Asmeninio pobūdžio prievolės samprata ir baudų vykdymas

Kas yra asmeninio pobūdžio prievolė?

Asmeninio pobūdžio prievolė pasižymi specifine priverstine jos vykdymo tvarka, kadangi tokias prievoles gali įvykdyti tik konkretus asmuo, pavyzdžiui, skolininkas. Įprastos priverstinio vykdymo priemonės, naudojamos priverstinai vykdant piniginio pobūdžio teismo sprendimus, iš esmės nėra taikomos asmeninio pobūdžio prievolėms. Baudos, ypač už administracinius nusižengimus, yra būtent tokio pobūdžio prievolės, nes jos skiriamos konkrečiam asmeniui (fiziniam ar juridiniam) už jo atliktą (arba neatliktą) veiksmą, todėl atsakomybė už jų sumokėjimą tenka būtent šiam asmeniui.

Nors didelė dalis priverstinio išieškojimo procedūrų yra skirtos piniginėms prievolėms, asmeninis baudos pobūdis reiškia, kad jos atsiradimas ir pirminė atsakomybė yra neatsiejamai susiję su pažeidimą padariusiu asmeniu. Net ir išieškojimo atveju, veiksmai yra nukreipti prieš šį konkretų asmenį ar jo turtą.

Teisinės prievolės sampratos infografika

Mokestinių nepriemokų ir baudų už administracinius nusižengimus išieškojimas

Ne visuomet mokesčių mokėtojas (ar mokestį išskaičiuojantis asmuo) gali įstatymų nustatytais terminais sumokėti mokesčius bei su jais susijusias sumas. Mokesčių mokėtojui mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėjus minėtų sumų, atsiranda mokestinė nepriemoka (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 2 str. 19 d.). Į šias sumas įeina ir baudos už administracinius nusižengimus, kurių išieškojimas taip pat administruojamas mokesčių administratoriaus.

Mokestinės nepriemokos administravimo veiksmai

Mokestinės nepriemokos administravimas apima šiuos pagrindinius veiksmus:

  • Išieškojimo užtikrinimo būdai;
  • Pranešimas, raginimas geruoju sumokėti;
  • Teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką įgijimas;
  • Priverstinio išieškojimo būdai;
  • Priverstinio išieškojimo sustabdymas;
  • Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą atidėjimas arba išdėstymas;
  • Mokestinės nepriemokos pripažinimas beviltiška;
  • Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties taikymas;
  • Mokestinės nepriemokos perėmimas;
  • Mokesčio bei su juo susijusių sumų sumokėjimas už mokesčių mokėtoją.

Mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai

Mokesčių administratorius, siekdamas išieškoti mokestinę nepriemoką ir užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą, turi teisę taikyti šiuos MAĮ 95 straipsnyje numatytus būdus:

  • Delspinigiai;
  • Turto areštas;
  • Nurodymas kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų);
  • Hipoteka ar įkeitimas;
  • Laidavimas ar garantija, įskaitant atvejus, kada laidavimu arba garantija užtikrinamas galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymas.

Teisinis pagrindas:

  • Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnis.
  • Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2021 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. VA-93 „Dėl Mokesčių mokėtojo turto arešto taikymo taisyklių patvirtinimo“.
  • Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2025 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. VA-60 „Dėl priverstinio išieškojimo ir užtikrinimo priemonių taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Pranešimas ir raginimas sumokėti

Pagal MAĮ 105 straipsnį įgijus teisę priverstinai išieškoti nepriemoką, Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - VMI) mokesčių mokėtojui pateikia Pranešimą apie turimą nepriemoką arba Raginimą (forma FR0486), patvirtintą VMI prie LR finansų ministerijos viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-11.

Pranešimas mokesčių administratoriaus iniciatyva rengiamas mokesčių mokėtojams, kurie yra laiku nesumokėję nepriemokos, t. y. deklaruoto mokesčio prievolės ir delspinigių, baudų už administracinius nusižengimus (toliau - baudos už AN), taip pat prievolių, užregistruotų pagal Lietuvos Respublikos išduotus vykdomuosius dokumentus (išskyrus vykdomuosius dokumentus, kuriais mokesčių mokėtojui teismo paskirta bauda, skaičiuojama už kiekvieną uždelstą reikalavimo nevykdymo dieną) arba užsienio valstybės kompetentingos institucijos prašymus.

Mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas vienu iš šių atvejų:

  1. Įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose, kai mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija savo sprendimu nepatenkina mokesčių mokėtojo skundo ir tokio sprendimo mokesčių mokėtojas nustatytu terminu neapskundžia; arba mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, nepatenkinantis mokesčių mokėtojo skundo, yra galutinis;
  2. Priimamas neigiamas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą;
  3. Nutraukiama mokestinės paskolos sutartis;
  4. Mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatytu laiku nesumoka nedeklaruojamo mokesčio.

Teisinis pagrindas:

  • Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 89 straipsnis.
  • Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2025 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. VA-60 „Dėl priverstinio išieškojimo ir užtikrinimo priemonių taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką

Pagal MAĮ 105 straipsnį mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų:

  • Mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime;
  • Mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu;
  • Mokesčių mokėtojas MAĮ 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, - kitą dieną po MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos.

Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.

Teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai pasibaigia Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnyje numatytas baudos sumokėjimo terminas. Tuo atveju, kai baudos už administracinį nusižengimą mokėjimas buvo atidėtas ar išdėstytas MAĮ ar Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai nutraukiama mokestinės paskolos sutartis arba pasibaigia baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo, atidėjimo ar išdėstymo terminas.

Teisinis pagrindas:

  • Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.
  • Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas.
Administracinių baudų išieškojimo procesas (schema)

Priverstinio išieškojimo būdai

Pagal MAĮ 106 str. 1 dalį mokesčių administratorius priverstinai išieško mokestinę nepriemoką šiais būdais:

  • Duodamas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Šis nurodymas vykdomas MAĮ 63 straipsnyje nustatyta tvarka;
  • Pateikdamas laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija);
  • Duodamas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos (sąskaitų), jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo MAĮ 106 straipsnio 2 punkto reikalavimo. Šis nurodymas vykdomas MAĮ 63 straipsnyje nustatyta tvarka;
  • Priimdamas sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;
  • Priimdamas sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos, užtikrintos priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto. Šis sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

MAĮ 106 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat taikomos, kai mokesčių administratorius įstatymų arba tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais atlieka išieškojimą kitos valstybės naudai. Mokesčių administratorius išieškojimo teisę gali perduoti kitai valstybei įstatymų arba tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais. Vykdant gautus iš Europos Sąjungos valstybių narių (toliau - ES valstybių) prašymus išieškoti reikalaujamas skolas, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo nuostatomis.

VMI prie FM, išieškodama mokestines nepriemokas, taip pat ES valstybių prašomas pinigines sumas, naudoja VMI prie FM viršininko įsakymu patvirtintas formas, tokias kaip Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (forma FR0492), Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką/laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto (forma FR0497) ir kitas.

Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka priimti nutarimai skirti baudas priverstine tvarka vykdomi pagal Administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatytas procedūras.

Teisinis pagrindas:

  • Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.
  • Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas.
  • Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas.
  • Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymas.
  • Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. V-11 „Dėl formų patvirtinimo".
  • Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. VA-142 „Dėl sprendimų išieškoti mokestinę nepriemoką iš laiduotojų ar garantų turto formų patvirtinimo“.
  • Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. VA-143 „Dėl Sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką užsienio valstybėje FR1067 formos, Sprendimo išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą FR1068 formos bei su Sprendimo išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą vykdymu susijusių sprendimų formų FR1089, FR1088, FR1098 ir FR1097 bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“.
  • Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2025 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. VA-60 „Dėl priverstinio išieškojimo ir užtikrinimo priemonių taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Priverstinio išieškojimo sustabdymas

Pagal MAĮ 110 straipsnį mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas sustabdomas šiais atvejais:

  • Skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtoms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu);
  • Mokestinės paskolos sutarties sudarymas stabdo mokesčio ir su juo susijusių sumų, kurių mokėjimo terminas yra atidedamas (išdėstomas), priverstinį išieškojimą;
  • Mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras.

Pagal Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo ir (ar) išdėstymo taisyklių (patvirtintų VMI prie FM viršininko 2024 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. VA-83) 32 punktą, mokesčių administratorius turi teisę mokestinės nepriemokos arba baudos už administracinį nusižengimą, kurios mokėjimą prašoma atidėti ir (ar) išdėstyti, išieškojimo nepradėti arba jį sustabdyti nuo tos dienos, kai gauna mokesčių mokėtojo prašymą iki mokestinės paskolos sutarties sudarymo dienos arba dienos, kurią priimamas sprendimas neatidėti arba neišdėstyti mokėjimo termino.

Mokesčių mokėtojui pateikus prašymą arba atleidimo nuo baudų, delspinigių ir/ar palūkanų procedūrą pradėjus mokesčių administratoriaus iniciatyva (pagal Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklių 26 punktą), šių baudų, delspinigių ir/ar palūkanų priverstinio išieškojimo procedūros nepradedamos, o pradėtos turi būti sustabdomos iki atitinkamo mokesčių administratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Mokesčių administratoriui priėmus sprendimą neatleisti nuo baudų, delspinigių ir/ar palūkanų, šių mokestinių nepriemokų išieškojimas atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Svarbu pažymėti, kad mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymas nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus, numatytus MAĮ 95 straipsnyje.

Teisinis pagrindas:

  • Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.
  • VMI prie LR FM viršininko 2024-10-23 įsakymo VA-83 „Dėl mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo ir (ar) išdėstymo taisyklių ir formų patvirtinimo".
  • Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymas Nr. VA-144 „Dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklių patvirtinimo“.
  • Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2025 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. VA-60 „Dėl priverstinio išieškojimo ir užtikrinimo priemonių taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Mokestinės nepriemokos ar baudos atidėjimas ir išdėstymas

MAĮ numatyta galimybė taikyti mokestines lengvatas mokesčių mokėtojui, turinčiam laikinų finansinių sunkumų. Mokesčių administratorius gali atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą iki vienų metų arba jį išdėstyti ne daugiau kaip 5 metams nuo prašymo pateikimo mokesčių administratoriui dienos, bet ne anksčiau kaip nuo mokestinės nepriemokos susidarymo dienos (MAĮ 88 straipsnis).

Mokesčių administratorius centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka baudų už administracinį nusižengimą sumokėjimą gali išdėstyti ne daugiau kaip 2 metams nuo Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalyje numatyto baudos sumokėjimo termino dienos. Tokia mokestine lengvata mokesčių mokėtojas gali pasinaudoti tik nustačius, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką, mokesčių mokėtojo finansinė padėtis taptų itin sudėtinga, kas apribotų jo galimybes vykdyti pagrindinę veiklą.

Asmeninio pobūdžio teismo sprendimų vykdymo specifika

Straipsnyje analizuojamos asmeninio pobūdžio teismo sprendimo priverstinio vykdymo problemos. Tokie teismo sprendimai pasižymi specifine priverstine jų vykdymo tvarka, kadangi juos gali įvykdyti tik konkretus asmuo (skolininkas) ir įprastos priverstinio vykdymo priemonės, naudojamos priverstinai vykdant piniginio pobūdžio teismo sprendimus, iš esmės nėra taikomos. Pavyzdžiui, negalima įpareigoti kito asmens atlikti asmeninio pobūdžio prievolę, kurią turi įvykdyti konkrečiai apibrėžtas skolininkas.

Priverstinį vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai nustato kelias sankcijas, kurias teismas turi teisę taikyti skolininkui, nevykdančiam asmeninio pobūdžio teismo sprendimo (nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo). Tokios sankcijos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 145 straipsnio 9 dalyje, 273 straipsnio 3 dalyje ir 771 straipsnio 6 dalyje. Teismų praktikoje kyla nemažai klausimų dėl šių sankcijų taikymo pagrindų aiškinimo, jų tarpusavio suderinamumo. Straipsnyje nagrinėjama, kokiais atvejais teismas turėtų taikyti minėtuose straipsniuose nustatytas sankcijas, kaip jų taikymas leidžia pasiekti vykdymo proceso tikslus. Šios nuostatos yra esminės suprantant, kodėl bauda, kaip asmeninio pobūdžio prievolė, reikalauja specifinių vykdymo mechanizmų, nukreiptų tiesiogiai į atsakingą asmenį.

tags: #bauda #yra #asmeninio #pobudzio #prievole

Populiarūs įrašai: