Automagistralė, liaudyje dažnai vadinama autostrada (iš it. autostrada), yra specialiai motorinėms transporto priemonėms skirtas magistralinis kelias. Jos pagrindinė paskirtis - užtikrinti greitą ir saugų susisiekimą dideliais atstumais. Šiuose keliuose įrengti kelkraščiai yra skirti sustoti tik eismo įvykio ar gedimo atveju; sustojimas ar stovėjimas kitais tikslais yra pavojingas ir draudžiamas.
Lietuvos kelių eismo taisyklėse yra numatytas specialus automagistralės ženklas, žymintis šios kategorijos kelius.
Automagistralių raida pasaulyje
Po Pirmojo pasaulinio karo, sparčiai daugėjant automobilių, atsirado būtinybė tiesti specializuotus kelius, galinčius efektyviai aptarnauti didėjančius transporto srautus. Taip gimė automagistralių koncepcija.
Pirmosios automagistralės Italijoje
Pirmoji pasaulyje automagistralė su skiriamąja juosta buvo suprojektuota Italijoje. Ji atidaryta 1924 m. rugsėjo 21 d. ir sujungė Milaną su Vareze. Ši 85 km ilgio autostrada buvo pavadinta „Autostrada dei laghi“ (Ežerų autostrada).
Vokietijos „Autobahn“ istorija
Vokietijoje, kur vietinis automagistralių pavadinimas yra Autobahn, pirmoji nuo aplinkinių srautų atskirta automagistralė atidaryta 1935 m. Ji jungė Frankfurtą ir Darmštatą. Tai buvo svarbi magistralė greičio rekordų siekėjams. Tuometinė Nacistinė Vokietija labai plėtojo automagistralių statybas, siekdama užtikrinti greitą ir patogų susisiekimą tarp didžiųjų miestų. Skirtingai nei daugelyje šalių, Vokietijos automagistralės pasižymi tuo, kad daugelyje ruožų greitis yra neribojamas, nors nustatytas rekomenduojamas greitis yra 130 km/h.
Automagistralės Lietuvoje
Automagistralė Lietuvoje reiškia magistralinį kelią, skirtą tik motorinėms transporto priemonėms. Šiuolaikinėje Lietuvoje bendras automagistralių ilgis yra 387 km, o didžiausias leidžiamas greitis siekia 130 km/h vasarą ir 110 km/h žiemą.
Prieškariniai planai ir pirmoji automagistralė
Jau XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje, atgavus Vilniaus kraštą, atsirado planų nutiesti Lietuvoje pirmąją automagistralę. Ji turėjo sujungti naujai atgautą Vilnių su tuometine sostine Kaunu.
Automagistralių statybos SSRS laikotarpiu
7-ajame dešimtmetyje, kai Lietuva jau buvo TSRS sudėtyje, šie planai virto realybe ir buvo pradėtos pirmosios automagistralės statybos. Kelias, jungiantis Vilnių ir Kauną, buvo atidarytas 1970 m. lapkričio 3 d.
Praėjus vos metams po šio kelio atidarymo, 1971 m. palaipsniui pradėta statyti automagistralė „Kaunas-Klaipėda“. Senasis Žemaičių plentas jau nebetenkino vis didėjančių transporto srautų. Šio svarbaus kelio statybos darbai buvo užbaigti 1987 m. rugsėjo 1 d.
Kaip Didžiosios Britanijos kelių tiesimas pasivijo Europą septintajame dešimtmetyje? | Mūsų istorija
Šiuolaikinės automagistralės Lietuvoje
Ilgą laiką naujos automagistralės nebuvo statomos, o esamų pakako šalies poreikiams. Tačiau pastaraisiais metais vis labiau didėja poreikis turėti automagistralės jungtį su Lenkija, dėl labai išaugusio transporto srauto su šia valstybe. Pirmieji darbai šiai jungčiai jau pradėti.
Automagistralės bruožai ir eismo taisyklės
Automagistralėms būdingos specialios konstrukcijos. Susisiekimui tarp automagistralės ir kitų kelių naudojamos įvažos ir nuovažos, turinčios greitėjimo arba lėtėjimo juostas. Lėtėjimo juostoje sumažinamas greitis iki nuovažos, taip padidinant transporto priemonės posūkio ašį ir saugiai įveikiant posūkį.
Egzistuoja ir žemesnės kategorijos, žemesnio aptarnavimo lygio, specialiai motorinėms transporto priemonėms skirti keliai, kuriuose leidžiamas mažesnis greitis. Tokiuose keliuose dažnesnis įvažų/nuovažų kiekis, galimos šviesoforais reguliuojamos arba žiedinės sankryžos. Kai kuriose valstybėse tokie keliai gali turėti tik dvi juostas, tačiau su atskirtais vietiniais ir tranzitiniais srautais.
tags: #cccp #laikais #autostrados