Psichikos ir kitų sveikatos sutrikimų įtaka vairuotojo teisėms Lietuvoje: naujoji tvarka

Vairavimas - tai ne tik techninis įgūdis, bet ir didelė atsakomybė už save bei kitus eismo dalyvius. Tam, kad žmogus galėtų saugiai vairuoti, būtina gera rega, koordinacija, budrumas, psichinė pusiausvyra ir gebėjimas adekvačiai reaguoti į aplinką. Vienas iš svarbių saugaus vairavimo aspektų yra vairuotojo sveikatos būklė, todėl norint gauti ar atnaujinti vairuotojo pažymėjimą, privaloma pateikti sveikatos pažymą.

Nuo šių metų sausio 1 d. vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra susietas su sveikatos pažymos galiojimu. Nors tam tikros ligos ir sveikatos sutrikimai gali tapti kliūtimi siekiant šio svarbaus dokumento, pastaruoju metu buvo atlikti reikšmingi pokyčiai, kurie sumažino psichikos sveikatos sutrikimų įtaką vairavimo teisėms gauti. Šie pokyčiai sudaro pagrindą kovai su psichikos ligų stigmatizacija Lietuvoje, leidžiant daugeliui žmonių laiku kreiptis pagalbos, nesibaiminant prarasti vairuotojo pažymėjimo.

Naujoji tvarka: psichikos sutrikimų sąrašo pokyčiai

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys išleido naują įsakymą, atnaujinantį vairuotojų psichikos sveikatos tikrinimo reikalavimus. Sąrašas psichikos sutrikimų, kuriems esant negalima vairuoti, yra gerokai sutrumpėjęs. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), prie ligų, kurios neleidžia vairuoti motorinių transporto priemonių, nebebus priskiriami:

• valgymo sutrikimai,
• miego sutrikimai,
• įpročių ir potraukių sutrikimai,
• po gimdymo atsirandantys psichikos ir elgesio sutrikimai,
• tam tikri elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir fiziologiniais veiksniais.

Ankstesniame teisės akte buvusios nesunkios psichikos ligos, neturinčios įtakos vairavimo įgūdžiams, užkirsdavo kelią psichologinės ar psichiatrinės pagalbos gavimui vairuojančių asmenų tarpe. Vairuotojai, ypač profesionalai, buvo linkę nesikreipti pagalbos, slėpti ligas ar psichologines problemas, gydytis privačiai. Psichikos ligų, trukdančių gauti teisę vairuoti, skaičiaus mažinimas sudaro pagrindą kovai su psichikos ligų stigmatizacija Lietuvoje.

SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas pažymi, kad bendrai žiūrint, apie 70-80 proc. sumažėjo ratas žmonių, kuriems psichikos ligos užkirs kelią gauti vairavimo teises ar dėl kurių bus sprendžiama individualiai. Tai ypatingas pasiekimas ir didelis žingsnis mažinant psichikos sutrikimų stigmą.

Psichikos sutrikimai, vis dar ribojantys vairavimo teises

Nors apribojimų sąrašas sutrumpėjo, kai kurie psichikos sutrikimai ir toliau gali riboti teisę vairuoti:

• Kaip ir anksčiau, vairuotojo pažymėjimai nebus išduodami asmenims, turintiems tam tikrų sutrikimų, pasireiškiančių psichozėmis, taip pat kai kurių asmenybės sutrikimų, kurie labai trikdo nuovoką, elgesį ar sugebėjimą prisitaikyti.
• Tais atvejais, kai pacientai serga sunkesnėmis nuotaikos sutrikimų formomis, dėl jų galimybės vairuoti motorines transporto priemones individualiai spręs gydytojai.

Išimtis bus taikoma tik tais atvejais, kai pateikiama gydytojo psichiatro išvada ir prireikus reguliariai atliekamos medicininės apžiūros.

Sprendžiant individualiai dėl paciento teisės vairuoti, sveikatos patikrinimą atliekantis gydytojas turės atsižvelgti į tiriamojo psichikos ir charakterio ypatumus, adaptacijos kokybę, patologinio proceso grįžtamumą ir jo progresavimą bei kitus veiksnius. Sprendžiant individualiai dėl psichikos ir elgesio sutrikimų bus galima skirti trumpesnį pakartotino sveikatos tikrinimo laikotarpį.

Vairuotojų profesionalų sveikatai kai kurių psichikos ir elgesio sutrikimų atvejais, kaip ir ankstesniame reglamentavime, taikomi griežtesni ribojimai nei nesusijusių su ūkine veikla transporto priemonių vairavimo kategorijoms.

Priverstinis hospitalizavimas

Priverstinis hospitalizavimas ir gydymas gali būti taikomas asmenims, jei iš asmens elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, jog jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Priverstinį hospitalizavimą ar gydymą skiria gydytojas psichiatras, atvežus į ligoninę, ne ilgiau kaip 3 darbo dienoms. Priimti sprendimą asmenį pristatyti į ligoninę, kad psichiatras galėtų įvertinti jo būklę, gali greitosios medicinos pagalbos specialistas, prireikus dalyvaujant policijai. Fizinį asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažinti gali tik teismas.

Kitos sveikatos būklės, turinčios įtakos vairavimui

Be psichikos sutrikimų, yra ir kitų medicininių būklių, kurios gali apriboti ar sustabdyti teisę vairuoti:

• Neurologiniai sutrikimai: epilepsija, Parkinsono liga, smegenų traumos arba insulto padariniai gali paveikti koordinaciją, reakcijos greitį, dėmesio sutelkimą ir suvokimą. Ypač didelė rizika yra susijusi su epilepsija, nes jos priepuoliai gali kilti staiga.
• Regos sutrikimai: akivaizdu, kad rega yra vienas iš svarbiausių vairuotojo pojūčių. Regos sutrikimai, kurie neleidžia pasiekti nustatytų regėjimo standartų net ir naudojant korekcinius akinius arba kontaktinius lęšius, gali tapti kliūtimi gauti sveikatos pažymą.
• Sunkios širdies ir kraujagyslių ligos: širdies ritmo sutrikimai, aukštas kraujospūdis, koronarinė širdies liga ir kitos būklės, galinčios sukelti staigų sveikatos pablogėjimą vairuojant.

Ekspertų diskusija: kokios ligos gali sustabdyti teisę vairuoti?

Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ šeimos gydytoja, sveikatos ekspertė Inga Evaltaitė-Budvytienė aptaria sveikatos būkles, galinčias lemti teisės vairuoti sustabdymą:

• Epilepsija: „Viena dažniausių būklių būtų epilepsija - ištikus epilepsijos priepuoliui, sveikatos priežiūros darbuotojai informuoja policiją ir stabdoma teisė vairuoti.“
• Miego apnėja: „Diagnozavus miego apnėją, kuriam laikui, iki tol, kol bus skirtas gydymas ir kol būklė pagerės su gydytojo priežiūra, būtų galima pratęsti tą teisę vairuoti.“ Dėl miego apnėjos didėja rizika užmigti prie vairo, nes žmogus yra nuolatinėje deguonies trūkumo būsenoje, didėja sąmonės netekimo atvejai, užmigimas prie vairo. Gydytoja pabrėžia, kad sergant miego apnėja žmogus yra blogai išsimiegojęs, jo dėmesys ir reakcija lėtėja, todėl ši būklė yra rimta.
• Cukrinis diabetas: „Yra ir tokių rimtesnių ligų, kurios, kaip minėjau, gali turėti įtakos sąmonės netekimui - tai cukrinis diabetas.“ Ypač pirmo tipo cukrinis diabetas, jeigu yra dažnos hipoglikemijos, kurių metu pacientas gali tiesiog netekti sąmonės. Tokiais atvejais endokrinologas sergantiems cukriniu diabetu gali išduoti pažymą tik penkeriems metams.
• Demencija: „Nustačius demenciją, žmogus netenka teisės vairuoti.“ Demencija yra platus terminas, apimantis kraujagyslinius ir degeneracinių ligų kilmės sutrikimus. Jeigu trinka kognityvinės funkcijos, žmogus nebeatsimena kažko, nesiorientuoja laike, vietoje, nežino, kuri diena, šeimos gydytojas siunčia neurologui arba psichiatrui. Patvirtinus demencijos diagnozę, teisė vairuoti yra apribojama.
• Parkinsono ar Alzheimerio liga: Sergant šiomis ligomis, teisė vairuoti privalomai apribojama. Parkinsono ligos pradžioje neurologas skiria gydymą ir sprendžia dėl vairavimo leidimo. Kiekvienai lėtinei ligai, kuri gali turėti įtakos vairavimui, yra apribojimų, kurie detaliai surašyti įsakyme.

Kviečiame žiūrėti išsamią ekspertų diskusiją:

Sveikatos duomenų tvarkymas ir anonimiškumas

Dalis vairuotojų sunerimo dėl planuojamos naujos tvarkos, esą turintieji psichikos ligų ar priklausomybių negalės anonimiškai gydytis net ir privačiose gydymo įstaigose, mat apie tai duomenys bus įtraukti į e. sveikatą, kas galimai sukeltų riziką netekti teisės vairuoti.

Nors buvo planuota, kad nauja tvarka įsigalios birželio 20 d., SAM patikslino, kad šis terminas yra nukeltas ir psichikos sveikatos posistemė e. sveikatoje dar neatsiras. Sveikatos specialistai pabrėžė, kad planuojama tvarka iš esmės nieko nekeis, o asmenims ir toliau išliks galimybė gydymą gauti anonimiškai. Ši tvarka SAM buvo patvirtinta dar 2010 metais, leidžianti tiek privataus, tiek valstybinio sektoriaus sveikatos priežiūros įstaigoms teikti paslaugas anonimiškai, jei pacientas jas apmoka.

SAM atstovas J. Gališanskis paaiškino, kad šiuo metu daugeliu atvejų gydytojui leidžiama pačiam nuspręsti, ar pacientas gali vairuoti. „Ši informacija „Regitrą“ pasiekia tuomet, kai gydymo įstaiga pateikia atskirą pranešimą, kitu atveju, tokios informacijos „Regitra“ negauna. Tokia pati informavimo tvarka bus numatyta ir dėl psichikos sveikatos pokyčių.“

Išsamus psichikos ir elgesio sutrikimų, ribojančių vairavimą, sąrašas (pagal TLK)

Žemiau pateikiamas ligų ir būklių sąrašas, nustatytas pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK), dėl kurių B kategorijos transporto priemonių vairavimas yra ribojamas arba draudžiamas.

Sveikatos patikros procesas ir individualus vertinimas

Visi norintys gauti ar atnaujinti vairuotojo pažymėjimą privalo praeiti sveikatos patikrą gydymo įstaigoje. Gydytojas, radęs galimą pavojų saugiam vairavimui, gali:

• apriboti vairavimo teisę tam tikram laikotarpiui;
• nerekomenduoti vairuoti, jei būklė nesuderinama su saugiu dalyvavimu eisme;
• siųsti pacientą papildomam specialisto vertinimui (neurologo, psichiatro, kardiologo ar oftalmologo).

Vairavimas sergant lėtine liga

Taip, kai kuriais atvejais lėtinės ligos netrukdo vairuoti, jei:

• liga yra kompensuota (pvz., diabetas su kontroliuojamu gliukozės kiekiu);
• asmuo vartoja tinkamus vaistus ir būklė yra stabili;
• gydytojas leidžia vairuoti ir tai pažymima sveikatos pažymoje.

Tačiau asmuo pats privalo stebėti savo būklę ir, jei atsiranda pablogėjimas - laikinai nevairuoti. Kartais norėtųsi iš paciento daugiau sąmoningumo - kad ne tik dėl visuomenės, bet ir dėl jo paties sveikatos reikia tos patikros ar specialistų konsultacijų.

Stigmatizacijos mažinimas ir ateities perspektyvos

Lygių galimybių ekspertai džiūgauja, kad naujieji vairuotojų psichikos sveikatos tikrinimo reikalavimai yra žingsnis link psichikos ligų stigmos sumažinimo. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vedėjas Vytis Muliuolis teigia, kad problema yra dvilypė: iš vienos pusės neaišku, ar diagnozių vertinimas visuomet yra pagrįstas, iš kitos - visuomenėje taip tik plečiama psichologinių sutrikimų stigmatizavimo problema. Anot jo, „žmonės bijodami „suteršti“ savo ligos istorija tokia diagnoze paprasčiausiai nesikreipia medikų pagalbos, kai susiduria su psichoemociniais sveikatos sutrikimais. Tą slepia, bando patys išsiversti, dažniausiai be specialistų pagalbos tai yra sunku padaryti.“

Nepaisant pažangos, ekspertai teigia, kad dar yra kur tobulėti. Nežymūs psichikos sutrikimai vis dar gali užkirsti kelią siekiant karjeros kai kuriose profesijose (pvz., advokato, notaro, antstolio, prokuroro, traukinio mašinisto), įsigyti ginklą ar įsivaikinti. Jau kurį laiką vyksta diskusijos dėl atitinkamų įstatymų pakeitimų ir kai kurių sričių atlaisvinimų. Ateityje tikimasi peržiūrėti ir kitus perteklinius ribojimus, siekiant dar labiau sumažinti stigmatizaciją ir užtikrinti teisingesnį individualų asmenų vertinimą.

tags: #su #kokiais #psichiniais #sutrikimais #neisduodamos #vairuotojo

Populiarūs įrašai:

• profesionalus ratlankių remontas
• Veiksminga apsauga nuo vabzdžių
• Išsamus automobilio plovimo gidas
• Pokyčiai kelių eisme
• gamykliniai ar alternatyvūs Audi Q7 ratlankiai