Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau susiduriama su nelegalia prekyba įvairiais maisto produktais, įskaitant ir daržoves. Savivaldybės ir kitos institucijos stengiasi užtikrinti tvarką ir sąžiningą konkurenciją, tačiau prekiautojai, neturintys leidimų, vis dar bando parduoti savo produkciją neleistinose vietose. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios taisyklės galioja prekybai daržovėmis be leidimo, kokios baudos gresia už jų pažeidimą, kur galima legaliai prekiauti savo užaugintomis gėrybėmis, taip pat kokie reikalavimai keliami prekiaujant maisto produktais internetu ir užtikrinant jų saugą bei kokybę.
Maisto tvarkymo veikla ir reikalingi leidimai
VMVT leidimai ir registracija
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atsakydama į klausimus apie prekybą maisto produktais internetu, pabrėžia, kad tais atvejais, kai subjektai neturi tiesioginio kontakto su maistu (pvz., administruoja internetinį puslapį ar kita), pakanka tiesiog užsiregistruoti, t.y. apie numatomą veiklą pranešti VMVT padaliniui, kurio teritorijoje veikla bus vykdoma. Norint vykdyti tokią veiklą, Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo pažymėjimo nereikia.
Tačiau, jeigu maisto tvarkytojas turi tiesioginį kontaktą su maistu (gamina, sandėliuoja, išvežioja ar kita), tokiai veiklai ir maisto tvarkymo (gamybos, sandėliavimo ir pan.) patalpoms reikalingas Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas, kurį galima gauti teritoriniuose VMVT padaliniuose.
Jeigu veikla vykdoma turint Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, papildomo leidimo prekiauti internetu nereikia, tačiau apie šiuos ketinimus būtina informuoti teritorinį VMVT padalinį.
Reikalavimai prekybai internetu
Prekiaujant maisto produktais internetu, labai svarbu užtikrinti, kad produktai pirkėją pasiektų saugūs ir kokybiški. Be to, reikalaujama vartotojams pateikti išsamią informaciją, kad jie galėtų tinkamai pasirinkti prekes. Ženklinimo informacija turi būti tiksli, aiški ir lengvai suprantama vartotojams, išdėstyta valstybine lietuvių kalba internetinėje svetainėje, socialiniame tinkle ar internetinėje parduotuvėje, kuriuose vykdoma ši prekyba.
Jeigu tai padaryti sudėtinga, galima pateikti nuorodą, kur rasti daugiau informacijos, tačiau dėl to vartotojai neturi patirti papildomų išlaidų.
Privaloma nurodyti informaciją:
- Tikslus maisto produkto pavadinimas;
- Sudedamųjų dalių sąrašas (prireikus ir jų kiekiai);
- Grynasis kiekis;
- Už informacijos teikimą atsakingo subjekto (pvz., gamintojo) pavadinimas ir adresas;
- Specialios vartojimo ar laikymo sąlygos;
- Vartojimo instrukcija;
- Kilmės šalis ar vieta.
Be to, prekiaujant alkoholiniais gėrimais, privaloma nurodyti ir faktinę alkoholio koncentraciją, išreikštą tūrio procentais. Nėra būtina iš anksto pateikti tinkamumo vartoti terminų - šią informaciją vartotojai išvys tik gavę konkrečius maisto produktus. Tačiau visais atvejais prekiauti maisto produktais su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais draudžiama. Platinamų internetu produktų kokybė ir sauga neturi skirtis nuo parduodamų parduotuvėje, nes pagrindinis reikalavimas visiems - prekiauti tik saugiais, kokybiškais ir tinkamai paženklintais maisto produktais.
Nelegali prekyba ir jos pasekmės
Daugėja nelegalios prekybos atvejų
Daugėja gyventojų pranešimų socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose apie prekybą įvairiais maisto produktais. VMVT specialistai nuo šių metų pradžios atliko 38 tyrimus, kurių metu buvo nagrinėjami individualūs pranešimai elektroninėje erdvėje. Daugiau kaip 70 % patikrinimų atvejų nustatyta, kad vykdyta veikla yra nelegali. Nuo metų pradžios gauti 97 tokie skundai, trečdalis jų pasitvirtino.
Pavyzdžiui, tiriant ne vieną vartotojo skundą ar analizuojant skelbimus socialiniuose tinkluose ir skelbimų portaluose apie gaminamus ir pristatomus nurodytu adresu „naminius“ patiekalus, įvairius sumuštinius, desertus, kreminės ir miltinės konditerijos gaminius, nustatoma, kad maistas gaminamas namų sąlygomis, neužtikrinamos tinkamos maisto produktų laikymo sąlygos, patalpų ir įrenginių higiena, neaiški įsigytų žaliavų kilmė. Dėl to atsiranda rizika susirgti per maistą plintančiomis ligomis, ir, kaip taisyklė, tokia maisto tvarkymo veikla būna nelegali.
Maisto produktams, kuriuos siūloma įsigyti internetu, taikomi tie patys teisiniai reikalavimai, kaip ir parduodamiems ar tiekiamiems įprastu būdu. Gamintojai ar prekeiviai privalo užtikrinti, kad jų tiekiami rinkai produktai būtų saugūs ir kokybiški.
Prekyba valstybinės reikšmės keliuose
Kelių direkcija atkreipia dėmesį, kad atėjus vasaros, o vėliau ir rudens laikotarpiui valstybinės reikšmės keliuose padaugėja prekyviečių, kuriose prekiaujama užaugintomis ar surinktomis miškuose vasaros ir (ar) rudens gėrybėmis. „Prekyba užsiimantys asmenys kelia pavojų ne tik savo saugumui, bet ir pirkti sustojusiems, kitiems eismo dalyviams. Tokie veiksmai ne tik pavojingi, bet ir baudžiami“, - teigia Kelių direkcija.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi „Keliuose, kelių juostose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo (sutikimo) draudžiama.“ Kelių direkcija, kaip valstybinės reikšmės kelių savininkas, prekiauti šiose vietose leidimų neišduoda. Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, akcentuodamas kiekvieno eismo dalyvio saugumą kelyje, teigia: „Svarbiausia - ne numatytos ir skiriamos baudos, o mūsų sąmoningumas ir supratimas, kad didžiąja dalimi patys esame atsakingi už tai, kaip elgiamės. Juk vieno ar kito asmens klaidos, atsainus požiūris ne tik į savo, bet ir į kitų saugumą, sukelia eismo įvykius, kurie, deja, neretai baigiasi skaudžiais padariniais.“
Neteisėta prekyba Vilniuje ir Kretingoje
Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir tvarką, ėmėsi priemonių prieš nelegalią prekybą prie Kalvarijų turgaus. Po Viešosios tvarkos grupės perspėjimų, dalis prekeivių persikėlė į turgavietę ir prekiauja tam skirtose vietose, kurios pritaikytos prekybai, saugesnės tiek pardavėjams, tiek pirkėjams. Tie nelegalūs prekiautojai, kurie nenorėjo prekiauti teisėtai, tiesiog nutraukė savo neteisėtą veiklą, teigiama savivaldybės pranešime.
Pasak Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko, tokia nelegali prekyba, kuri vykdavo prie Kalvarijų turgaus, nepuošia miesto, o, be to, yra nesąžininga ir neteisinga turguje prekiaujančiųjų atžvilgiu, kurie moka už prekybos vietą. Kartu tai sukelia nepatogumų pėstiesiems ir dviratininkams, kuriems turgaus darbo dienomis sunku prasibrauti pro prekėmis nuklotą šaligatvį. Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos grupės vyresnysis patarėjas Gintaras Leperskas teigė, kad nelegalią prekyvietę prie Kalvarijos turgaus pavyko panaikinti per keletą savaičių. Iš pradžių nebuvo skiriamos piniginės baudos, o kas rytą pareigūnai ateidavo prie prekyvietės ir aiškindavo prekiautojams, kad nei jiems, nei miestiečiams tokia prekyba nėra saugi, informuodavo, kur jie gali prekiauti. Daugelis prekeivių paklausė ir perėjo į legalias prekybos vietas.
Kretingoje susiklostė panaši situacija. Viena kretingiškė, nepanorusi viešinti pavardės, kreipėsi į redakciją, klausdama, ar senyvo amžiaus žmonės, prekiaujantys savo užaugintomis gėrybėmis, turi būti vaikomi kaip nusikaltėliai. Ji atkreipė dėmesį, kad turgus Kretingoje veikia dvi dienas per savaitę, žmonių srautas jame yra sumažėjęs, o kai kuriems senjorams atvykti iki jo yra sudėtinga. Kretingiškė piktinosi, kad policijos pareigūnai, anot jos, ne tik paprašo pasišalinti iš parduotuvių prieigų, bet kartais skiria ir baudas už prekybą neleistinoje vietoje. Ji taip pat dalijosi ir kitų šalių patirtimi, kur, anot jos, gyventojams leidžiama tiesiog gatvėje prekiauti savo užaugintomis daržovėmis, įvairiais gaminiais, pavyzdžiui, sūriu, vynu.
Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas atkreipė dėmesį, kad neleistinoje vietoje prekiaujančių asmenų kontrolė labiau yra viešosios tvarkos specialistų reikalas. Policijos pareigūnai, anot viršininko, prekiaujančiuosius nelegaliai dažniausiai kontroliuoja tuomet, kai gaunamas skundas, tačiau patys savo iniciatyva tokios kontrolės nevykdo. Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė įvardino, kad neleistinose vietose prekiaujančių asmenų kontrolę vykdo tiek policija, tiek viešosios tvarkos specialistai. Pagal nustatytą tvarką prekiauti prie prekybos centrų yra draudžiama. Taip pat kiekviena seniūnija nusistato savo tvarką, kuriose vietose galima prekiauti, tam yra įrengtos prekybos vietos. Prekybai skirtose turgavietėse galima prekiauti ir be leidimo. Jeigu žmogus nori prekiauti ne tam skirtoje vietoje, turi gauti leidimą iš seniūnijos.
Fantastiška drama, Žalgirio mūšis su Fenerbahče ir sezono pabaiga | Ant karštų
Baudos už neteisėtą prekybą
Administracinių nusižengimų kodekso 154 straipsnis numato, kad už neteisėtą prekybą pirmą kartą gali būti skirta bauda nuo 16 iki 30 eurų. Pažeidimams kartojantis bauda gali didėti iki 80 eurų. Savivaldybės administracijos pareigūnui pareikalavus nutraukti neteisėtą prekybą ir nevykdant teisėto pareigūno reikalavimo, galima sulaukti baudos iki 780 eurų.
Baudos už vartotojų klaidinimą ir nesaugius produktus
Importuotojai, pardavę vartotojams 18 tonų vynuogių, užterštų pesticidais, gavo 2,5 tūkst. eurų baudą, o majonezo gamintojai, produkto ženklinimu klaidinę pirkėjus, sumokėjo 300 litų baudą. VMVT specialistai prisipažįsta žinantys, kad skambiais šūkiais, tokiais kaip „Be jokių E“, vartotojai neretai klaidinami. Tačiau gaminiuose dedama tam tikrų cheminių medžiagų ar dažiklių, kurių daugelis yra konservantai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos, dažikliai ir t. t. Daugelis tokių medžiagų gali sukelti alerginę reakciją, ypač vaikams. Dalis vartotojų ignoruoja tokią informaciją ir nekreipia dėmesio į tai, kas sudaro produktą - dažniau domina kaina, todėl vartotojai apgaudinėjami.
Pavyzdžiui, rasta baklažanų, kurių etiketėse nurodytas „ekologiškas“ ženklinimas. Tačiau importuotojas negalėjo pateikti tai įrodančių dokumentų, kadangi tai buvo tokie patys baklažanai, kaip ir visoje Europoje. Už tokius pažeidimus importuotojams skiriamos nuo 500 iki 5 tūkst. litų baudos. Vidurkis siekia 2,5 tūkst. litų. Už melagingą informaciją ant pakuotės nubausta bendrovė „Veiverių skonis“. jai buvo nurodyta nedelsiant pašalinti iš rinkos ir saugiai utilizuoti partiją „Veiverių majonezo be konservantų“. Patikrinus nustatyta, kad vartotojams nurodyta netiksli majonezo sudėtis, rasta konservantų, riebumas ir kita, ko negalėjo suvalgyti. Vartotojų apgaudinėjimas - išplitęs reiškinys. Per kelis mėnesius Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VVMT) aptiko daugiau kaip 3 tūkst. skundų, iš jų 40 proc. susijusių su tuo, kad vartotojai apgaudinėjami. Dėl netinkamo maisto produktų ženklinimo sulaukta 140 pranešimų, iš jų 56 proc. pasitvirtino.
VVMT Informacinių sistemų ir informacijos skyriaus vyr. specialistė paminėjo, kad baudos gamintojams, klaidinantiems vartotojus, skiriamos pagal padarytos žalos dydį. Dažniausiai nustatoma, kad gamintojai nesilaiko ženklinimo reikalavimų. Baudos gali būti nuo 100 iki kelių tūkstančių litų. Tačiau žmonių patirtos žalos niekas neatlygina. Vartotojų asociacijų atstovai teigia, kad vartotojams lieka vienintelė galimybė gintis - paduoti gamintojus į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Priminė, kad Lietuvoje tokių bylų patirtis labai menka. Žinoma vos kelis atvejus, kai asociacijos bandė bylinėtis. Specialistai pripažįsta, kad pasiekusios tikslą bylos atgrasytų nuo viešojo intereso pažeidimo. Specialistai ragina kreiptis į juos su tokia informacija. Tad gaminių kokybę paprastai tiria maisto ir veterinarijos tarnyba. „Vartotojai dėl tokių dalykų į mus nelabai ir kreipiasi. Galima kviesti juos inicijuoti“ - teigia specialistai.
Specialistų teigimu, maisto produktai be konservantų dar nereiškia, kad jie - ekologiški. Ant ekologiškų produktų pakuotės yra sertifikatą patvirtinantis ženklas. VVMT pernai dėl ekologiškų maisto produktų gavo 6 vartotojų skundus. Vienas vartotojas ekologiškose kruopose aptiko kirminų ir vabzdžių, tačiau atlikus tyrimą kenkėjų nerasta. „Kitas vartotojas skundėsi nekokybiškais ekologiškais traškučiais, tačiau pažeidimų nenustatyta.“ - dėstė specialistė. Dažniausiai skundai būna susiję su produktais, kurie nėra sertifikuoti VšĮ „Ekoagros“. Ekologiškumo produkto kriterijus reiškia, kad produktui keliami didžiuliai reikalavimai, kuriuos tikrina „Ekoagros“ ekspertai. Pavyzdžiui, ekologiškų produktų negalima auginti nei per 250 metrų nuo autostrados ar gatvės, siekiant išvengti panašių teršalų. Pasak specialistų, kartais dėl nežinojimo pakenkiama produkto kokybei, pavyzdžiui, augino arbatžoles pagal visus reikalavimus, tinkamu atstumu nuo kelio.
Legalios prekybos vietos Vilniuje ir Kretingoje
Prekybos sąlygos Kalvarijų turguje
Kalvarijų turguje yra įrengtos vietos prekybai savo užaugintomis daržovėmis, vaisiais, gėlėmis, medumi. Prekeiviai už prekybos vietą per dieną moka simbolinę 2 eurų rinkliavą. Prekes jie gali išdėstyti ant stalų, o nuo lietaus saugo stogas. Jadvyga Kniežienė pasakojo, kad kartais šioje vietoje močiučių, norinčių parduoti uogas ar daržoves, netrūksta. J. Kniežienė mano, kad nedidelė turgavietė įrengta geroje vietoje, ir džiaugėsi, kad neleidžiama prekiauti prie parduotuvių. Pas Jadvygą braškių pirkti atėjęs ir pabendrauti linkęs Stanislovas Kaktys sakė, kad kita Savanorių gatvėje esanti privati turgavietė tarp prekiautojų neprigijo: „Nesu matęs nė vieno prekiautojo. Kiek girdėjau, ten nepatogu - turgavietė labiau nutolusi nuo gatvės.“
Kitos vietos Vilniuje, kur galima prekiauti
Savo užaugintais vaisiais, daržovėmis, medumi galima prekiauti ne tik Kalvarijų, bet ir Halės, Karoliniškių, Šeškinės, Justiniškių, Lazdynų, Naujosios Vilnios, Gariūnų, Benedikto ir kituose turguose.
Sendaikčiais be leidimo galima prekiauti prie „Compensa“ arenos Kernavės g. 84, prie Antakalnio g. 38A, Antakalnio g. 128, Nemenčinės pl. 7, Ateities g. 44, Pašto g. 19, Justiniškių g. 80 ir 86, Sausio 13-osios g. 2, greta prekybos centro „Iki“ Jonažolių g. 1, prie Palydovo g. 2, Pramonės g. 44, Vandens g. 9, Agrastų g. 16, Subačiaus g. 111, Lazdynų Pelėdos skvere, prie Širvintų g. 82, Balsių, Ragučio ir Bubilo gatvių sankirtoje, Balsių mitologiniame parke, tarp namų Savanorių pr. 62 ir 68, prie Žirmūnų g. 145. Visas vietas, kuriose galima vykdyti prekybą be leidimo, gali nurodyti seniūnijų darbuotojai.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad prekiauti be leidimo savo užaugintomis uogomis, vaisiais, daržovėmis ir gėlėmis gali tik toje savivaldybėje savo gyvenamąją vietą deklaravę žmonės ir turintys pažymėjimą, kad yra:
- Pensininkai
- Asmenys su negalia
- Moksleiviai
- Studentai
- Ieškantys darbo ir registruoti Užimtumo tarnyboje
Prekybos sąlygos Kretingoje
Kretingoje, Savanorių gatvėje, prie Savivaldybės esančioje turgavietėje sutikta sūnaus užaugintomis braškėmis prekiaujanti Jadvyga Kniežienė pasakojo, kad kartais šioje vietoje močiučių, norinčių parduoti uogas ar daržoves, netrūksta. Tam skirtos turgavietės Kretingoje, Savanorių gatvėje, prie Savivaldybės esančioje turgavietėje, yra tinkamai įrengtos. Prekybai skirtose turgavietėse galima prekiauti ir be leidimo. Jeigu žmogus nori prekiauti ne tam skirtoje vietoje, turi gauti leidimą iš seniūnijos.
Maisto gamintojai namuose: galimybės ir reikalavimai
Prekybos centruose, kepyklėlėse ir kavinėse siūlomi pramoniniu būdu pagaminti kulinarijos bei konditerijos gaminiai atrodo tikrai viliojančiai, tačiau po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) organizuotos apklausos metu, didžioji dauguma apklaustųjų išreiškė norą įsigyti ir rankų darbo namų gamybos produktų. Maisto gamintojų namuose susidomėjimas taip pat buvo didelis, kadangi pradėti verslą paprasčiausiai iš namų virtuvės sumažintų tiek investicijas, tiek ir kaštus pradedančiajam verslininkui. Galimybė, savo hobį paversti pajamas nešančia veikla, paskatintų net tik žmonių verslumą, tačiau ir sumažintų nelegalių, kurie nekontroliuojami gali būti nesaugūs varotojams, maisto produktų kiekį rinkoje.
Registruoti maisto tvarkymo subjektai, norintys legaliai prekiauti savo rankomis namuose gaminamus maisto produktus, privalo turėti higienos pažymėjimus ir laikytis higienos normų, o taip pat sudaryti sąlygas VMVT inspektoriams atlikti maisto tvarkymo vietos patikrinimus, taip užtikrinant maisto saugumą. Prevencija, švietimas ir kontrolė daro didžiausią įtaką siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą, todėl tokių paslaugų legalizavimas tikrai prisideda prie visuomenės gerovės.
Reikalingi dokumentai ir kursai
Reikalingus dokumentus maisto tvarkymo subjekto registravimui galite rasti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tinklapyje, kuriuos pateikti reikia į atitinkamą VMVT teritorinį departamentą. Taip pat privaloma išklausyti higienos žinių ir įgūdžių kursus ir turėti higienos pažymėjimą (vis dar dažnai Lietuvoje vadinamą žalia kortele). Tobulėjant informacinėms technologijoms, keičiantis žmonių poreikiams, higienos kursai organizuojami ne tik kontaktiniu, bet ir nuotoliniu būdu. Higienos pažymėjimą galite įsigyti „Mano pažyma“ svetainėje, pasirinkę Higienos įgūdžių darbui su maistu kursą, net neišvykę iš namų. Šiuose mokymuose būsite supažindinti ne tik su pagrindiniais higienos reikalavimais taikomais dirbantiesiems maisto gamybos bei prekybos srityje, bet ir gausite papildomos informacijos, kuri padės jums užpildyti maisto tvarkymo subjekto registravimui reikiamus dokumentus.
Produkcijos kiekio reikalavimai
Reikia laikytis nustatytų produkcijos kiekio reikalavimų. Pavyzdžiui, jei ketinsite gaminti konditerinę produkciją, kurios vieneto svoris neviršys 250 gramų (rageliai, meduoliai, keksai, pyragaičiai ir kita), šių per dieną galėsite pagaminti iki 100 vienetų. Kalbant apie sveriamus duonos ar pyragų gaminius (sausainiai, kūčiukai, džiūvėsiai), šių kiekis per dieną negali būti didesnis nei 7 kilogramai. Analogiški kiekio reikalavimai galios ir namuose paruoštiems bei klientams parduodamiems patiekalams. Maistą gaminantys asmenys, įteisinę savo veiklą, gali drąsiai reklamuoti produktus ir paslaugas bei, praplėtę klientų ratą, padidinti savo pajamas. Realią naudą patiria ir vartotojai, kurie dėl padidėjusios pasiūlos, turi platesnę pasirinkimo galimybę.
tags: #baudos #dytis #prekiajant #be #sanitarinio #leidimo