Bauda - tai piniginė priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti už padarytą pažeidimą, bet ir paskatinti asmenį atitaisyti padarytą žalą ar kitokiu būdu kompensuoti savo veiksmus. Nors bauda yra viena seniausių ir dažniausiai taikomų baudžiamojo poveikio priemonių, jos taikymo praktika Lietuvoje ir kitose šalyse turi savų ypatumų, privalumų ir trūkumų.
Baudos teisiniai pagrindai ir klasifikacija
Baudos apibrėžimas ir tikslas
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau - BK) numato baudą kaip vieną iš pagrindinių baudžiamojo poveikio priemonių. Pagal BK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis, bauda yra teisėta ir gali būti skiriama už padarytus nusikaltimus. Jos požymiai formuluojami BK 47 straipsnyje. Bauda yra teismo skiriama piniginė bausmė, nukreipta į asmens turtinę padėtį, siekiant priversti jį sumokėti už padarytą nusikalstamą veiką.
Baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę. Pagal 47 straipsnio 2 dalį, bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais.
Baudos numatymas sankcijose ir juridiniams asmenims
LR BK, atsižvelgiant į 2011 m. liepos 5 d. pakeitimus, numato baudą 227 sankcijose iš 422 galimų, t. y. ji numatyta truputį daugiau nei pusėje visų sankcijų (54 proc.). Analizuojant baudos numatymą straipsnių sankcijose pagal nusikalstamos veikos klasifikacinę kategoriją, rezultatai yra šie:
- Baudžiamiesiems nusižengimams sankcijose - 100 proc. (ji numatyta visose 45 sankcijose).
- Nesunkiems nusikaltimams sankcijose - 81,4 proc. (131 sankcijoje iš 161 sankcijos).
- Apysunkiams nusikaltimams sankcijose - 42,7 proc. (44 sankcijose iš 103).
- Sunkims nusikaltimams sankcijose - 9,3 proc. (7 sankcijose iš 75).
- Labai sunkiems nusikaltimams sankcijose bauda nenumatoma.
Profesoriaus V. Piesliako nuomone, vienas iš svarbiausių baudžiamojo poveikio priemonių praktinio taikymo aspektų yra tai, kaip dažnai ji minima įstatymo sankcijose. Atlikto tyrimo duomenimis, bausmė numatyta visose BK straipsnio sankcijose sudaro tik 54 proc., o laisvės atėmimo bausmė - net 89,33 proc. visų sankcijų.
Analizuojant 2006-2010 m. Lietuvoje paskirtų bausmių statistiką, bausmė taikyta vidutiniškai 30,66 proc. atvejų, o laisvės atėmimo bausmė - apie 43,98 proc. Pastebėtina, kad šiuo metu Lietuvos praktikoje bauda yra dažniausiai taikoma alternatyva laisvės atėmimui. Pavyzdžiui, laisvės apribojimo bausmė per minėtą laikotarpį teismai vidutiniškai skyrė 13,96 proc. visų paskirtų bausmių, o viešieji darbai - tik 2,22 proc.
Nuo 2011 m. liepos 5 d. viešasis teisių atėmimas ir teisė dirbti tam tikrus darbus arba užsiimti tam tikra veikla laikomos ne bausmėmis, o baudžiamojo poveikio priemonėmis.
Pagal BK 43 straipsnį, bauda skiriama ir juridiniams asmenims už padarytus nusikaltimus. Juridiniam asmeniui nustatoma nuo 200 iki 100 000 MGL dydžio bauda. Jeigu juridinio asmens metinės pajamos iki nusikaltimo padarymo ėjusiais metais viršijo 300 000 MGL, jam skiriama nuo 2 iki 15 procentų metinių pajamų, gautų iki nusikaltimo padarymo ėjusiais metais, dydžio bauda.
Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas skiriama bauda negali būti mažesnė negu nustatyto nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis. Kai yra keli baudos dydžio apskaičiavimo kriterijai, skiriamos baudos dydis apskaičiuojamas pagal tą, kurio vertė, išreikšta pinigais, yra didžiausia.
Baudos taikymo praktika ir iššūkiai
Teismų praktikos problemos
Teismų praktikoje, taikant baudą, susiduriama su nemažai problemų. Dažnai nepakankamai įvertinamas kaltinamojo mokumas, t. y. ar jis sugebės sumokėti paskirtą piniginę sumą. Manytina, kad problema slypi baudos dydžio nustatymo mechanizme, kuris šiuo metu nėra tiesiogiai susietas su aiškiais objektyviais kriterijais.
Nors nemažai sankcijų už nusikalstamas veikas nustato švelniausią galimą bausmę - baudą (pvz., BK 178 straipsnio 2 dalis už vagystę numato baudą, areštą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų), teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, visų pirma turės apsvarstyti galimybę skirti baudą. Tačiau dėl baudos ekonominio pobūdžio jos poveikis ir griežtumas priklauso nuo kaltininko socialinės charakteristikos ir turtinės padėties. Jeigu teismas nusprendžia, kad asmeniui dėl turtinės padėties tokia bausmė yra netinkama, jis, vadovaudamasis sankcijos struktūra, turės paskirti griežtesnę bausmę.
Baudos vykdymo sunkumai
Kalbant apie baudą, taip pat nemažai problemų kyla jos vykdymo procese. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Tai rodo, kad baudos vykdymas yra viena iš pagrindinių problemų, susijusių su baudos bausme, reikalaujančių nuodugnios analizės.
Baudos palyginimas su alternatyviomis bausmėmis
Baudos ir viešųjų darbų palyginimas
Viešieji darbai ir bauda yra labai skirtingos savo turiniu ir pobūdžiu, todėl vien tik iš jų vietos bausmių rūšių sąraše yra sudėtinga nuspręsti, kuri jų yra griežtesnė. Pirmiausia, bausmių griežtumo vertinimas labai priklauso nuo pažeidėjo, jo socialinio ir ekonominio statuso. Antra, bauda yra ekonominio, o viešieji darbai yra socialinio pobūdžio baudžiamosios atsakomybės poveikio priemonė. Abi bausmės yra panašios tuo, kad naudą gauna valstybė: baudos atveju nuteistasis sumą sumoka į valstybės biudžetą, o viešųjų darbų bausmės esmė - neatlygintinas nuteistojo darbas visuomenės labui.
Nagrinėjant baudos santykį su viešaisiais darbais, galima išskirti kelis baudos privalumus viešųjų darbų atžvilgiu:
- Apribojimų nebuvimas: Viešųjų darbų atveju yra apribotas asmenų ratas, kuriems gali būti skiriami tokio pobūdžio darbai (pvz., dėl neįgalumo, nėštumo, sunkios ligos). Tuo tarpu baudos atveju tokių apribojimų nėra.
- Suderinamumas su darbu: Viešieji darbai gali trukdyti nuteistojo darbui, kas neleidžia pasiekti bausmės tikslų. Bauda tokio konflikto nesukelia.
Kita vertus, viešieji darbai turi privalumų, lyginant su bauda:
- Asmeninės atsakomybės užtikrinimas: Viešųjų darbų atveju yra labiau užtikrinama asmeninė atsakomybė, nes visas procesas yra kontroliuojamas ir sunkiai įsivaizduojama, kad bausmę atliktų ne nuteistasis, o kitas asmuo. Tuo tarpu baudą gali sumokėti tretieji asmenys, ir tai būtų sunku patikrinti.
- Nuolatinis pataisos poveikis: Baudos specifinė ypatybė yra tai, kad vykdant šią bausmę nuteistajam pataisos priemonės poveikis netaikomas nuolat. Nuolatinis pataisos priemonės poveikis per neatlygintiną darbą visuomenės labui sudaro geresnes sąlygas pasitaisyti ir įgyti įprotį nuolat dirbti.
Baudos ir laisvės apribojimo palyginimas
Kaip ir nagrinėjant baudos ir viešųjų darbų santykį, pirmiausia svarbu atskleisti baudos privalumus laisvės apribojimo bausmės atžvilgiu.
- Ekonomiškumas valstybei: Bauda yra ekonomiškesnė valstybei, nes ji nieko nekainuoja, o atvirkščiai - atneša finansinių pajamų į biudžetą. Tuo tarpu vykdant laisvės apribojimo bausmę, valstybė patiria išlaidų dėl probacijos tarnybos darbo su nuteistaisiais, padedant jiems integruotis į visuomenę.
- Paprastesni reikalavimai: Asmeniui, nuteistam pinigine bausme, keliamas vienintelis reikalavimas - sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Laisvės apribojimas nustato laisvės suvaržymus nuteistajam, gali apimti kelias bendrai privalomas pareigas, draudimus ir įpareigojimus (pvz., nekeisti gyvenamosios vietos, draudimas lankytis tam tikrose vietose).
Administracinės baudos ir jų apmokėjimas
Bendroji informacija ir baudos perrašymas
Modernizuotas Informatikos ir ryšių departamento Elektroninių paslaugų portalas veikia nuo 2022 m. vasario 1 d. Asmuo, prisijungęs prie Elektroninių paslaugų portalo, savo asmeninėje paskyroje gali matyti jo padarytų administracinių nusižengimų sąrašą, kuriuose yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas ar priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, bei susiformuoti šių nusižengimų išrašus. Paskyrus baudą, pažeidėjui jo nurodytais el. pašto adresais išsiunčiamas pranešimas apie priimtą nutarimą.
Jeigu transporto priemonės vairuotojas ne pats vairavo automobilį, jis turi nurodyti konkretų asmenį parašęs laišką el. paštu, kuris nurodytas atsiųstame protokole, arba prisijungęs prie savo paskyros minėtame portale. Portale galima užpildyti asmens duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamosios vietos adresą, vairuotojo pažymėjimo numerį, išdavimo datą ir išdavusios institucijos pavadinimą. Esant galimybei, pateikite el. pašto adresą.
Svarbu žinoti, kad jei baudą savininkas perrašo tikrajam kaltininkui, o nuotraukoje yra užfiksuota, kad transporto priemonę vairuoja savininkas, tačiau bandoma nurodyti kitą asmenį, tai yra teisingos informacijos nepateikimas. Asmenų kliudymas administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui atlikti procesinius veiksmus užtraukia baudą nuo 30 iki 170 eurų. Melagingas ar žinomai neteisingas vertimas administracinio nusižengimo byloje, vengimas ar atsisakymas duoti liudytojo parodymus, įrodymų naikinimas ar slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais arba kitokia apgavystė administracinio nusižengimo byloje užtraukia baudą nuo 300 iki 860 eurų.
Administraciniu nurodymu siūlomos baudos dydis lygus pusei didžiausios minimalios baudos, o kai asmuo padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą atitinkamuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose, - didžiausia minimali bauda, nustatyta šio kodekso straipsniuose, pagal kuriuos kvalifikuojama asmens veika. Surašant administracinį nurodymą už administracinius nusižengimus, už kuriuos gali būti skiriamas asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas, ši administracinio poveikio priemonė nesiūloma, išskyrus kodekso nustatytus atvejus.
Baudų informacijos paieška ir apmokėjimas per „Mano VMI“
Asmuo, padaręs pažeidimą ir esantis e. VMI autorizuotų paslaugų srities „Mano VMI“ vartotoju, prisijungęs prie „Mano VMI“, pradžios lango skiltyje „Mokesčiai ir baudos“ gali peržiūrėti aktualią informaciją apie administracinių baudų prievoles:
- paskirtas baudas;
- nusižengimo padarymo datą;
- baudų sumas;
- sumokėjimo terminus;
- neapmokėtas sumas;
- nuorodą į teisės aktą, pagal kurį skirta administracinė bauda.
Detalią prievolių informaciją galima peržiūrėti paspaudus vieną iš prievolių nuorodų. Pateikiama detali prievolių mokėjimo informacija pagal atskirus įmokos kodus.
Administracinio nusižengimo (AN) baudą galima apmokėti elektroniniu būdu prisijungus prie „Mano VMI“ -> „Mokesčiai ir baudos“ -> „Administracinės baudos“, paspaudus aktyvų mygtuką „Sumokėti“. Apmokant baudą iš meniu punkto „Administracinės baudos“, pažeidimo identifikacinis kodas (ROIK) į paskirtį įkeliamas automatiškai ir įmoka teisingai įskaitoma baudai už administracinį nusižengimą padengti.
Atkreipiamas dėmesys, kad dėl baudų už administracinius teisės pažeidimus (ATP), paskirtų pagal nurodymą ar nutarimą iki 2015 liepos 1 d., dydžio ar nesumokėtos baudos likučio reikia kreiptis į instituciją, paskyrusią baudą, kadangi VMI tokios informacijos neturi. Taip pat, asmuo, nežinantis už ką buvo paskirta administracinė bauda, turi kreiptis į instituciją, paskyrusią baudą už administracinį nusižengimą.
Mokėjimo netikslumai ir baudos išdėstymas
Jeigu, mokėdami baudą už administracinį nusižengimą (AN), paskirtą pagal administracinį nurodymą, sumokėjote neteisingu įmokos kodu ir nenurodėte ROIK, papildomą informaciją apie baudos sumokėjimą, tarp jų ir ROIK, galite nurodyti laisvos formos prašyme, kurį galite pateikti prisijungę prie „Mano VMI“: horizontalaus meniu juostoje pasirinkite Paslaugos −> Paklausimai −> Paklausimo pateikimas arba galite pranešti bendruoju Mokesčių informacijos telefonu + 370 5 260 5060.
Jeigu AN baudą, paskirtą pagal nutarimą, sumokėjote negaliojančiu ar neteisingu įmokos kodu ir nenurodėte ROIK, tuomet galite pateikti Prašymą įskaityti mokesčio ir (arba) baudos už administracinį teisės pažeidimą permoką (skirtumą) teisingu įmokos kodu (forma FR0781). Prašymą galite užpildyti ir pateikti e. būdu per „Mano VMI“ sistemą.
Jeigu žmona mokėjimo pavedime nurodė pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK), tuomet įmoka bus užskaityta automatiškai tam asmeniui, kuriam buvo paskirta bauda pagal mokėjimo pavedime nurodytą ROIK. Jei mokesčių mokėtojas neturi kitų mokestinių nepriemokų, tuomet suėjus mokėjimo terminui, įmoka bus užskaityta baudos už administracinį nusižengimą (AN) nepriemokai padengti.
Mokesčių mokėtojas, susidūręs su finansiniais sunkumais ir negalintis laiku sumokėti paskirtų administracinių baudų (AN baudų), gali kreiptis dėl jų mokėjimo išdėstymo dalimis (t. y., mokestinės paskolos sutarties sudarymo) pateikdamas prašymą su tikslia AN baudos suma, pageidaujamu mokėjimo grafiku, užpildyta Fizinių asmenų anketa (FR0283), banko sąskaitų likučiais, dokumentais, įrodančiais realias galimybes sumokėti AN baudą (pvz., laisvos formos dokumentai apie gaunamas pajamas). AN baudos mokėjimas gali būti išdėstytas ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui. Prašymas gali būti pateiktas tik po nutarimo, kuriuo paskirta bauda, priėmimo, bet ne anksčiau kaip prieš 20 dienų iki mokėjimo termino, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalyje.
Baudos juridiniams asmenims ir ES kontekstas
Baudos už nesąžiningą komercinę veiklą
Tarnyba, atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2394 nuostatas, gali skirti baudą už nesąžiningą komercinę veiklą. Maksimali baudos suma siekia iki 3 procentų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau kaip 100 000 eurų. Pakartotinai per metus padariusiems pažeidimą, bauda gali siekti iki 6 procentų metinių pajamų, bet ne daugiau kaip 200 000 eurų. Jei komercinės veiklos subjektas nepateikia informacijos apie savo pajamas, jam gali būti skiriama bauda iki 100 000 eurų, o pakartotinai - iki 200 000 eurų. Tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos vartotojų interesams, Tarnyba gali taikyti įspėjimą.
Europos Sąjungos mastu plačiai paplitusių pažeidimų atveju, bauda gali siekti iki 4 procentų metinių pajamų atitinkamoje valstybėje narėje. Jei subjektas nepateikia informacijos apie pajamas, bauda gali siekti iki 2 000 000 eurų.
Baudos įmonėse ir Darbo kodeksas
Įmonėse baudų skyrimo praktika yra sudėtinga ir reikalauja atidaus teisinių normų laikymosi. Įmonė neturi teisės savavališkai skirti piniginių baudų savo darbuotojams, nes tai prieštarauja Lietuvos Respublikos darbo kodeksui. Pinigines baudas gali skirti tik valstybės įgalioti pareigūnai.
Tačiau, jei įmonė patiria nuostolių dėl darbuotojo kaltės (pvz., neatvykimo į darbą be pateisinamos priežasties, sugadinus įmonės turtą), įmonė turi teisę pareikalauti darbuotojo atlyginti patirtą žalą. Tokiu atveju būtina atlikti tyrimą, gauti darbuotojo paaiškinimą, įvertinti padarytos žalos dydį ir parengti atitinkamus dokumentus. Jei darbuotojas sutinka su žalos atlyginimu, gali būti sudaryta sutartis dėl žalos atlyginimo arba taikomos kitos teisės aktuose numatytos priemonės. Svarbu suprasti, kad įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėse negali būti numatytos piniginės baudos, prieštaraujančios darbo kodeksui.
tags: #bauda #yra #asmeninis #isipareigojimas