Butas su parkavimo vieta: privalumai, trūkumai ir kainos

Sprendimas įsigyti būstą yra vienas svarbiausių gyvenime, ir dažnai jis priklauso nuo besikeičiančių poreikių bei galimybių. Renkantis būstą, svarbu įvertinti skirtingų tipų privalumus ir trūkumus. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie yra mažesnio buto su parkavimo vieta įsigijimo privalumai ir trūkumai, lyginant su kitais būsto tipais, tokiais kaip namas ar kotedžas.

Būsto Tipai ir Jų Ypatybės

Renkantis būstą, svarbu įvertinti skirtingų tipų privalumus ir trūkumus:

• Namas: Ieškantiems privatumo ir individualių sprendimų.
• Kotedžas: Privati erdvė už mažesnius kaštus.
• Butas: Dažniausiai turi tam tikrą specifiką.

Namas

Nuosavas namas pasižymi dviem pagrindinėmis stiprybėmis: maksimaliu privatumu ir privačia lauko teritorija. Namo gyventojai gali džiaugtis maksimaliu privatumu - jokio triukšmo, jokio kaimynų gaminamų pietų kvapo laiptinėje ar netvarkos kieme. Antra, namas turi privačią ir erdvią lauko teritoriją, kuri suteikia galimybę pritaikyti ją savo poreikiams bei pomėgiams, pavyzdžiui, įsirengti terasą, lauko pramogų erdvę ar net nuosavą ekologišką darželį. Taip pat, nuosavo namo gyventojai išvengia automobilių parkavimo problemų.

Vienas iš didžiausiųjų namo privalumų - galimybė įsirengti būstą būtent pagal savo poreikius - gali tapti ir trūkumu. Tai ženkliai padidina būsto įsigijimo (statybos) kaštus. Kartu, namo išlaikymo kaštai yra kur kas didesni nei kotedžo. Nuosavas namas yra daugiausiai pirkėjų finansų ir jėgų pareikalaujantis gyvenamojo NT tipas.

Nusprendus persikelti į namą, reikia išspręsti vieną galvosūkį: pirkti jau pastatytą ar statyti patiems? Pirmuoju atveju bus išvengiama sklypo paieškos bei gana ilgo ir varginančio statybų proceso. Kita vertus, nors ir ilgiau užtrukęs, individualiai sau sukurtas ir įgyvendintas projektas džiugins kur kas labiau.

Namų privalumai:

• Privatumas.
• Individualių poreikių atitikimas.
• Išskirtinis būstas.
• Didesnė kiemo teritorija.

Namų trūkumai:

• Didelės pradinės investicijos.
• Didesni išlaikymo kaštai.

Kotedžas

Kotedžas - tai tarpinis variantas tarp buto ir nuosavo namo. Vidaus erdvės atžvilgiu kotedžas gali prilygti mažesnės kvadratūros nuosavam namui arba didelės kvadratūros butui. Lyginant su nuosavais namais, pagrindinis kotedžų privalumas yra mažesnės pradinės investicijos. Neretai, šiek tiek toliau nuo miesto centro nutolusius kotedžus galima įsigyti ir už buto kainą. Taip pat kotedžų išlaikymo kaštai yra kur kas mažesni, nei individualaus namo.

Artima kaimynystė suteikia ne tik saugumą, bet ir galimybę pasidalyti aplinkos priežiūrai ar infrastruktūrai būtinas išlaidas. Tačiau kaimynystė sukuria ir vieną pagrindinių kotedžų trūkumų - sumažina privatumą. Su kaimynais tenka dalytis ne tik bendromis sienomis, bet ir įvažiavimu ar priekinio kiemo erdvėmis. Dėl šios priežasties, sprendžiant persikelti į kotedžą, svarbu nusiteikti ir kompromisų bei bendro sutarimo paieškoms.

Kotedžo privalumai:

• Saugumas.
• Mažesnės pradinės investicijos.
• Mažesni išlaikymo kaštai.
• Galimybė sumažinti aplinkos priežiūros ir infrastruktūros kaštus.

Kotedžo trūkumai:

• Mažiau privatumo.
• Nepritaikyta visiems individualiems poreikiams.

Butas

Įprastiniai būstai dažniausiai turi tam tikrą specifiką. Pavyzdžiui, butą galima rinktis iš įvairių plotų ir tiek miesto centre, tiek ir miegamuosiuose rajonuose, toliau nuo centro.

Buto privalumai:

• Mažesnės išlaidos: Mažesnis plotas reiškia mažesnes sąskaitas už šildymą, elektrą ir kitas paslaugas.
• Patogesnė priežiūra: Mažesnį butą lengviau valyti ir prižiūrėti.
• Geresnė lokacija: Dažnai mažesni butai yra patrauklesnėse miesto vietose, kur didesni būstai yra sunkiau prieinami.

Buto trūkumai:

• Mažiau erdvės: Mažesnis plotas gali būti nepatogus šeimoms ar žmonėms, turintiems daug daiktų.
• Ribotos galimybės: Gali būti sunku pritaikyti mažesnį butą individualiems poreikiams ar pomėgiams.
• Mažiau privatumo: Daugiabučiuose namuose gali būti daugiau triukšmo ir mažiau privatumo nei nuosavame name.

Vieta ir Infrastruktūra

Tiek nuosavo namo, tiek kotedžo atveju būtina atkreipti dėmesį į objekto vietą, susisiekimą su miestu bei išvystytą infrastruktūrą. Tai aspektai, kurie apibrėžia, ar kasdieninis gyvenimas naujajame būste bus patogus, paprastas ir malonus. Na, o apsisprendimą lemiantis veiksnys - šeimos poreikiai, lūkesčiai ir jų suderinimas. Naujieji namai turi būti pirkinys (ar statinys), kiekvieną iš šeimos narių džiuginsiantis kasdien!

Būsto Kainų Palyginimas

Panagrinėkime konkrečius pavyzdžius, lyginant kotedžų, butų ir namų kainas.

Kotedžo ir Buto Kainų Palyginimas

95 kv. m ploto kotedžas miegamajame rajone (Pilaitėje) Vilniuje kainuoja apie 110 000 Eur. Į šią kainą įeina dvi parkavimo vietos, gana nemažas kiemelis (maždaug nuo 50 iki 120 kv. m), ekonomiškas geoterminis šildymas. Kaune to paties ploto kotedžas kainuoja pigiau - apie 97 000 Eur.

Loftą Vilniaus Naujamiestyje (Vytenio g.) galima nusipirkti ir kiek pigiau: 95 kv. m kainuos apie 74 000 Eur, tačiau tai - specifinis būstas ir ne visiems jis priimtinas, be to, jo įrengimas taip pat bus brangesnis nei įprasto buto. Tiesa, viename brangiausių Vilniuje projektų, plėtojamame Konstitucijos pr., 100 kv. m butas kainuos net 404 650 Eur, tuo tarpu, viename pigiausių - Perkūnkiemyje, Leičių g., 93 kv. m butas kainuoja žymiai mažiau.

Kotedžo ir Namo Kainų Palyginimas

Vilniaus mieste daugėja individualius namus siūlančių projektų-gyvenviečių. Tačiau jos, dažniausiai, yra tolokai nuo miesto centro, o kaina - tik šiek tiek žemesnė ar tokia pati, kaip kotedžų. Kartais sunkoka atskirti, kada siūlomas būstas yra namas, kada - kotedžas. Vilniuje individualius namus siūlančių projektų yra aplink Panerius, Lentvarį ar Vokę, Zujūnus, Galgius. Kaune individualūs namai visada buvo paklausūs, todėl jų pasirinkimas - tikrai nemažas; kainų spektras - taip pat didelis.

Taigi kotedžo kaina, lyginant su butais ir namais, yra pakankamai konkurencinga. Kodėl gi kotedžas yra pigesnis nei butas? Pirmiausia, todėl, kad pastatyti daugiabutį yra daug sudėtingiau ir brangiau: sudėtingesnis projektavimas, papildomai kainuoja bendrosios patalpos, laiptinės.

Kotedžų kainos taip pat skiriasi. Jų galima rasti ir arčiau centro arba perspektyviose laikomose vietose. Pavyzdžiui:

• Visoriuose (O. Miciūtės g.; 92 kv. m kotedžas) - 147 000 Eur.
• Lazdynėliuose (Sutemų g.; 90 kv. m kotedžas) - 143 000 Eur.
• Senamiestyje (Raugyklos g.; 100 kv. m kotedžas) - 310 000 Eur.
• Kauno Žaliakalnyje 100 kv. m kotedžas kainuoja apie 160 000 Eur.

Kotedžai dažniau būna didesni nei butai, tačiau mažesni nei namai. Jie statomi dažniau toliau nuo miesto centro, miegamuosiuose rajonuose ir kvadratinio metro kaina būna mažesnė nei buto, tačiau kiek didesnė nei namo. Be abejo, labai daug priklauso nuo vystytojo siūlomos arba pačių pasirinktos apdailos lygio, įrengimo, interjero sprendimų.

Būsto Kainų Palyginimo Lentelė

Kaip Nesuklysti Renkantis Kotedžą?

Nors kotedžas ir artimesnis individualiam namui nei daugiabučiui, tai labiau miesto tipo šeimos gyvenamasis būstas, todėl renkantis kotedžą vertėtų nesidairyti į tuos, kurie statomi kažkur toli nuo miesto, jei greta nėra viešojo transporto stotelės ar netgi patogaus kelio. Tokioje vietoje verčiau rinktis individualų namą, o kotedžo ieškoti kur nors, kur geriau išvystyta infrastruktūra.

Vis dėlto, kaip mėgsta kartoti nekilnojamojo turto ekspertai, renkantis būstą svarbiausi yra trys dalykai - vieta, vieta ir dar kartą vieta.

Didžiausia klaida daroma tada, kai renkantis kotedžą remiamasi į kvadratinio metro kainą, neįsigilinus, kas į tą kainą įeina. Tai ypač aktualu kotedžų atveju. Dažnai mažesnė kvadratinio metro kaina reiškia, kad kotedžas bus tik su minimalia dailine apdaila, kitaip tariant, pirksite tiktai „dėžutę“, pavyzdžiui, nebus išvedžiotos komunikacijos, privesti šildymo katilai ir pan. Tokiu atveju teks daug investuoti, kad turėtumėte pilnavertį būstą, tad galutinė kaina gerokai išsipūs.

Perkant bet kokį būstą - butą, namą ar kotedžą - specialistai pataria pasidomėti ne tik įvairiais techniniais ir estetiniais būsto parametrais, bet ir potencialiais kaimynais. Išsirinkę, atrodytų, svajonių būstą, retai pasidomime, kas gyvena už sienos, tačiau to pamiršti nevertėtų.

Parkavimo Vietos Svarba ir Kaina

Nuo kitų metų vasaros Vilniuje brangstant įkainiams už automobilio parkavimą mieste, neišvengiamai kils ir privačios automobilių parkavimo vietos kaina šalia daugiabučių. Brangimas prognozuojamas ne tik sostinės centrinėje dalyje, bet ir miegamuosiuose rajonuose, mat ir juose planuojama apmokestinti automobilių parkavimą, jei tam pritars patys daugiabučių gyventojai.

Šiuo metu sostinės miegamuosiuose rajonuose privačią parkavimo vietą galima vis dar įsigyti už maždaug 8 tūkst. eurų, o po kelių metų kaina gali siekti 15 tūkst. Bendrovė "Bonava Lietuva" laikosi pozicijos, jog parkavimo vietos parduodamos tik perkant butą, išskyrus tuos atvejus, kai pardavus visus butus lieka laisvų parkavimo vietų. Tačiau tai itin retas reiškinys, nes įprastai daugiau nei 90 proc. pirkėjų įsigyja parkavimo vietą kartu su butu.

Jei perkamas vieno ar dviejų kambarių butas, įprastai perkama viena parkingo vieta, o perkantys 3 ar 4 kambarių butus, dažnai reikalauja dviejų automobilių stovėjimo vietų. Tai didesnės šeimos, su keliais vaikais, kurie turi du automobilius kasdieniniams poreikiams, todėl vystytojai atliepia tokį poreikį ir gali pasiūlyti dvi automobilių parkavimo vietas.

Jau dabar pastebima, kad privačių parkavimo vietų kainos antrinėje rinkoje yra didesnės nei pirminėje. Tai reiškia, kad fizinis pardavėjas parduoda brangiau nei juridinis, t. y. vystytojas. Taip yra todėl, kad pirminėje rinkoje parkavimo vietą be buto sunku įsigyti, tačiau įsigijus butą su parkavimo vieta investicijai, butas gali likti nuomojamas, o parkingo vieta parduodama siekiant greitai uždirbti. Perkant pirmąjį būstą, dažnai žmonės pataupo ir parkingo vietos neperka.

Diskusijos apie Parkavimo Būtinybę

Socialiniame tinkle Vilniaus miesto gyventojai diskutavo apie automobilių stovėjimo vietas ir kainas. Kai kurie gyventojai, neturintys pakankamai lėšų parkingui, svarsto, ar jis yra būtinas, ar automobilį galima palikti parduotuvių aikštelėse ar kitur. Komentatorių nuomonės išsiskyrė: vieni tikino, kad parkingas yra būtinas, atkreipdami dėmesį į atstumus iki parduotuvių ir jų aikštelių apmokestinimą, kiti patarė laukti, nes parkingų tikrai lieka ir juos galima įsigyti vėliau.

Parkavimo Vietų Kainos ir Tipai

NT brokeris Mantas Mikočiūnas komentavo, kad dauguma pirkėjų kartu su butu nori įsigyti parkingą ir sandėliuką. Turtingesni pirkėjai, ypač centrinėje Vilniaus dalyje, nori komfortiškai gyventi ir pinigų parkingui negaili. Jei perka didesnį būstą, perka ir kelias parkingo vietas.

Ekonominės klasės butų pirkėjai visus pinigus skiria butui, o parkingui jų dažnai nelieka. Tokie pirkėjai planuoja automobilius statyti parduotuvių aikštelėse. Tačiau po kokių metų ar dviejų jiems gali nusibosti vaikščioti iki automobilių, jie susitaupo pinigų ir nori įsigyti parkingą prie namų. Tačiau ne visada jų būna likę, tuomet atsiranda spekuliacinė rinka.

Pigiausi ir Brangiausi Parkingai

• Pigiausi yra ekonominės klasės būstų parkingai, kurių kainos prasideda nuo 10-12 tūkst. eurų.
• Antžeminiai parkingai pigesni, jie kainuoja apie 5-9 tūkst. eurų.
• Brangiausi požeminiai parkingai miesto centre. Įprastai jie kainuoja apie 35-40 tūkst. eurų, tačiau žinoma vietų, kur už parkingą tenka mokėti ir 70 tūkst. eurų.

„Citus“ investicijų direktorius Šarūnas Tarutis pastebėjo, kad skiriasi antžeminės ir požeminės parkavimo vietos kaina. Požeminės parkavimo vietos savikaina siekia 12-15 tūkst. eurų, o didėja ji dėl reikalavimų atvesti elektromobilių krovimo infrastruktūrą. Vidutinė kaina siekia 20-25 tūkst. eurų, tačiau kai kur, pavyzdžiui, Senamiestyje, prestižinės klasės, išskirtiniame projekte gali siekti ir 80 tūkst. eurų.

Parkavimo Vietų Skaičiaus Ribojimai

Parkavimo vietų skaičių būsto projekte reglamentuoja teisės aktai. Pavyzdžiui, miesto centrinėje dalyje numatytas 0,25 koeficientas, tai reiškia, kad 4 butams turi būti įrengta ne mažiau nei 1 parkavimo vieta, bet ne daugiau nei 2. Toliausiai nuo centro esančiose lokacijose šis koeficientas yra 1 - kiekvienam butui po vieną parkavimo vietą. Apribojimas galioja antžeminėms parkavimo vietoms, požeminėms jis netaikomas.

Ankstesnėse diskusijose, kai brangsta sklypai, logiška, kad antžeminio ploto kaina tampa per didelė, kad ten įrengti vietas automobiliams, todėl daugėja požeminių parkavimo aikštelių, jos tampa rinkos norma.

Vystytojai stengiasi racionaliai suplanuoti parkavimo vietų skaičių - kad jų visiems, kam tikrai reikia, pakaktų, tačiau nebūtų ir per daug ir nereikėtų sukti galvos, kaip jas realizuoti. Tikrai ne visi pirkėjai kartu su butu įsigyja ir parkavimo vietą. Rečiau jų, pavyzdžiui, reikia investuotojams, planuojantiems perkamą butą nuomoti. Įprastai, žmonės perka 1 arba 2 vietas, todėl kažkaip riboti jų neprireikia. Vystytojai laikosi nuostatos parkavimo vietų (tarkim, sugalvojusiems nusipirkti tik vietas ir jas nuomoti) be butų neparduoti.

Problemų Sprendimas Dėl Parkavimo Vietų

Perkant naujos statybos butą gyvenamosios paskirties daugiabutyje, kai kuriais atvejais yra poreikis įsigyti daugiau nei vieną automobilio stovėjimo vietą, jeigu šeima turi kelias transporto priemones. Tačiau vystytojai, remdamiesi Statybos techniniu reglamentu, gali pasiūlyti ribotą vietų skaičių vienam butui. Tokiais atvejais gyventojai automobilius stato šalia gatvių, prekybos centrų, šalia kitų, pavyzdžiui, senos statybos daugiabučių. Tačiau būna ir taip, kad kelių automobilių savininkas savo transporto priemonę ima statyti kaimyno automobilio stovėjimo vietoje arba bet kur aikštelėje.

Kaimyno Savivalė ir Policijos Bejėgystė

Viename naujos statybos daugiabučių komplekse su požemine automobilių stovėjimo aikštele, gyventojai susidūrė su problema: vienas kaimynas pradėjo statyti savo automobilį bet kur aikštelėje, užimdamas kitų vietas. Kai automobilis buvo pastatytas prie pat išvažiavimo iš aikštelės, trukdant pravažiuoti, gyventojai iškvietė policiją. Tačiau, pasak gyventojų, atvykę pareigūnai niekuo negalėjo padėti, nes nebuvo ženklo, draudžiančio statyti automobilius toje vietoje, ir nebuvo galimybės nubausti automobilio savininko. Jiems buvo rekomenduota patiems kalbėtis su savininku.

Teisiniai Aspektai Dėl Parkavimo Vietų Naudojimo

Advokatų kontoros „Triniti Jurex“ vyresnysis teisininkas Marius Choniakovas paaiškina, kad jei vieną parkavimo vietą įsigijęs gyventojas automobilių stovėjimo aikštelėje laiko 2 automobilius, užimdamas papildomą kaimyno vietą ar statydamas automobilį bendro pravažiavimo zonoje, jis pažeidžia naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarką. Tačiau policija tokiais atvejais bausti vairuotojo negali, nes ji nevertina, ar yra laikomasi bendrojo naudojimo automobilių stovėjimo aikštelės naudojimosi tvarkos.

Naujai projektuojamų daugiabučių automobilių stovėjimo vietų įrengimo reikalavimus nustato Statybos techninis reglamentas, tačiau jis nesprendžia automobilių stovėjimo vietų nuosavybės ar naudojimosi jomis klausimų. Todėl susiformavo praktika, kad automobilių stovėjimo vietos, kaip daugiabučio namo sudėtinės dalys, yra parduodamos konkretiems asmenims, o ne paliekamos naudotis visiems daugiabučio namo gyventojams.

Teisinis Pagrindas Naudotis Parkavimo Vieta

Tam, kad į automobilių stovėjimo aikšteles nepatektų pašaliniai asmenys, jos yra aptveriamos, statomi pakeliamieji užtvarai, vartai ir pan. Tačiau problemų kyla ir tarp pačių automobilių stovėjimo aikštelės savininkų. Jei vienoje šeimoje yra ne vienas automobilis, o perkant butą įsigyjama tik viena automobilio stovėjimo vieta, tai nereiškia, kad joje galima laikyti neribotą skaičių automobilių. Siekiant naudotis automobilių stovėjimo vieta, būtinas atitinkamas teisinis pagrindas - naudojimosi nekilnojamojo turto objektu (automobilio statymo aikštele) tvarka, kurioje numatoma, kas turi teisę ta aikštele naudotis. Ji yra numatoma notarinėje turto įsigijimo sutartyje arba atskiroje notarinėje sutartyje.

Tokią sutartį pasirašiusiam ar butą name įsigijusiam asmeniui tokia tvarka yra privaloma. Namo gyventojų svečiai, esant atitinkamo gyventojo leidimui, gali naudotis tik šiam gyventojui priklausančia automobilio stovėjimo vieta. Tačiau tokie asmenys negali užimti kitų automobilių stovėjimo vietų, kurių jiems užimti leista nebuvo. Taip pat tokia vieta gali naudotis ir butą besinuomojantys asmenys, kuriems tokia teisė yra suteikta sudarytoje nuomos sutartyje arba atitinkamos stovėjimo vietos nuomininkas.

Kreipimasis į Teismą ir Kitos Priemonės

Automobilių stovėjimo aikštelė dažniausiai yra joje automobilių stovėjimo vietas turinčių asmenų bendrosios nuosavybės teisės objektas, kuris yra naudojamas bendraturčių sutarimu taip, kaip numatyta naudojimosi tvarkoje. Bet kuriam iš bendraturčių nesilaikant nustatytos tvarkos, tas bendraturtis, kurio teisės naudotis jam priklausančia daikto dalimi yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir reikalauti atlyginti dėl tokių neteisėtų veiksmų patirtų nuostolių atlyginimo. Tokie nuostoliai galėtų susidaryti, pavyzdžiui, jei negalint naudotis savo automobilio stovėjimo vieta, automobilį reikėtų statyti mokamoje automobilio stovėjimo vietoje.

Jei gyventojams sunku susitarti patiems, daugiabutį administruojanti bendrovė ir netgi pats vystytojas, parduodamas automobilių statymo vietas, naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos sutartyje galėtų nurodyti baudas už numatytos tvarkos nesilaikymą. Vis tik, tokiu atveju baudų geranoriškai nemokant, įpareigoti tą padaryti galėtų tik teismas.

Taip pat vertėtų pasvarstyti ir apie papildomų fizinių kliūčių konkrečioje automobilio stovėjimo vietoje įrengimą, tokiu būdu fiziškai pašalinant galimybę naudotis automobilio stovėjimo vieta asmenims, kurie neturi teisės ja naudotis. Tai turbūt būtų greičiausias ir efektyviausias būdas užtikrinti galimybę nekliudomai naudotis sau priklausančia automobilio stovėjimo vieta.

tags: #butas #su #parkavimo #vieta

Populiarūs įrašai:

• Fresko idėjos apie visuomenės pertvarką
• Eksploatacija Opel Signum
• Iššūkiai troleibuso vairuotojo darbe
• Kaip veikia stabdžių stiprintuvas
• Lietuvos techninės apžiūros ir ridos patikrinimo naujienos