Lietuvos trispalvė - tai ne tik valstybingumo, laisvės ir tautos vienybės simbolis, bet ir svarbus kasdienio pilietinio gyvenimo elementas. Geltona, žalia ir raudona spalvos lydi mus nuo pat mažens, primindamos apie sudėtingą, bet garbingą šalies istoriją, iškovotą nepriklausomybę bei kartų pasiaukojimą. Nors daugelis piliečių vėliavą kelia vedini patriotinių jausmų, svarbu žinoti, kad šis procesas yra griežtai reglamentuotas Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymu.
Privalomos vėliavos kėlimo dienos
Kiekvienas privatus namo savininkas bei daugiabučio namo bendrijos pirmininkas ar administratorius privalo žinoti tris pagrindines valstybines šventes, kurių metu Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimas yra griežtai privalomas:
- Vasario 16-oji - Lietuvos valstybės atkūrimo diena.
- Kovo 11-oji - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.
- Liepos 6-oji - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena.
Šiomis trimis dienomis iškelti vėliavą privalu visiems be išimties. Valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms galioja gerokai platesnis privalomų dienų sąrašas, įtraukiantis atmintinas datas, tokias kaip Sausio 13-oji, Gegužės 1-oji ar kovo 29-oji (įstojimo į NATO diena).
Vėliavos kėlimo tvarka ir gedulo ženklai
Paprastai Lietuvos valstybės vėliava keliama septintą valandą ryto ir nuleidžiama dvidešimt antrą valandą. Jeigu vėliava plevėsuoja nuolat, tamsiuoju paros metu ji turėtų būti tinkamai apšviesta.
Ypatingomis dienomis, skirtomis tragiškiems istoriniams įvykiams (birželio 14-ąją, birželio 15-ąją ar rugsėjo 23-ąją), vėliava keliama su gedulo ženklu:
- Prie vėliavos koto, po vėliavos antgaliu, rišamas 10 cm pločio juodas kaspinas, kurio galai turi siekti vėliavos apačią.
- Jeigu vėliava keliama ant vertikalaus stiebo, ji pakeliama iki viršūnės, o tuomet nuleidžiama per vieną trečdalį stiebo ilgio.
Techniniai reikalavimai ir pagarba simboliui
Iškelta netvarkinga vėliava laikoma valstybės simbolio negerbimu. Lietuvos valstybės vėliavos audeklas yra iš trijų lygių horizontalių juostų: viršutinė - geltona, vidurinė - žalia, apatinė - raudona. Vėliavos pločio ir ilgio santykis privalo būti 3:5. Griežtai draudžiama kelti nešvarią, išblukusią, suplyšusią ar kitaip pažeistą vėliavą.
Nusidėvėjusios vėliavos utilizavimas
Išblukusios ar suplyšusios vėliavos negalima tiesiog išmesti į šiukšlių dėžę. Trispalvę būtina sukarpyti atskiriant spalvų juostas, o istorinę vėliavą - taip, kad nebūtų įmanoma atpažinti Vyčio simbolio. Sukarpytus likučius galima išmesti į tekstilės konteinerius arba sudeginti.
Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė
Už vėliavos neiškėlimą privalomomis dienomis numatyta administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 519 straipsnį:
| Pažeidimo pobūdis | Bauda (eurais) |
|---|---|
| Gyventojams/atsakingiems asmenims (pirmas kartas) | 10-12 € |
| Institucijų/įstaigų vadovams (pirmas kartas) | 10-16 € |
| Pakartotinis nusižengimas | 12-30 € (priklausomai nuo subjekto) |
Svarbu atskirti administracinį pažeidimą nuo vėliavos išniekinimo. Tyčinis vėliavos plėšymas, deginimas ar niekinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę - nuo baudos iki laisvės atėmimo iki dvejų metų.
tags: #bauda #uz #suplysusia #veliava