Teisingumo principas baudžiamosios teisės kontekste
Teisingumo principo koncepcija baudžiamosios teisės srityje yra fundamentali, apimanti tiek teorinius, tiek praktinius aspektus. Ši sąvoka istoriškai buvo analizuojama per filosofines įžvalgas, kurios formavo supratimą apie tai, kas yra teisinga bausmė. Šiuolaikinėje doktrinoje teisingumo principas yra neatsiejamas nuo bausmių skyrimo instituto, kuriame siekiama suderinti individualizavimo poreikį su bendrosiomis teisės normomis.
Teisėtumo ir teisingumo santykis
Nors teisėtumas ir teisingumas dažnai vartojami greta, tai nėra tapatūs konceptai. Teisėtumas bendriausia semantine prasme reiškia atitikimą teisės normoms - „tai, kas paremta teise“. Baudžiamajame procese tai suponuoja reikalavimą griežtai laikytis Baudžiamojo proceso kodekso nustatytų taisyklių ir principą, kad iš neteisėtumo neatsiranda teisė (ex injuria non oritur jus).
Visgi, analizuojant Lietuvos baudžiamosios valdžios institucijų praktiką, pastebima problema: baudžiamojo proceso institucijos ne visada jaučiasi suvaržytos teisėtumo principu. Dažnai, kai baudžiamojo proceso metu padaromi procesiniai pažeidimai, jie klasifikuojami kaip „neesminiai“, todėl nesukuria jokių realių teisinių padarinių. Taip suformuojamas „esminio teisėtumo“ kriterijus, kurio turinį neretai interpretuoja pačios baudžiamosios valdžios institucijos.
Bausmių skyrimo modeliai ir tarptautinė patirtis
Lyginamuoju aspektu analizuojant baudžiamąją teisę, svarbu išskirti institutus, kurie Lietuvoje dar nėra plačiai taikomi, tačiau yra paplitę bendrosios teisės sistemos šalyse:
- „Sandėris dėl prisipažinimo kaltu“ (plea bargaining).
- Bausmių skyrimo gairės ir lentelės (taikomos JAV, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje).
- Olandijos bausmių skyrimo modelis.
Šių modelių analizė leidžia kritiškai vertinti Lietuvos teismų praktiką, kurioje kartais pasitaiko skirtingų ir sunkiai nuspėjamų išaiškinimų, kylančių bandant įgyvendinti teisingumo principą.
Atkuriamasis teisingumas
Atkuriamasis teisingumas (angl. restorative justice) yra teorija, orientuota į nusikaltimo aukos ir nusikaltėlio interakciją, siekiant atkurti padėtį, buvusią iki nusikaltimo. Pagrindiniai šio modelio elementai:
- Mediacija tarp aukos ir nusikaltėlio.
- Visuomenės pasitarimų tarybos.
- Tradiciniai kaimo ar genties susirinkimai.
Nors Lietuvoje egzistuojantys susitaikymo modeliai tik dalinai atitinka atkuriamojo teisingumo koncepciją, pastebimas spartus šių modelių plėtojimas baudžiamojoje justicijoje, ypač penitencinėje veikloje.
Išvados dėl teisingos bausmės įgyvendinimo
Įvertinus Lietuvos ir užsienio autorių darbus bei teismų praktiką, galima daryti šias įžvalgas apie teisingą bausmės skyrimą:
- Teisingos bausmės skyrimas yra procesas, užtikrinantis teisingumo principo įgyvendinimą.
- Sprendžiant dėl 54 straipsnio 3 dalies taikymo, teismas privalo vertinti visas aplinkybes kompleksiškai, nustatydamas, ar numatyta bausmė konkrečiam asmeniui yra teisinga.
- Teisėtumo reikalavimas privalo būti fundamentalus, siekiant išvengti piktnaudžiavimo baudžiamosios valdžios institucijų diskrecija.
tags: #baudzamojo #teisingumo #samprata