Žvejyba - populiari veikla Lietuvoje, leidžianti mėgautis gamta ir pailsėti. Tačiau ji yra griežtai reguliuojama, siekiant apsaugoti vandens telkinius ir jų išteklius. Kiekvienas žvejys privalo laikytis nustatytų taisyklių ir turėti galiojančius dokumentus. Žvejojant be leidimo arba pažeidžiant žvejybos taisykles, gali grėsti rimtos bausmės. Tinkamas įstatymų laikymasis ne tik padeda išvengti baudų, bet ir prisideda prie gamtos apsaugos. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios baudos gresia už žvejybą be leidimo ir kitus pažeidimus, bei pateiksime naudingų patarimų, kaip jų išvengti.
Žvejo mėgėjo bilietas: Būtinybė ir galiojimas
Žvejo mėgėjo bilietas yra būtinas dokumentas kiekvienam, norinčiam teisėtai žvejoti Lietuvoje. Šis bilietas leidžia teisėtai žvejoti įvairiuose vandens telkiniuose, laikantis nustatytų taisyklių ir nuostatų. Žvejo mėgėjo bilietas Lietuvoje galioja dvejus metus nuo jo išdavimo datos. Pavyzdžiui, jei bilietas išduotas 2024 m. balandžio mėn., jis galioja iki 2026 m. balandžio mėn.
Žvejo mėgėjo bilietas yra asmeninis dokumentas ir negali būti perduodamas kitiems asmenims. Kiekvienas žvejo mėgėjo bilietas gali turėti nustatytus žvejybos kvotas, reguliuojančias, kiek laiko galima žvejoti ir kokių rūšių žuvis leidžiama laisvai laikyti.
Kaip įsigyti žvejo mėgėjo bilietą?
Viena patogiausių būdų įsigyti bilietą yra per oficialią Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (ALIS) internetu. Žvejo mėgėjo bilieto kaina gali skirtis priklausomai nuo sezono ir kitų veiksnių. Atnaujinimą taip pat galima atlikti internetu arba fizinėse parduotuvėse, pateikiant reikalingus dokumentus ir apmokant atnaujinimo mokestį.
Žvejo mėgėjo bilietus, suteikiančius teisę žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą ir neorganizuojama limituota žvejyba (neišnuomotuose vandens telkiniuose), galima įsigyti ir kitais būdais:
- „Perlas“ terminaluose;
- „Maximos“ kasose;
- „Narvesen“ kioskuose;
- „Lietuvos spaudos“ kioskuose;
- Telefonu parašius SMS žinutę. Pastaruoju būdu įsigytas leidimas bus matomas ir Aplinkosaugos leidimų informacinėje sistemoje (ALIS). SMS žinute galima užsisakyti tik žvejo mėgėjo bilietą, suteikiantį teisę žvejoti neišnuomotuose vandens telkiniuose ir galiojantį dvi paras. Leidimas kainuoja 1,4 EUR, SMS apmokėjimo paslauga - 0,95 EUR. Visa kaina - 2,35 EUR. SMS žinutę reikia siųsti trumpuoju numeriu 1670, įrašius raktinį žodį ALIS ir nurodžius vardą, pavardę ir visą asmens kodą. Pavyzdžiui: ALIS Vardenis Pavardenis ***********. Svarbu teisingai nurodyti asmens, kuriam perkamas bilietas, duomenis.
Nusprendę, kuriame tvenkinyje žvejosite, ALIS sistemoje pagal rajonus galite pasitikrinti, ar išsirinktas tvenkinys yra išnuomotas. Jeigu ieškomo tvenkinio pavadinimo sąraše nerandate, galite drąsiai pirkti žvejo mėgėjo bilietą, skirtą žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą ir neorganizuojama limituota žvejyba. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija savo interneto svetainėje skelbia rajonų draugijų (skyrių) naudojamus vandens telkinius. Norint žvejoti šiuose tvenkiniuose, būtina įsigyti žvejo mėgėjo kortelę.
Nemokama žvejyba: Kas turi teisę ir kokios sąlygos?
Lietuvoje nemokamai žvejoti be žvejo mėgėjo bilieto arba žvejybos leidimo lygiomis teisėmis, kaip ir įsigiję leidimus asmenys, gali:
- Asmenys iki 18 metų (vaikai iki 18 m. gali žvejoti visuose valstybiniuose vandens telkiniuose nemokamai).
- Valstybinio socialinio draudimo pensininkai (negalioja gaunantiems pareigūnų ir karių pensijas).
- Asmenys, turintys negalią (nedarbingumo lygis nesvarbus, svarbu turėti žvejybos vietoje neįgaliojo pažymėjimą).
- Kiekvienas valstybinių švenčių dienomis, pvz., per Vasario 16 d., Kovo 11 d., Liepos 6 d. ir Rugpjūčio 15 d.
Nemokamą žvejybos teisę turintys asmenys gali žvejoti visur, išskyrus privačius dirbtinius vandens telkinius. Svarbu turėti su savimi nemokamą žvejybos teisę patvirtinantį dokumentą, pvz., valstybinio socialinio draudimo pensininko pažymėjimą ar neįgaliojo pažymėjimą, bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Telkiniuose, kuriuose organizuojama limituota žvejyba, gali būti nustatytos kitokios limituotos žvejybos reguliavimo priemonės ir sąlygos.
Baudos už žvejybos pažeidimus: Aktualūs Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pakeitimai
Nepaisyti bilieto galiojimo ar žvejybos taisyklių gali lemti griežtas baudas. Nuo liepos 2 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, kuriais sugriežtintos baudos fiziniams asmenims už žvejybos pažeidimus.
| Pažeidimas | Baudos dydis (EUR) | Papildomos sankcijos |
|---|---|---|
| Žvejyba neturint dokumento, įrodančio teisę žvejoti (žvejo mėgėjo bilieto ar leidimo) | Nuo 30 iki 90 | Laimikio konfiskavimas |
| Žvejyba draudžiamais žvejybos įrankiais, būdais ar draudžiamoje vietoje | Nuo 600 iki 1500 | Laimikio ir įrankių konfiskavimas |
| Žvejyba draudžiamu metu (neršto periodu) | Nuo 120 iki 300 | Laimikio ir įrankių konfiskavimas |
| Neteisėtas žvejojimas saugomose teritorijose | Nuo 100 iki 500 | Laimikio ir įrankių konfiskavimas |
| Retų ar saugomų rūšių žuvų gaudymas | Nuo 300 iki 1000 | Gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė |
| Žvejyba be reikalingų žvejybos įrankių registracijos | Nuo 100 iki 300 | – |
| Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas (pvz., automobilių statymas per arti vandens) | Nuo 57 (pagal ATPK 55 str.) iki žymiai didesnių baudų | Gali būti konfiskuoti žvejybos įrankiai ir įnagiai |
| Žvejyba dideliais kiekiais (pramoniniu būdu) | Iki 3000 | Transporto priemonių, įrankių konfiskavimas |
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai reguliariai rengia reidus ir tikrina žvejus. Nors numatytos nemenkos baudos, pažeidimų nemažėja.
Svarbiausi žvejybos reikalavimai ir taisyklės Lietuvoje
1. Žvejybos leidimas
Norint teisėtai žvejoti Lietuvoje, būtina turėti galiojantį žvejybos leidimą arba žvejo mėgėjo bilietą. Prieš žvejodami, įsitikinkite, kad turite visus reikiamus dokumentus ir jie galioja toje vietoje, kurioje planuojate žvejoti.
2. Žvejybos vietos pasirinkimas
Žvejyba draudžiama saugomose gamtos teritorijose, draustiniuose ežeruose ar upėse, taip pat tam tikruose vandens telkiniuose, kuriuose galioja specialūs apribojimai. Prieš žvejojant visuose Lietuvos ežeruose, upėse ir jūroje rekomenduojama pasitikrinti, ar nėra draudžiamų zonų arba laikino žvejybos apribojimo. Žvejybos apribojimai dažnai keičiasi pagal sezoną, todėl svarbu nuolat tikrinti naujausius duomenis. Privačiame vandens telkinyje galima žvejoti tik su savininko(-ų) leidimu ar įsigijus leidimą.
3. Teisėti žvejybos metodai ir įrankiai
Lietuvoje galioja griežtos taisyklės dėl žvejybos įrankių naudojimo. Pavyzdžiui, žvejyba su tinklais, žeberklais ar elektriniais prietaisais yra draudžiama mėgėjų žvejyboje. Būtina naudoti leidžiamus žvejybos įrankius, tokius kaip meškerės, žvejo krepšiai ir kt. Vienu metu žvejas gali naudoti ne daugiau nei šešis kabliukus. Išimtys taikomos tik stintų ir seliavų žvejyboje, kurioje naudojama ne daugiau nei 12 kabliukų.
Atkreipiame dėmesį, kad žvejojant iš vandens transporto priemonės, vienas žvejys vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip dvi meškeres, išskyrus atvejus, kai žvejojama su inkaru ar kitomis priemonėmis sustabdytos vandens transporto priemonės.
Skrituliai atviro vandens sezono metu yra draudžiami. Du skritulius galima naudoti gaudant nuo ledo.
Pagal šiuo metu galiojančias mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles galima pagauti ir pasiimti dvi lydekas nuo 50 cm iki 80 cm. Lydekas, kurios yra didesnės nei 80 cm, reikia iš karto paleisti atgal į tą patį vandens telkinį. Parduoti mėgėjų žvejybos būdu sugautomis žuvimis ir iš jų pagamintais produktais yra draudžiama.
Aplinkosaugos reikalavimai plaukiojant vandens transporto priemonėmis
Apribojimai vandens transporto priemonėms taikomi siekiant mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, savaeigės plaukiojimo priemonės sukeltas triukšmas ir bangavimas trikdo paukščius perėjimo metu.
Ruošiantis plaukioti vidaus degimo variklį turinčiomis plaukiojimo priemonėmis (t. y. savaeigėmis vandens transporto priemonėmis, pvz., valtimis su varikliu, kateriais ir kt.) vandens telkiniuose svarbu pirmiausia įvertinti, kur, kada ir kaip tai galima daryti, atsižvelgti į plaukiojimo priemonės variklio galingumą, vandens telkinio dydį ir ar telkinys yra saugomoje teritorijoje. Aplinkos apsaugos departamentas parengė išsamią informaciją apie svarbiausius reikalavimus plaukiojant įvairiomis plaukiojimo priemonėmis specialioje atmintinėje. Šių metų gegužę įsigaliojo draudimas Sartų regioninio parko vandens telkiniuose (pvz., Sartų ežere) plaukioti savaeigėmis vandens transporto priemonėmis, norint apsaugoti perinčius paukščius. Burinės jachtos registruojamos nuo 6 m ilgio, o valtys ir kateriai, kurie yra varomi pakabinamu varikliu, registruojami, kuomet naudojamo pakabinamojo variklio galingumas (elektrinių ir vidaus degimo) viršija 19 kW (25 AG). Registracija taip pat yra privaloma, kai vykdoma komercinė veikla.
Asmenims, nesilaikantiems aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, numatyta atsakomybė priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio gali siekti nuo 150 iki 3000 eurų. Taip pat už tam tikro pobūdžio pažeidimus gali būti skiriamas savaeigės plaukiojimo priemonės konfiskavimas. Išsamesnę informaciją rasite Administracinių nusižengimų kodekso 267 straipsnyje.
Kaip išvengti baudos už žvejybos pažeidimus?
Supratimas apie bilieto galiojimo laiką, įsigijimo procesą, sąlygas ir galimas pareigas padeda žvejams mėgautis žvejyba, gerbiant gamtos išteklius ir laikantis įstatymų. Siekiant išvengti nemalonių finansinių sankcijų, svarbu laikytis visų reikalavimų. Štai keletas patarimų:
- Prieš žvejodami įsitikinkite, kad turite leidimą. Žvejybos leidimas yra privalomas dokumentas. Įsitikinkite, kad jūsų leidimas galioja ir apima tą vietą, kurioje planuojate žvejoti. Žvejojant su savimi reikia turėti tame vandens telkinyje galiojantį žvejybos leidimą (arba elektroninio žvejybos leidimo numerį) ir dokumentą, leidžiantį nustatyti asmens tapatybę arba nemokamos žvejybos teisę patvirtinantį dokumentą.
- Pasirinkite teisėtas žvejybos vietas. Prieš pradėdami žvejybą, sužinokite, ar vieta, kurioje norite žvejoti, yra teisėta. Patikrinkite, ar tai nėra draudžiama teritorija, pvz., saugomos gamtos zonos, draustiniai ežerai ar upės.
- Naudokite teisėtus žvejybos įrankius. Visada žvejokite su taisyklių atitinkančiais įrankiais. Naudojant neteisėtus įrankius, pvz., draudžiamus tinklus, galite ne tik pažeisti įstatymus, bet ir užteršti aplinką. Atsakingai rinkitės žvejybos metodus, laikykitės žvejybos laikotarpių ir išmetimo normų.
- Būkite atsakingi ir laikykitės žvejybos taisyklių. Visada sekite vietines žvejybos taisykles ir laikykitės nustatytų žvejybos limitų. Neteisėtas žvejybos metodų ar įrankių naudojimas ne tik sukelia baudas, bet gali turėti ir rimtų aplinkosaugos pasekmių.
- Susipažinkite su taisyklėmis. Prieš vykstant žvejoti, verta pasitikrinti galiojančias taisykles Aplinkos apsaugos departamento svetainėje. Ten rasite ir žvejybos kalendorių, kuriame galite pasitikrinti, kokiu laikotarpiu, kokio dydžio žuvis ir kiek jų galima gaudyti. Išsamią informaciją rasite ir Aplinkos apsaugos departamento parengtose žvejybos atmintinėse.
Ką daryti vandens telkinyje radus neteisėtų žvejybos įrankių?
Pastebėjus vandens telkinyje draudžiamus žvejybos įrankius (pvz., tinklus, ežerines gaudyklės), kurie nepažymėti plombomis ar plūdurais, jų neiškite, neplėšykite ar neneškite į krantą. Nedelsiant praneškite apie radinius skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Išimdami juos iš vandens telkinių, rizikuojate tapti įtariamaisiais dėl galimai neteisėtos žvejybos. Jei turite galimybę, nustatykite tinklo koordinates, kad aplinkosaugos institucijos lengviau jį surastų.
Primename, kad žvejoti arčiau kaip 10 m atstumu nuo tinklinių ne mėgėjų žvejybos įrankių, pažymėtų laikantis žvejybos įrankių ženklinimo tvarkos, yra neleistina. Šiuo metu vandens telkiniuose tokius žvejybos įrankius galima pastebėti dažniau, nes nuo birželio pradžios atliekami įvairūs moksliniai žuvų išteklių tyrimai.
Kur kreiptis iškilus aplinkosaugos klausimams?
Jei kyla aplinkosaugos klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022.
tags: #baudos #be #zvejo #bilieto