Nusikaltimai, susiję su neteisėtu žemės gelmių turtų, tokių kaip smėlis ir žvyras, pardavimu ir kasimu, Lietuvoje pradėti fiksuoti palyginti neseniai, maždaug 2007-aisiais. Pirmieji tokie nusikalstami veiksmai buvo užfiksuoti Klaipėdos apskrityje, tačiau šiandien jie išaiškinami visoje Lietuvoje. Sparčiai plečiantis priemiesčiams ir kuriantis naujoms gyvenvietėms atokiose vietovėse, valstybės ir savivaldybių institucijų požiūris į aplinkosaugą nuolat griežtėja, o reikalavimai statytojams tampa vis aiškesni.
Žemės gelmių naudojimo teisinis reglamentavimas
Lietuvos įstatymai gana griežtai reglamentuoja bet kokius kasybos darbus. Bet kokiai kasybai reikalingi leidimai, kurių rūšys skiriasi, atsižvelgiant į tai, ką norima kasti - kūdrą, karjerą ar panašiai. Svarbu ir tai, ar toje vietoje, kur bus naujasis kasinys, yra naudingųjų iškasenų. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Žemės gelmių naudojimo kontrolės poskyrio viršininkas Giedrius Giparas yra teigęs, kad Geologijos tarnyba išduodant leidimus beveik nedalyvauja, dažniausiai tarnybos darbuotojai gauna prašymus patikslinti, ar nurodytoje vietoje esama naudingųjų iškasenų, arba prireikia specialisto išvadų, nurodančių, kiek grunto iškasta, iš kokio ploto, ir kas buvo kasta - molis, smėlis ar žvyras.
Gavus visus reikiamus leidimus, teisėtai vykdyti kasybos darbus yra leidžiama.
Populiariausios neteisėtos veiklos schemos ir pažeidimų rūšys
Pareigūnai sąlygiškai išskiria tris dažniausiai pasitaikančių pažeidimų rūšis vykdant žemės gelmių išteklių kasimo veiklą:
- Kasimas neturint jokių leidimų. Tai pasitaiko gana retai, tačiau užfiksuojama.
- Kasimas, prisidengus turimu leidimu. Kai leidimas gaunamas kasti vienoje vietoje, tačiau juo prisidengus darbuojamasi keliose, nelegaliose vietovėse.
- Kasimas be teisės parduoti iškastą gruntą. Tai yra bene populiariausias ir sunkiausiai išaiškinamas pažeidimas. Dažniausiai prašoma leidimo išsikasti kūdrą savo žemėje. Tokiu atveju savininkas neturi teisės parduoti iškasto grunto, o privalo jį panaudoti savo sklype. Visgi, pasitaiko atvejų, kai susitarus su kokia nors bendrove, ši už dyką iškasa kūdrą, o gruntą patyliukais parduoda. Tokiu atveju bendrovė gauna pelno nemokėdama jokių mokesčių, o savininkas turi kūdrą už dyką. Tikrintojams sunku įrodyti pažeidimą, jei kūdra iškasta ir jos plotas atitinka reikalavimus, o gruntas "dingsta".
Svarbu pažymėti, kad buvo priimtos įstatymo pataisos, kuriomis leidžiama savo sklype iškastą gruntą pervežti į kitą tam pačiam savininkui priklausantį sklypą.
Teisinė atsakomybė ir baudos už neteisėtą kasimą
Valstybė į savavališką žemės gelmių išteklių kasimą ir potencialią žalą gamtai žiūri itin griežtai. Teisinė atsakomybė už tokius pažeidimus yra įvairialypė:
- Baudos už neteisėtą veiklą ir mokesčių nemokėjimą. Dažniausiai skiriamos piniginės baudos, kurios būna skirtingos už kasybą neturint leidimo ir už mokesčių nemokėjimą. Už mokesčių nemokėjimą bendrovės privalo sumokėti už neteisėtai iškastą gruntą ir dar dešimteriopai didesnę baudą už šią sumą.
- Žalos gamtai atlyginimas. Nustačius, kad gamtai padaryta žala, pažeidėjai privalo ją atlyginti. Šios sumos gali siekti dešimtis tūkstančių litų (arba eurų, atsižvelgiant į laikmetį).
- Baudžiamoji atsakomybė. Už neteisėtą žemės gelmių turtų naudojimą įstatymas numato net laisvės atėmimo bausmę iki ketverių metų. Tiesa, anksčiau ši bausmė nebuvo taikyta, dažniausiai apsiribojama piniginėmis baudomis.
Negailestingas išpuolis: girta lietuvė Bulgarijoje puolė žmones peiliu • TV3 žinios
Neteisėtos kasybos kontrolė ir išaiškinimas
Išaiškinti daromus pažeidimus yra itin sunku. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) duomenimis, per dvejus metus (apie 2007-2009 m.) buvo susekta daugiau kaip dešimt tokių nusikalstamų veikų. Tokius dalykus turi kontroliuoti rajonų žemėtvarkos tarnybos ir aplinkos apsaugos agentūros, kurios, važinėdamos po rajoną, galėtų pastebėti naujai pradėtus kasimo darbus. Visgi, kartais to nenorima matyti.
Kontroliuojančios institucijos privalėtų dažniau tikrinti apylinkes, kadangi jokie kasimo darbai negali likti nepastebėti, nes tam naudojama speciali technika ir dirba žmonės. Taip pat, žmogiškasis faktorius, pavyzdžiui, nepatenkinti kaimynai, pastebėję įtartinus kasinėjimo darbus ties sklypo riba, yra vienas dažniausių informacijos šaltinių kontroliuojančioms institucijoms.
Rezonansinės bylos ir pavyzdžiai
UAB „Dovilra“ byla Klaipėdos rajone
Teismas patvirtino Klaipėdos apygardos prokuroro kaltinimus dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine veikla bei apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Klaipėdos rajone registruotos bendrovės „Dovilra” direktoriui skirta 17 500 litų bauda, o įmonės vyriausiajam inžinieriui - kiek daugiau nei 8 tūkst. litų bauda. Jie buvo kaltinami tuo, kad 2005-2006 m., neturėdami Lietuvos geologijos tarnybos leidimo naudoti žemės gelmių išteklius versliškai ir stambiu mastu, bei pažeisdami Žemės gelmių įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, Šniaukštų kaime, pasinaudodami bendrovės transportu ir darbo jėga, iškasė valstybei priklausančius didelius kiekius žvyro ir smėlio, kurių vertė siekė per 162 tūkst. litų. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupės. Be to, buvo nagrinėjamas civilinio ieškovo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pateiktas milijono litų civilinis ieškinys.
UAB „Bartas ir Ko“ atvejis Kaune
Kaune registruotai bendrovei „Bartas ir Ko” buvo pareikšti įtarimai dėl nelegalios veiklos. Pirminiais duomenimis, bendrovė neteisėtai iškasė ir pardavė apie 50 tūkst. kubinių metrų grunto - smėlio, molio ir žvyro. Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo bendrovė neturėjo. Ji kasė penkias kūdras Kauno rajono Girininkų pirmame kaime, o iškastą gruntą išgabendavo savo transportu. Smėlis, molis ir žvyras pirkėjams buvo parduodami PVM sąskaitose faktūrose nurodant, kad teikiamos transporto paslaugos. Nustatyta, kad tokių paslaugų kainos buvo gerokai didesnės, kadangi į jas iš dalies buvo įskaičiuotas ir parduotas gruntas. Atsiskaitymas už parduotą gruntą buvo vykdomas per bankus, nurodant, kad mokama už transporto paslaugas. Pirminiais skaičiavimais, UAB „Bartas ir Ko” apyvarta per beveik pusantrų metų siekė daugiau kaip milijoną litų, o apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą ir verčiantis neteisėta veikla valstybei per tą laiką nesumokėta apie 300 tūkst. litų mokesčių.
„Šilutės polderių“ pažeidimai Šilutėje
Šilutėje registruota bendrovė „Šilutės polderiai” be leidimo naudoti smėlio ir žvyro išteklius sudarė sutartį su Šilutės rajono Akmeniškių kaime gyvenančiu ūkininku dėl dviejų vandens telkinių kasimo. Nelegaliai iškastas žvyras buvo naudojamas įvairių bendrovės objektų statyboms ir keliams tiesti. Pirminiais duomenimis, iš Akmeniškių kaime esančio neoficialaus karjero buvo iškasta 22 tūkst. kubinių metrų grunto, o Kukorų kaime - apie 30 tūkst. litų.
„Ulikso“ veikla Tauragėje
Tauragėje esanti bendrovė „Uliksas” legaliai eksploatavo Galmenų karjerą, tačiau nepanoro registruoti antrojo. Pareigūnai gavo informacijos, kad Tauragės rajono Stokaičių kaime, vaizdingoje vietoje šalia senovinių kapinių ir Jūros upės vingio, nelegaliai kasamas žvyras. Atvykę tikrintojai rado to paties „Ulikso” darbininkus. Pirminiais duomenimis, iškasta palyginti nedaug - vos apie 9 tūkst. kubinių metrų žvyro. Informacija apie nelegalias kasybas pareigūnus pasiekė gana greitai, tad daugiau iškasti nespėta. Valstybei nesumokėta apie 14 tūkst. litų. Tačiau šiuo atveju pažeidimas buvo daug didesnis nei vien nesumokėti mokesčiai, kadangi buvo sudarkytas unikalus kraštovaizdis, o specialistai nustatė, kad gamtai padaryta žala siekė apie 66 tūkst. litų.
Iki šiol buvo baigtos nagrinėti septynios baudžiamosios bylos dėl neteisėto žemės gelmių turtų naudojimo. Generalinės prokuratūros atstovai pabrėžia, kad baudos skiriamos už kasybą neturint leidimo ir už mokesčių nemokėjimą, o padarius žalą gamtai, ji privalo būti atlyginta.
tags: #bauda #uz #smelio #kasima