didesnį radioaktyvųjį užterštumą.
Dainius Characiejus, Lietuvos onkologų draugijos valdybos pirmininkas, teigia, kad tvirtų įrodymų tarp Černobylio elektrinės avarijos ir padidėjusio sergamumo vėžiu Lietuvoje nėra. Jis pabrėžia, kad daugiausia vėžio atvejų didėjimą lemia prostatos vėžys, daugiausia dėl geresnės diagnostikos.
Nuo 1986 m. iki 2000 m. iš labiausiai radiacijos paveiktų teritorijų Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje buvo evakuota apie 350 tūkst. žmonių. Iš Lietuvos Černobylio AE avarijos pasekmių likvidavime dalyvavo daugiau nei 7 tūkst. likviduotojų. Šiems gyventojams vėliau buvo nustatytas santykinai didesnis įvairių susirgimų dažnis, ypač širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos ligomis, greičiausiai dėl patirto streso.
Respublikiniame vaikų Černobylio centre registruotų vaikų ilgalaikės sveikatos stebėsenos rezultatai nesiskyrė nuo kitų Lietuvos vaikų sveikatos būklės rodiklių. Nebuvo gauta moksliškai pagrįstų patikimų duomenų, kad būtų galima susieti vaikų fizinio ar protinio vystymosi raidos sutrikimus, apsigimimus bei sergamumą įvairiomis ligomis su tėvų dalyvavimu likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius.
Kai kurios Černobylio AE avarijos pasekmės jaučiamos iki šiol. Pastaraisiais metais energetikos ūkyje pradėjus naudoti daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių, į Lietuvą įvežama medienos kuro iš Černobylio AE avarijos užterštų Baltarusijos ir Ukrainos teritorijų. Kai kuriuose medienos kuro pelenų mėginiuose buvo nustatytas radioaktyvus užterštumas, prilygstantis radioaktyviųjų atliekų lygiui.
Kita problema yra beveik kasmet įvykstantys gaisrai Černobylio AE zonoje. Degant medžiams, miško paklotei, žolei vis dar į aplinką patenka ilgaamžių radionuklidų, svarbiausias jų yra Cs-137. Nors šio radionuklido kiekiai kilus gaisrams Černobylio zonoje iki šiol neturėjo įtakos Lietuvos foninės gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės padidėjimui, Radiacinės saugos centras tokių gaisrų metu atlieka radionuklidų pernašos prognozę ir nuolat teikia informaciją gyventojams.
Tarptautinis reagavimas ir pamokos
Avarija Černobylio AE sutelkė tarptautines organizacijas ir pasaulio specialistus spręsti tinkamiausių gyventojų apsaugomųjų veiksmų bei techninių priemonių avarijos padariniams likviduoti taikymo klausimus. Ši avarija buvo lyg akstinas daugeliui šalių, ypač Europos žemyne, stiprinti radiacinės bei branduolinės saugos infrastruktūras, rengti tinkamos kvalifikacijos radiacinės ir branduolinės saugos specialistus, vystyti technines radioaktyviųjų medžiagų aplinkoje aptikimo bei įvertinimo priemones.
Didžiulę pagalbą vertinant Černobylio AE avarijos pasekmes žmonių sveikatai ir aplinkai suteikė Jungtinių Tautų Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), kitos tarptautinės organizacijos bei valstybės. 1991-1998 m. PSO parengė ir įgyvendino tarptautinį projektą, skirtą Černobylio AE avarijos poveikiui sveikatai įvertinti (IPHECA).
2003-2005 m. TATENA, JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (OCHA), JT Plėtros programa (UNDP), JT Aplinkos programa (UNEP), UNSCEAR, PSO, Pasaulio bankas kartu su Baltarusija, Ukraina ir Rusijos Federacija įsteigė ir įgyvendino Černobylio forumą, skirtą nagrinėti avarijos sukeltus padarinius sveikatai, aplinkai, socialinei ir ekonominei būklei.
Po Černobylio forumo buvo vykdomi ir kiti tarptautiniai pagalbos teikimo projektai, padėję įvertinti avarijos pasekmes, organizuoti atkūriamąsias priemones įvairiose socialinio ir ūkinio gyvenimo srityse. Jungtinės Tautos 2006-2016 metus buvo paskelbusi pažeistų regionų atkūrimo ir tvaraus vystymosi dešimtmečiu.
Išmoktos pamokos iš Černobylio avarijos yra itin svarbios, ypač turint omenyje 2011 m. įvykusią Fukušimos AE avariją Japonijoje. Nors šios avarijos pobūdis ir pasekmės skyrėsi, abi avarijos primena būtinybę nuolat tobulinti priemones, skirtas išvengti galimo aplinkos užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis ir apsaugoti gyventojus.
Lietuvos radiacinės saugos specialistus neramina Baltarusijos atominės elektrinės (AE) eksploatavimas, nes tarptautinių ekspertų išvadose teigiama, kad veikla pradėta nepašalinus rimtų trūkumų. Įvykus sunkiai branduolinei avarijai Baltarusijos AE, avarijos poveikį pajustų visi Lietuvos gyventojai.
Černobylio atominė katastrofa : Neatskleistos paslaptys
tags: #cernobylio #avarija #ir #jos #padariniai #lietuvoje