Netinkamas elgesys su gyvūnais ar jų nepriežiūra gali sukelti ne tik neigiamas pasekmes tarp augintinio ir šeimininko, bet ir lemti finansines sankcijas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK) ir Baudžiamasis kodeksas (toliau - BK) numato įvairias baudas ir kitas poveikio priemones už gyvūnų gerovės pažeidimus.
Teisinis reguliavimas ir atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais
Gyvūnų apsaugą nuo žiauraus elgesio Lietuvoje reglamentuoja keletas teisės aktų, tarp jų: Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, Laukinės gyvūnijos įstatymas, Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) ir Baudžiamasis kodeksas (BK). Šie įstatymai apibrėžia, kokie veiksmai laikytini žiauriu elgesiu su gyvūnais ir kokios sankcijos už tai taikomos.
Nuo 2021 m. gegužės 27 d. Seimas sugriežtino atsakomybę už gyvūnų nepriežiūrą ir žiaurų elgesį su jais, priimdamas ANK pataisas. Šiuo metu kodekse neliko įspėjimo už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei kitų susijusių teisės aktų pažeidimus. Taip pat buvo padidintos baudos už žiaurų elgesį su gyvūnu ir jo kankinimą.
Administracinė atsakomybė
ANK, konkrečiai 346 straipsnio 16-19 dalyse, numato baudas už žiaurų elgesį su gyvūnais. Baudos prasideda nuo 150 Eur ir gali siekti iki 6 000 Eur. Taip pat numatyta galimybė konfiskuoti gyvūną, kuris yra skriaudžiamas.
2021 m. gegužės 18 d. Seimas pritarė Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo projektui, kuriuo buvo atsisakyta įspėjimo kaip nuobaudos už žiaurų elgesį su gyvūnu. Svarbiausia, kad gyvūno konfiskavimas tapo privalomas, kai gyvūnas kankinamas (ANK 346 str. 16 d.) ar kai jam gresia suluošinimas arba žūtis (ANK 346 str. 18 d.).
Baudų dydžiai pagal ANK straipsnius:
- ANK 346 str. 16 d.: Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas - bauda nuo 150 iki 2 000 Eur.
- ANK 346 str. 17 d.: Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas - bauda nuo 900 iki 3 200 Eur.
- ANK 346 str. 18 d.: Žiaurus elgesis su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas - bauda nuo 900 iki 3 200 Eur.
- ANK 346 str. 19 d.: Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas - bauda nuo 150 iki 2 000 Eur.
Be to, už lauke nesurinktas augintinio išmatas ar vedžiojimą be pavadėlio šeimininkui gresia bauda nuo 30 iki 120 eurų. Nusižengimą pakartojus, bauda siekia nuo 120 iki 230 eurų.
Jei dėl augintinio kaltės sutrikdoma žmogaus sveikata ar padaroma žala turtui, bauda gali siekti nuo 150 iki 300 eurų, o pakartotinai - nuo 300 iki 550 eurų.
Už šunų keliamą didelį triukšmą daugiabutyje ar gyvenamajame name, bauda gali siekti iki 600 eurų.
Baudžiamoji atsakomybė
Baudžiamasis kodeksas (BK 310 str. 1 d.) numato griežtesnes sankcijas už žiaurų elgesį su gyvūnais: viešuosius darbus, baudą (iki 100 000 Eur), laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
Pagrindinis kriterijus, skiriant administracinę ar baudžiamąją atsakomybę, yra pavojingi padariniai. Administracinė atsakomybė taikoma už žiaurų elgesį su gyvūnu jį kankinant arba dėl žiauraus elgesio gyvūnui gresia žūtis arba suluošinimas. Baudžiamoji atsakomybė kyla, jei su gyvūnu ne tik žiauriai elgiamasi, bet dėl to gyvūnas žūsta arba yra suluošinamas.
BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyta: „Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“
Žiauraus elgesio su gyvūnais apibrėžimas ir teismų praktika
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytas konkretus elgesys, kuris pripažįstamas žiauriu. Tačiau įstatymai numato ir išimtis, kurios nelaikytinos žiauriu elgesiu, pavyzdžiui, akvakultūros gyvūnų gaudymas, gyvūnų medžiojimas pagal teisės aktų reikalavimus, gyvūnų kastravimas ir kiti įstatymų leidžiami veiksmai.
Kasmet Lietuvos apylinkių teismai gauna nedidelį skaičių baudžiamųjų bylų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, lyginant su kitomis bylų kategorijomis. Teismų praktikoje baudžiamųjų bylų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais specifika apima įvairius gyvūnų žalojimo būdus, dažnai sukeliant gyvūnų žūtį. Kaltinamieji paprastai pripažįsta kaltę, gailisi ir pateikia įvairius motyvus, tokius kaip gyvūno per didelis lojimas ar gamtinių reikalų atlikimas ne vietoje. Pasitaiko atvejų, kai pripažįstama pasikarščiavimas ar neblaivumas.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į daugelį aplinkybių: nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bei padarytą žalą.
BK 310 straipsnio numatytas nusikaltimas yra nesunkus, todėl procesas gali pasibaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, kurio metu paprastai neskiriama laisvės atėmimo bausmė. Nors Baudžiamajame įstatyme numatyta galimybė skirti laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų, praktikoje tokios bausmės skiriamos retai, atsižvelgiant į bendrą baudžiamąją politiką.
Per pastarąjį dešimtmetį (2014 m. kovas - 2024 m. kovas) dažniausiai buvo pritaikytos baudos ir viešųjų darbų bausmės. Laisvės atėmimas buvo taikytas itin retai, o maksimali vienerių metų laisvės atėmimo bausmė pritaikyta vos 8 kartus.
Šunų dresiravimas ir tinkama priežiūra
Šunų mokyklos „DogPunk“ vyr. trenerė Žana Penkauskienė pabrėžia, kad tinkamas šunų dresiravimas ir nuoseklus auklėjimas yra esminiai norint sukurti gerą ryšį su augintiniu ir išvengti problemų.
Namų taisyklės ir nuoseklumas
„Jeigu šeimininkui nepatinka, kad šuo užeina į virtuvę, o visiems kitiems dzin, tai išeina taip, kad pats pikčiausias ir be nuotaikos yra šuns šeimininkas. Ir šuo nesupranta, kodėl jam negalima užeiti į virtuvę tada, kada šeimininkas yra namie“, - pasakoja dresiruotoja. Siekiant sukurti gerą šuns ir šeimininko tarpusavio ryšį, svarbu sudaryti griežtas namų taisykles, kurias be išimčių taikytų visi šeimos nariai.
Komunikacija ir paskatinimas
Specialistė pataria pamatuotai vartoti žodį „ne“, stengtis perteikti geras emocijas ir ant šuns nerėkti. „Turi būti gera nuotaika, labai pamatuoti žodžiai „ne“, per dieną žodžio „ne“ turi būti kuo mažiau. Turim visada skatinti gerą elgesį ir jei jau mes pasakėm, kad ko nors negalima, turime parodyti kaip galima, kaip padaryti taip, kaip mums patinka ir paskatinti tai skanėstais ir maistu“, - sako Ž. Penkauskienė.
Svarbu gerai išmokti skaityti savo augintinio kūno kalbą, atpažinti, kokie prisilietimai ar paglostymai jam patinka, ir tai naudoti kaip atlygį ar pagyrimą. Blogai skaitant šuns kūno kalbą, galima pakenkti šeimininko ir augintinio tarpusavio ryšiui.
Blogų įpročių keitimas
Jei šuo turi blogų įpročių, pavyzdžiui, loja ant praeivių ar kitų šunų, svarbu išsiaiškinti priežastį: ar tai baimė, agresija, jaudulys, smalsumas ar impulsyvumas. „Jeigu tai yra iš baimės, tai reikia šunį reabilituoti, kad jis nebijotų. Jeigu tai yra iš agresijos, kur, aš sakyčiau, labai mažas procentas tikrai iš agresijos loja ant kitų, tada yra kita strategija. Vis tiek reikia mokinti šunį apsiraminti bet kokiu atveju, jie patys labai sunkiai apsiramina ir nemoka to daryti“, - komentuoja Ž. Penkauskienė.
Specialistė akcentuoja, kad nėra nustatyto amžiaus, iki kada reikia šunį išmokyti tam tikrų komandų ar taisyklių. Svarbiausia - nuoseklus darbas ir klaidų taisymas.
Jei šuo, paliktas namuose, kaukiasi ir turi išsiskyrimo nerimą, rekomenduojama jį užimti: palikti maisto, įjungti radiją ar muziką, apriboti erdvę prie išėjimo, kad šuo nematytų, kaip šeimininkai išeina. Jei problema rimta, reikėtų kreiptis į specialistus.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos iššūkiai Lietuvoje
Nors Lietuvoje sukurta teisinė bazė gyvūnų apsaugai, praktikoje kyla iššūkių. Vienas iš jų - įstatymų nepakankamas taikymas atsakingų institucijų, tokių kaip Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybės ir policija.
Gyvūnų konfiskavimas, nors ir privalomas tam tikrais atvejais, sukelia papildomų sunkumų: sąlygų laikyti konfiskuotus gyvūnus trūkumas, apsunkinta paėmimo tvarka ir pareigūnų kvalifikacijos trūkumas. Dėl vietų trūkumo gyvūnų prieglaudose apsunkinamas gyvūnų realizavimo procesas.
Siekiant veiksmingiau kovoti su žiauriu elgesiu su gyvūnais, siūloma:
- Užtikrinti griežtesnį ir nuoseklesnį baudų taikymą.
- Efektyviai kontroliuoti draudimo laikyti gyvūnus pažeidėjams.
- Sukurti centralizuotą pažeidėjų registrą.
- Suteikti nevyriausybinėms organizacijoms teisę būti proceso dalyvėmis ir atstovauti gyvūnų interesams teisiniuose procesuose.
- Vykdyti viešinimo kampanijas, aiškiai informuojančias apie teisinius atvejus ir pasekmes už žiaurų elgesį su gyvūnais.
- Skatinti valstybinių institucijų požiūrio į gyvūnus pasikeitimą, siekiant, kad jos aktyviau padėtų gyvūnams ir užkirstų kelią žiauriam elgesiui.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) siekia, kad būtų įteisinta galimybė gyvūnų gerovės organizacijoms būti automatiškai pripažintoms nukentėjusiomis bylose dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Tai leistų joms aktyviau dalyvauti teisiniuose procesuose ir ginti gyvūnų interesus.
Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
tags: #baudos #uz #gyvunu #neprieziura