Pagrindinės baudos ir MGL pokyčiai Lietuvos baudžiamojoje ir administracinėje teisėje

Lietuvos Respublikos teisės aktai nuolat tobulinami, siekiant užtikrinti efektyvesnę teisinę atsakomybę ir aiškesnes sankcijų taikymo taisykles. Šiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės nuobaudos, susijusios su Minimalaus Gyvenimo Lygio (MGL) dydžiais, bei neseniai įsigalioję pakeitimai Lietuvos baudžiamojo kodekse (BK) ir administracinių nusižengimų kodekse (ANK), ypač atkreipiant dėmesį į atsakomybę už narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartą bei ekonominius nusikaltimus.

Įžanga: MGL reikšmė baudžiamosiose ir administracinėse sankcijose

Baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę. Bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Juridiniam asmeniui nustatoma nuo 200 iki 100 000 MGL dydžio bauda. Jeigu juridinio asmens metinės pajamos iki nusikaltimo padarymo ėjusiais metais viršijo 300 000 MGL, jam skiriama nuo 2 iki 15 procentų metinių pajamų, gautų iki nusikaltimo padarymo ėjusiais metais, dydžio bauda.

Už BK XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas skiriama bauda negali būti mažesnė negu nustatyto nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis. Kai yra keli baudos dydžio apskaičiavimo kriterijai, skiriamos baudos dydis apskaičiuojamas pagal tą, kurio vertė, išreikšta pinigais, yra didžiausia. Svarbu pažymėti, kad, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartą

Neleiskite, kad nedidelis kiekis narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kainuotų jums laisvę. Pirmiausia - nepanikuokite ir nepasiduokite spaudimui „prisipažinti“. Prieš apklausą jums turi būti įteiktas dokumentas, kuriame nurodyta, kuo konkrečiai esate įtariamas. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jo kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, bet nustatoma. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Kaip minėta, įstatymuose ketinimai pačiam vartoti psichoaktyviąsias medžiagas ar tokių medžiagų laikymas savo reikmėms yra vertinami švelniau nei ketinimas jas platinti.

Narkotikų laikymas be tikslo platinti

Nusikalstamos veikos pagal BK 259 str. numato atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Pavyzdžiui, net ir už labai didelį kiekį be tikslo platinti (pvz., asmuo užsiaugino kanapių daugiau kaip 2,5 kg savoms reikmėms) gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Konkrečiai, pagal BK 259 str. 1 d. už tokią veiką gali būti skiriama bauda, arba areštas nuo 15 iki 90 parų, arba laisvės apribojimu nuo 3 mėnesių iki 2 metų.

Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskirti baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus.

Narkotikų platinimas

Atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą numatyta BK 260 str. Šio straipsnio nustatytos nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas būtent su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu arba šių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu. Platinimu pripažintas neatlygintinas narkotinės medžiagos davimas parūkyti kitiems asmenims. Pavyzdžiui, 2 g heroino ar 20 g amfetamino, jeigu įrodoma, kad turėjote tikslą platinti, gresia 8-10 metų laisvės atėmimo, o daugiau nei 100 g kokaino lems laisvės atėmimą 10-15 metų.

Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys. Kaltininkas, platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam nepilnamečiui, patenka į griežtesnės atsakomybės sritį.

Neteisėtas disponavimas be tikslo platinti nepilnamečiui

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 261 str. kyla tuo atveju, kai teismas nustato, kad kaltininkas suvokė, jog asmuo, kuriam jis platino, yra nepilnametis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad už BK 261 str. atsakomybė kyla tais atvejais, kai asmuo žinojo apie nepilnamečio statusą. Tiek BK 259 str., tiek BK 260 str. numato skirtingus atsakomybės laipsnius, atsižvelgiant į disponavimo tikslus ir kiekius.

Medžiagų įgijimas ir laikymas

Įgijimas - tai veiksmai, kuriuos atlikus asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Įgijimo pradinis momentas priklauso nuo situacijos, kurios metu vyko įgijimas. Inkriminuojant BK 259 str. numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį - įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes.

Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Be kita ko, esminės reikšmės neturi ir tai, kas yra šių medžiagų savininkas.

Sprendžiant, ar disponuota medžiaga yra nusikalstamos veikos dalykas, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 47 straipsnis. Konkreti narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšis įtakos nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 259 str., BK 260 str., BK 261 str., BK 263 str. ir BK 264 str., turi. BK 269 str. 2 d. skiriami trys - nedidelis, didelis ir labai didelis - narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiai, kurie nustatomi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintas rekomendacijas. Toks išaiškinimas atitinka šių nusikalstamų veikų dalyko formuluotę, t. y. šių medžiagų kiekiai atsižvelgia į jų pavojingumą visuomenei.

Esminiai Lietuvos baudžiamojo ir administracinių nusižengimų kodeksų pakeitimai (2023-2024 m.)

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja apie 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus (įstatymas Nr. XIV-1926) ir 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimus (įstatymas Nr. XIV-1925). Šie pakeitimai reikšmingai keičia atsakomybės ribas ir sankcijas už įvairias veikas.

Bendrasis MGL ribų didinimas ir jo poveikis

Įvedamas labai didelės vertės / žalos požymis - 900 MGL arba 45 000 eurų riba. MGL dydžiai nustatomi keičiant ir įvedant naujai sąvokų išaiškinimo straipsnius atitinkamuose BK skyriuose (BK 190, 212, 224¹, 248, 282¹ str.). Pakėlus didelės vertės / žalos ribą nuo 250 MGL iki 400 MGL (arba 20 000 eurų), kai kurios nusikalstamos veikos, šiuo metu kvalifikuotos pagal didelės vertės / žalos požymį, nesieks naujos ribos, todėl bus perkvalifikuotos pašalinant kvalifikuojantį didelės vertės / žalos požymį iš įtarimo ar kaltinimo.

Esant didelės vertės / žalos požymiui, dabartiniai sunkūs nusikaltimai bus prilyginti apysunkiems nusikaltimams, pvz.: BK 182 straipsnį (sukčiavimas), BK 183 straipsnį (pasisavinimas), BK 184 straipsnį (iššvaistymas), BK 199-200 straipsnius (kontrabandos ir akcizinių prekių nusikaltimai). Tačiau įtvirtinta taisyklė turės išimčių, pvz.: BK 180 straipsnis (plėšimas), 181 straipsnis (turto prievartavimas) - pagrindinė veika yra ir bus laikoma apysunkiu nusikaltimu, o kvalifikuojančios veikos (tiek didelė, tiek labai didelė vertė) bus priskiriamos prie sunkių nusikaltimų.

Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pakeitimai

• ANK 137 straipsnio pakeitimas: Pakeistas straipsnio pavadinimas iš „Neteisėtas stiprių alkoholinių gėrimų, brogos, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas“ į „Neteisėtas stiprių alkoholinių gėrimų, brogos, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas arba naminių stiprių alkoholinių gėrimų gamybos įrangos gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas“. Taip pat straipsnis papildytas naujomis 5 ir 6 dalimis, kurios nustato atsakomybę už naminių stiprių alkoholinių gėrimų gamybos įrangos gaminimą, laikymą, gabenimą ar realizavimą ir už šio nusižengimo padarymą pakartotinai.
• ANK 187 straipsnio 3 ir 4 dalies pakeitimas: Padidintas nustatytas bazinių bausmių ir nuobaudų dydis nuo 100 iki 400 už mokesčių vengimą. Atitinkamai padidinti ir baudų dydžiai: už ANK 187 straipsnio 3 dalies nusižengimą numatyta atsakomybė nuo 400 (buvo 200) eurų iki 6000 (buvo 1040) eurų, o už 4 dalies nusižengimą nuo 1000 (buvo 650) eurų iki 6000 eurų.
• ANK papildymas nauju 187¹ straipsniu: Įvestas naujas straipsnis, kuris nustato atsakomybę už mokesčių nesumokėjimą, kai suma neviršija 400 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, asmuo nesumokėjo būdamas mokiu po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Už šį nusižengimą numatyta bauda nuo 700 iki 6000 eurų. Protokolus galės surašyti VMI ir FNTT pareigūnai.
• ANK 205 straipsnio pakeitimas: Atlikti ANK 205 straipsnio 3-6 dalių pakeitimai. Nustatoma, kad administracinė atsakomybė kyla asmenims, kurie aplaidžiu ar apgaulingu apskaitos tvarkymu ar organizavimu padaro turtinę žalą valstybei ar kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui. Atsisakoma buvusių administracinės atsakomybės atsiradimo kriterijų, tokių kaip nesumokėjimas, nuslėpimas. Nustatomas ir žalos dydis atsakomybės atsiradimui pagal atskirą straipsnio dalį:
  • 3 ir 5 dalyje numatytas nusižengimas kils tuomet, kai bus padaryta turtinė žala nuo 30 iki 150 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių;
  • 4 dalyje numatytas nusižengimas kils tuomet, kai žala sieks nuo 150 iki 400 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių;
  • 6 dalyje numatytas nusižengimas kils tuomet, kai apgaulingu apskaitos tvarkymu ar organizavimu bus padaryta žala didesnė nei 150 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Baudžiamojo kodekso (BK) pakeitimai

• BK 189¹ straipsnio pakeitimas: Pakeitimu pakeista dispozicija, kuria taikymo riba pakeliama iki 45 000 eurų (nuo 500 MGL iki 900 MGL).
• BK 201 straipsnio pakeitimas: Atsižvelgiant į ANK pakeitimą, BK 201 straipsnyje dekriminalizuojama nusikalstama veika, susijusi su alkoholinių gėrimų gamybos įrangos gaminimu, laikymu, gabenimu ar realizavimu.
• BK 203 straipsnio (neteisėta juridinio asmens veika) pakeitimas: BK 203 straipsnyje numatyta atsakomybė ne tik už juridinio asmens įsteigimą neteisėtai veiklai nuslėpti ar vadovavimą tokiam juridiniam asmeniui, bet ir įsigijimą juridinio asmens nurodytu tikslu.
• BK 204 straipsnio (svetimo prekės ženklo naudojimas) pakeitimas: Pakeitimu numatyta atsakomybė ne tik už pažymėjimą svetimu prekės ženklu didelį kiekį prekių, bet ir už didelės vertės prekių pažymėjimą svetimu prekių ženklu, taip pat jų įsigijimą, gabenimą, laikymą komerciniais tikslais.
• BK 206 straipsnis (tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką) pakeitimas: Pakeitimu didinama atsakomybės taikymo riba nuo 150 MGL iki 400 MGL dydžio.
• BK 208 straipsnio (skolininko nesąžiningumas) pakeitimas: Pakeitimu didinama atsakomybės taikymo riba - baudžiamoji atsakomybė bus taikoma tik tada, kai bus padaroma didelė turtinė žala (400 MGL) likusiems kreditoriams (dabar pakanka bet kokios turtinės žalos padarymo).
• BK 212 straipsnio pakeitimas: Apibrėžtas stambus mastas - t. y. bus laikoma, kad BK 202 ir 203 str. nurodyto neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla ir neteisėtos juridinio asmens veiklos mastas yra stambus, kai iš šios veiklos gautos paskutinių 12 mėnesių pajamos arba nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė viršija 500 MGL dydžio sumą.
• BK 219 straipsnio pakeitimas: Pakeitimu pakoreguojama 1 dalies dispozicija, numatant, kad baudžiamoji atsakomybė kils asmeniui, kuris pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą, būdamas mokus, laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų daugiau kaip 300 MGL dydžio mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Atitinkamai vertinant, ar asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė, turės būti įvertintas ir asmens mokumas. BK 219 straipsnio 2 dalyje ir 221 straipsnio (deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas) 2 dalyje didinama kvalifikuojančių požymių (nesumokėtų mokesčių) riba nuo 500 MGL iki 900 MGL, tačiau tuo pačiu baudžiamoji atsakomybė griežtinama, nes keičiama šių kvalifikuotų nusikaltimų sudėčių sunkumo kategorija iš apysunkio į sunkų.
• BK 220 straipsnio (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas) pakeitimas: Baudžiamoji atsakomybė švelninama, nes didinama kvalifikuojančio požymio (nesumokėtų mokesčių) riba nuo 750 MGL iki 900 MGL, nors nei nusikaltimo sunkumo kategorija nei bausmės dydis nesikeičia.
• BK 222 ir 223 straipsnių pakeitimas: BK 222 straipsnio pakeitimu papildoma dispozicija ir numatoma, jog baudžiamoji atsakomybė gali kilti asmenims, kurie apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 223 straipsnio pakeitimu nustatyta, kad už 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali atsakyti asmuo, tik tuo atveju, jeigu buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pakeitimais aiškiai atskirtos BK 222 str. ir 223 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos pagal kaltės formą, t. y. BK 223 str. bus inkriminuojamas tik tada, kai jame numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. Jeigu padarytos veikos tyčinės, bus taikomas BK 222 str. Tai bus aktualu tais atvejais, kai įstatymų nustatyta tvarka nustatytą laiką nebus išsaugomi finansinės apskaitos dokumentai, taip pat kai buhalterinė apskaita buvo netvarkoma arba neorganizuojama teisės aktų nustatyta tvarka. BK 222 ir 223 str. įtvirtintas alternatyvus nusikalstamos veikos pasekmių požymis - didelės turtinės žalos požymis, t. y. pakaks nustatyti, kad dėl apgaulingos ar aplaidžios finansinės apskaitos buvo padaryta didelė turtinė žala (pvz., nesumokėtų mokesčių suma viršija 20 000 eurų). Nebus privaloma nustatyti, ar kilo pasekmės - negalima iš dalies ar visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. BK 222 str. atsiranda nauja kvalifikuojanti nusikaltimo sudėtis - jei padaroma labai didelė turtinė žala.
• BK 246 straipsnio pakeitimas: Pakeitimu papildytas straipsnis 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą arba didelės vertės turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Finansiniuose (mokestiniuose) nusikaltimuose (BK 219, 220, 221 straipsniai) numatyta, kada pagal šiuos straipsnius baudžiamoji atsakomybė bus pradėta taikyti viršijus 400 MGL arba 20 000 eurų ribą.
• BK pakeitimai dėl kontrabandos: Minimali MGL riba baudžiamajai atsakomybei už kontrabandą (BK 199 str.), už muitinės apgaulę (BK 199¹ str.), už neteisėtą disponavimą akcizinėmis prekėmis (BK 199² str.), už neteisėtą prekių ar produkcijos neišvežimą (BK 200 str.) nesikeičia ir lieka ta pati - 150 MGL arba 7 500 eurų. Šiuo metu esanti kvalifikuojanti šių nusikalstamų veikų dalyko vertės riba - 250 MGL arba 12 500 eurų, didinama iki 900 MGL arba 45 000 eurų, taigi šie nusikaltimai bus priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai tik tada, kai viršys 45 000 eurų sumą. Nurodyti nusikaltimai, kai dalyko vertė bus nuo 150 iki 900 MGL, bus priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai. Panaikinama BK 199 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė už specifinių daiktų (šaunamųjų ginklų, sprogmenų, radioaktyvių, nuodingų medžiagų, strateginių prekių, narkotinių, psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų (prekursorių)) kontrabandą. Baudžiamoji atsakomybė už specifinės rūšies daiktų kontrabandą numatyta naujuose straipsniuose, kuriais papildytas BK skyriuose pagal atitinkamą nusikalstamos veikos dalyką (BK 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴).
• BK 186 str. (turtinės žalos padarymas apgaule) panaikinimas: Šiuo atveju įstatymo leidėjas nedekriminalizuoja nurodytą nusikalstamą veiką, bet vertina nurodytą straipsnį pertekliniu, nes tokios veikos turėtų būti kvalifikuojamos pagal bendrą sukčiavimo normą (BK 182 str.).

tags: #bk #17 #mgl #dydzio #bauda

Populiarūs įrašai:

• Velenėlių fiksavimo įrankiai Opel Vivaro 2.0 CDTI
• Crossland X varikliai ir komplektacijos
• Kelių eismo taisyklių reglamentavimas
• Kaip pasirinkti LED posūkių ir stabdžių lemputes
• RAV4 turbinos problemos ir sprendimai